respublika.lt

Kaip Europoje atrodo mūsiškiainuotraukos

2014 kovo mėn. 31 d. 08:06:28
Irma Dubovičienė

Agrarinės ekonomikos instituto mokslinė studija atskleidė, kad Europos Sąjungos kontekste mūsų žemės ūkis gana stiprus. Vietos rinką jis sočiai aprūpina daugeliu produktų, sėkmingai nukonkuruodamas įvežtinius. Tačiau yra ir silpnų vietų. „Respublika“ apie tai pakalbino instituto tyrėjų grupės vadovą Albertą GAPŠĮ.


- Kaip vieną iš silpniausių žemės ūkio šakų įvardijate kiaulininkystę. Kiaulienos gamyba nuolat mažėja, didelį šios mėsos kiekį įsivežame. Kai atlikote tyrimą, dar nebuvo kilusi afrikinio maro grėsmė.

- Kiaulininkystė yra vienintelė žemės ūkio šaka Lietuvoje, kuri nesugeba savų gyventojų aprūpinti kiauliena. To turbūt nėra buvę per 100 metų. Per pastaruosius 10-15 metų nusirista iki to, kad tik 40 proc. kiaulienos užsiauginame, o 60 proc. įsivežame iš Vokietijos, Lenkijos, Olandijos, Belgijos. Dabartinė situacija visai neaiški. Jeigu atsirastų kiaulių maras, šaka gali žlugti.  Mums reikėtų dar antra tiek fermų, kiek dabar yra, kad savo gyventojus aprūpintume kiauliena. Daugiau kaip 50 proc. visos Lietuvoje suvartojamos mėsos yra kiauliena.

- Kiaulininkystę pakelti, atrodo, lengviau nei galvijininkystę, juk kiaulės daug vislesnės ir auga greičiau.


- Kiaulės auga greičiau, bet ES už kiaulių auginimą netaiko tiesioginių išmokų, o tai žemdirbiui daug reiškia. Nuo 2008 metų išmokos susietos su žemėmis, o kiaulininkystei jos beveik nereikia, pakanka tik fermos, geros įrangos. Kitas dalykas, kad technologiniu požiūriu tai sudėtingesnė sritis negu galvijų laikymas, reikalingos labai geros šėrimo technologijos, veislininkystė, įranga. Grūdų užauginama Lietuvoje daugiau, negu reikia rinkai, juos stambios fermos galėtų panaudoti pašarų gamybai.

- Pateikdami siūlymus, kaip stiprinti silpnesnes žemės ūkio šakas, akcentuojate kooperacijos svarbą.

- Sėkmingiau veikia pieno kooperatyvai - surenka narių pieną ir pateikia pieno perdirbimo įmonėms. Organizuotai lengviau parduoti ir svarbiausia - už didesnį kiekį galima gauti geresnę kainą. O kitose žemės ūkio šakose kooperatyvų trūksta, nors gerų pavyzdžių yra, pvz., vienas mėsinių galvijų augintojų kooperatyvas gyvulius eksportuoja į Šveicariją. Kooperatinį judėjimą reikia plėsti. Nebūtina kartu gaminti, galima bendrai rūpintis tiekimu ar realizavimu, tai daug geriau negu vienam vargti.

- Įdomi augalininkystės situacija. Javų augintojai suklestėjo, o sodininkystė, daržininkystė šlubuoja. Ar tai ženklas, kad kai kuriems reikėtų persiorientuoti?

- Labai abejočiau, ar grūdų augintojai mestųsi prie kitų kultūrų. Tas sektorius palankus - mažiau darbo, palyginti su gyvulininkyste ar daržininkyste, ganėtinai geros kainos. Neblogos gamtinės sąlygos. Paskutinį kartą nederliaus metai buvo 2006-ieji. O dvejus pastaruosius metus derliai buvo rekordiniai. Aksominis klimatas augalininkystei geras - nei per karšta, nei per šalta, nei per sausa, nei per drėgna. Blaškytis vargu ar apsimoka.

Sodininkystės, daržininkystės sektoriams reikalingos didesnės investicijos. Reikėtų daugiau dėmesio, finansinės paramos. Patiems ūkiams vertėtų kooperuotis realizuojant derlių. Šalia turime stiprią konkurentę - Lenkiją. Bet maža šalis visada gali konkuruoti su stipria valstybe, rasti savo nišą. Gamybai, kainoms didesnę įtaką negu kitiems žemės ūkio sektoriams daro klimato sąlygos. Investuojant į ūkį, verta iš anksto sudaryti sutartis su supirkėjais. Yra sveikintinų pavyzdžių - daržininkystės ūkių, kurie produkciją parduoda Rusijoje, kitur.

- Pasak žemės ūkio sektorių konkurencingumo analizės, viena silpnesnių vietų yra kiaušiniai. Vietos rinkoje klesti prekyba lenkiškais kiaušiniais.

- Kainų santykis yra lenkų naudai, tačiau tai ilgai netruks. Lietuvos pranašumas yra tas, kad mūsų paukštynai pertvarkyti pagal europinius reikalavimus, o lenkiški dar ne visai, dalis kiaušinių pas mus patenka pigiau, negu yra jų vertė. O konkurencija priklauso nuo pačių paukštininkų. Daug kiaušinių parduodama turguje, ten lengviau konkuruoti su prekybos centrais, kur taikomas PVM.

- Pieno gamybą įvardijate kaip vieną stipriausių mūsų žemės ūkio kozirių, nors padėtis gana prieštaringa. Žaliavinio pieno tarsi daug, bet ir įsivežama papildomai.

- Pieno primelžiame dvigubai daugiau, negu reikia, kartu gaunama apie 300 tūkst. veršelių. Nemažai jų paauginti eksportuojami.

Pagal vienam gyventojui tenkantį pieno kiekį Europos Sąjungoje esame penkti. Atrodo, kad turime pieno perteklių. Būna momentų, kai patys perdirbėjai sako: „Parduokite kitur, jei turite kur“. Bet ateina metas, kaip dabar, kai pieno trūksta pasaulio rinkoje, kyla supirkimo kainos. Perdirbėjai pieną išgraibsto ir vežasi iš kitur. Sunku pasakyti, ar dar ilgai paklausa bus didesnė už pasiūlą. Vartojimo bumas prasidėjo Naujojoje Zelandijoje. Azijos šalys didina vartojimą, pieno sektorius vos spėja gaminti.

Mūsų pieno pramonė žaliavinio pieno įsiveža apie 15 proc. Nesu šalininkas nuomonės, kad įsivežame, nes mums trūksta. Daugiausia įsivežame iš Latvijos, labai nedaug iš Estijos (labai keista, kodėl iš taip toli). Pamąstykime: Rokiškiui arčiau Latvija negu pietinė Lietuvos pusė. Būdama įmonės direktore, siųstumėte pienvežį į Daugpilį ar į Kauną? Taigi pasienyje esančios įmonės važiuoja ten, kur geriausios sąlygos, stambiausi ūkiai. Pieno importas daugiau pagrįstas skaičiavimu negu trūkumu.

- Žemės ūkyje prasideda aktyvusis gamybos sezonas. Ko linkėtumėte gyvulių augintojams, žemdirbiams?

- Pieno ūkiams pasisekė dėl supirkimo kainų 2013 metais, o 2014-ųjų bus garantuota bent pirma pusė. Džiugu, kad finansinė situacija truputį pagerės. Kad tik pieno būtų daugiau, jį pavyktų sėkmingiau parduoti!

Žemdirbiams ateityje siūlyčiau drausti pasėlius. Po žiemos dalyje Lietuvos žiemkenčiai ir vėl nukentėjo. Tikiu, kad javų derliai jau nebus mažesni kaip 4 mln. tonų, grūdininkai įrodė, ką gali. Pradėjo atsipirkti į augalininkystę įdėta parama.

Mėsos sektoriui linkėčiau realaus valstybės žadamo dėmesio, kad auginamas gyvulys būtų reikalingas perdirbėjams, o supirkimo kainos nebūtų vienos mažiausių ES kaip anksčiau.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERGALĖ: Lietuvos moterų rankinio lygos atidėtose antrojo rato rungtynėse trečiadienį šalies čempionė Kauno „Acme-Žalgirio“ komanda namuose 37:19 (15:12) nugalėjo Vilniaus „Eastcon-Alandeko-Vichy“ ekipą.
  • KALĖJIMAS: trečiadienį iškilmingai buvo atidarytas naujas Talino kalėjimas, skirtas 1208 kaliniams; kalėjime - 512 kamerų vyrams ir 92 kameros moterims.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Kiek nuo jūsų gyvenamosios vietos yra nutolusi artimiausia ligoninė?

balsuoti rezultatai

Ar reikia referendumo dėl lito grąžinimo?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -4   -1 C

   -3    0 C

 

   -2   +1 C

   0   +1 C

    -1  +2 C

 

   0   +4 C

 4-7 m/s

 2-3 m/s

 

   1-2 m/s

 

USD - 1.1421 PLN - 4.3177
RUB - 75.0039 CHF - 1.1328
GBP - 0.8891 NOK - 9.7135