Kaip Lietuva statė atominę elektrinę rusamsnuotraukos (26)

2019 vasario mėn. 11 d. 07:55:11 Perskaitė 3727

Jurbarko savivaldybė, prieš keletą metų kartu su Nemano (Rusija) savivaldybe pradėjusi vykdyti Europos Sąjungos finansuojamą aplinkosauginį Nemuno upės gelbėjimo projektą, įklimpo į tokį jovalą, iš kokio kapstosi iki šiol. Nors ES lėšas prastai panaudojo Rusijos pusė, milijoną eurų turi grąžinti Jurbarkas. Mes gąsdinami Astravo atominės elektrinės grėsme, tačiau nieko negirdime apie dar vieną potencialią bombą, konstruojamą Lietuvos pašonėje. Tai, kad Rusija baigia statyti atominę elektrinę Kaliningrado srityje, už 40 km nuo Jurbarko, tarsi paslaptis. O kaimynai anapus upės, pasirodo, susitvarkė taip, kad už ES skirtus milijonus valys Baltijos atominės elektrinės nuotekas.

 

Apie šią skandalingą istoriją su Jurbarko savivaldybės vicemeru, buvusiu Seimo nariu Sauliumi LAPĖNU kalbasi žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

- Turime įdomią ir aktualią temą, kuri tęsiasi ne vienerius metus, tačiau iki šiol ji tarsi nutylima. Paaiškėjo, kad per Lietuvą Europos Sąjungos lėšomis Rusija sprendžia nuotekų valymo problemas, statydama atominę elektrinę Kaliningrado srityje. Mano galva tai, kas vyksta, pagal valstybės Saugumo departamento ir Krašto apsaugos operatyvinių tarnybų departamento išvadas, mes galime laikyti grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kyla klausimas, kodėl iki šiol niekas nereaguoja?

- Jurbarko rajono savivaldybė praėjusiais metais gavo ikiteisminį reikalavimą sugrąžinti maždaug 1 mln. Eur dėl Rusijoje netinkamai panaudotų lėšų. Atrodytų, savivaldybės reikalas, susimokės pinigus ir tuo viskas pasibaigs. Tačiau, kai pradedi žiūrėti į visą šitą istoriją šiek tiek kitu aspektu, pradedi matyti tam tikrus dalykus, kurie, švelniai tariant, kelia nerimą. Iš tiesų, aš tai linkęs vertinti kaip hibridinio karo apraišką. Kas yra hibridinis karas? Tai - nepaskelbtas karas, kai priešininko pusė ar agresoriaus pusė stengiasi spręsti sau aktualius uždavinius priešininkų resursų sąskaita. Tai yra elementari karo doktrina, kurią naudoja daugelis šalių. Atrodytų, šventas reikalas - Nemuno upė, valymo įrenginiai statomi iš Lietuvos ir iš Rusijos pusės, Europos Sąjungos inicijuota programa, finansuojama dalinai iš ES, dalinai iš Rusijos Federacijos lėšų. Viskas gražu. Atrodo, kur čia galėtų kilti problema. Problemos prasideda tada, kai rengiamuose dokumentuose atsiranda teiginiai, kurių padariniai tokie - atsakomybė tenka Jurbarko rajono savivaldybei, nors tokius dalykus vertinti ir spręsti nebe jos kompetencija.

- Kad būtų aiški problema, pradėkime nuo to, kad veidrodiniu principu buvo sugalvotas Europos Sąjungos finansuojamas projektas - tris valymo įrenginius pastatyti Jurbarko savivaldybėje ir tris valymo įrenginius pastatyti kitoje Nemuno pusėje. Bet kas atsitiko?

- Norint tokį dalyką padaryti, reikia pasirašyti partnerystės sutartį tarp Rusijos ir Lietuvos. Tai įvyko 2012 m., kai tokia partnerystės sutartis buvo parengta ir svarstoma rajono savivaldybės Tarybos posėdyje. Atrodytų, kad viskas gerai, lietuviškas tekstas, kaip to reikalauja ir Valstybinės kalbos įstatymas, ir Konstitucija, apsvarstomas. Aš nesivelsiu į konkrečias detales, tačiau tik praėjusių metų rugpjūčio mėnesį, kai gavome ikiteisminį reikalavimą, mes atkreipėme dėmesį, kad visi Tarybos nariai balsavo už lietuvišką tekstą, kuriame juodu ant balto yra parašyta, jog viso šio projekto bendroji valdymo institucija yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Sutikite, kad bet kuriam tarybos nariui tai yra nemažas argumentas pasitikėti vieša valstybine institucija, kuri valdys šį bendrą projektą. Bet pasirašytame tekste anglų kalba bendrąja valdymo institucija įvardinama Lenkijos ministerija. Kadangi Europos programa reikalauja veidrodinio principo, valymo įrenginiai, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir nuotekas, abiejose Nemuno pusėse turėjo būti panašaus pajėgumo.

- Kadangi Jurbarkas valymo įrenginius turi, jie turėjo būti pastatyti Skirsnemunei, Veliuonai, Raudonei. O Nemano pusėje - lygiai tokie patys įrenginiai teko vienam objektui. Ir, kaip paaiškėja, kam?

- Kaip vėliau paaiškėjo, tą įrodymą aš randu Rusijos Kaliningrado srities žiniasklaidoje, kad šie valymo įrenginiai jau iš anksto buvo projektuojami apvalyti nuotekoms, kurios yra susijusios su Baltijos atominės elektrinės statyba, kitaip tariant, taptų atominės elektrinės infrastruktūros dalimi. O problema atsirado dėl Lietuvoje vykdomo projekto. Jau sudarant kontraktą, vadinamą „Grand Contract“, finansavimo sutartį, visą atsakomybę už projektą prisiima Jurbarko savivaldybė kaip paraiškos teikėja. Iš šio sąrašo dingsta Veliuona ir Raudonė. Lieka tik Skirsnemunė, o Rusijos pusėje apimtys padidėja daugiau kaip du kartus ir veidrodinio principo nebelieka.

- Taigi, Jurbarko savivaldybė pastato valymo įrenginius Skirsnemunei, kurie kainuoja 3,5 mln. eurų, nors pradžioje viso projekto vertė buvo 9 mln. eurų, o šiai dienai išleista, regis, 17 mln.?

- Dabar yra išleista daugiau kaip 14 mln. eurų, o 17 mln. buvo planuota.

- Taigi iš tų milijonų Lietuvai teko tik nedidelė dalis, o visa kita suma atiteko Rusijos, kuri dalį projekto finansavo pati, pusei?


- Galima ir taip teigti. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad visoje šioje istorijoje paraiškos teikėjai gauna finansus, vykdo priežiūrą ir kontroliuoja ne tik tai, kas vyksta Lietuvos pusėje, bet ir prisiima atsakomybę už tai, kas vyksta Nemano pusėje, t.y. atsakomybė tenka Jurbarko rajono savivaldybei. Mes bandėme pasižiūrėti, kodėl netinkamai buvo panaudotos lėšos Rusijoje. Paaiškėjo, kad kontrolė nebuvo pakankama. Vadovauti visiems šiems procesams turėjo valdymo grupė ir jos vadovas, tuometinis savivaldybės investicijų skyriaus vedėjas, iš esmės gavęs ir atskirą atlyginimą už tai. Tačiau savivaldos reikalus palikime, tuo labiau kad dabar vyksta savivaldybių rinkimų kampanija, tad nesinorėtų, kad viskas susivestų tik į savivaldos problemą.

- Kiek suprantu, šiuo metu savivaldos rinkimuose nedalyvaujate?


- Aš siekiu išaiškinti šią istoriją iki galo, todėl, kad nekiltų niekam abejonių, nusprendžiau nedalyvauti savivaldos rinkiminėje kampanijoje.

- Man įdomu, kad valymo įrenginiai buvo pastatyti Skirsnemunėje, o Veliuonoje ir Raudonėje nebuvo statomi...

- Kai 2015 m. atėjom į savivaldybę ir tapom savivaldybės vadovais, lygiai tokį patį klausimą man uždavė Raudonės gyventojai - kur dingo jų valymo įrenginiai? Tuo metu mums niekas neperdavė dokumentų. Kaip vėliau bandė aiškinti, Veliuona - istorinis, kultūrinis, urbanistinis paminklas ir ten bet kokie kasinėjimai, susiję su archeologiniais tyrimais, viską brangina ir t.t. Mums natūraliai kilo klausimas: kai projektavote, nejaugi jūs jokios studijos neatlikote. Raudonė - lygiai tas pats.

- Kaip iš padėties sukasi savivaldybė ir kokia situacija dabar?

- Mes bandėme išsiaiškinti esmę dokumentuose, nors dalis jų yra pradingę. Mes nebijojom kelti klausimus viešai tarptautiniuose forumuose ir susitikimuose. Galų gale rusų pusė oficialiai pripažino skolą ir net pažadėjo skirti tam pinigus. Dalį lėšų praėjusį rudenį pervedė, tačiau dar daugiau kaip pusė milijono eurų skola tebėra.

- Norėčiau paklausti dėl pačios Baltijos atominės elektrinės, čia juk ne tik Kaliningrado, čia visos Europos reikalas, tad ar nereikėtų Europos, Briuselio pareigūnų tyrimų, kad pasižiūrėtų, kas darosi pas mus ir mūsų pašonėje?

- 2018 m. liepos 4 d. į savivaldybę atvykusio naujai išrinkto Nemano administracijos vadovo Andrejaus Neimano paklausiau, kaip ten jų Baltijos atominė elektrinė. Atsakymas mane apstulbino. Sako, viskas gerai, penktas energetinis blokas iš esmės užbaigtas, trūksta tik pastatyti reaktorių, viskas vyksta, viskas puiku. O mes Lietuvoje buvome nusiraminę, kad visi statybos darbai, susiję su Baltijos atomine elektrine, yra sustabdyti. Taip, ketinimas toks buvo, bet tie dalykai tęsėsi visą šį laikotarpį. Kodėl nereagavo mūsų atitinkamos struktūros? Kodėl į tai žiūrėta taip atsainiai? Aš matau tik vieną priežastį - Astravas arčiau Vilniaus, na, Baltijos elektrinė porą šimtų kilometrų toliau.

Seimo nario Artūro SKARDŽIAUS komentaras:

- Visi šie dalykai buvo pradėti daryti 2012 m., tai yra krizės metais. Kodėl niekas nematė, kad Jurbarko savivaldybės, kurios biudžetas maždaug 20 mln., įsipareigojimai išaugo iki 17 mln. eurų? - „Respublika“ paklausė Seimo nario Artūro Skardžiaus.

- Negalima sakyti, kad niekas to nemato. Galbūt tai yra padaryta specialiai, kadangi savivaldybės skola yra valstybės skola ir lengviausia ją nurašyti smulkiai savivaldybei, jos administracijos nekompetencijai ir lengviausia paslėpti galus. Mano įsitikinimu, žvelgiant į tą situaciją matyti, kad tai buvo noras, įtaka ir Rusijos Federacijos tarnybų, verslo subjektų susitarimas pasipelnyti iš europinių pinigų. Tam reikėjo, įgyvendinant Nemuno regiono projektus, surasti kitoje pusėje Nemuno subjektą, kuris dalyvautų šiame projekte. Kaip matome, pagrindines lėšas iš 14 mln. Eur susižėrė Nemanas, Lietuvos pusei teko tik 3,5 mln. Eur. Jurbarkas, mano nuomone, buvo subjektas, be kurio nebūtų galima pasipelnyti ir nugvelbti Europos Sąjungos lėšas.

Visi buvome nuraminti, kad turime vieną atominę, t.y. Astravo, kad Baltijos atominė nebus statoma. Bet, kaip matyti iš Kaliningrado srities žiniasklaidos, tie įrenginiai, kurių galingumas yra 5 tūkst. kub. m per parą, bus naudojami ne tik Nemano miesto pramonės, bet ir Baltijos atominės elektrinės teršalų, kurie patenka į Nemuną, valymui. Tai atsitiko dėl kontrolės nebuvimo ir mūsų institucijų aklumo. Arba joms neleidžiama to dalyko daryti. Kaip matome, Rusija europinėmis lėšomis, kurios skirtos mūsų valstybės ekonominiam potencialui pakelti iki europinio lygio, pasinaudojo labiau.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net