Europos centrinio banko duomenimis, praėjusių metų antrąjį pusmetį iš apyvartos buvo išimta 353 tūkst. padirbtų euro banknotų - tai 11,4 proc. daugiau negu 2013 metų pirmąjį pusmetį.
Daugiau kaip 75 proc. visų padirbtų banknotų buvo 20 ir 50 eurų banknotai. Per šį laikotarpį padidėjo ir padirbtų 10 eurų banknotų skaičius.
Lietuvai nuo 2015 metų įsivedant eurą netikrų pinigų taip pat gali padaugėti. Todėl Lietuvos bankas pateikia rekomendacijas, kaip atskirti padirbtus eurus.
Buvo panaudotos įvairios eurų apsaugos priemonės, kurios padeda atpažinti tikrą banknotą iš pirmo žvilgsnio. Banknotai atspausdinti ant grynos medvilnės popieriaus, kuris savitai šiugžda. Banknoto averse (priekinėje pusėje) apčiuopiami specialia spausdinimo technologija išgauti paviršiaus nelygumai. Pakėlus banknotą prieš šviesą ar pakreipus jį, matyti kiti apsaugos požymiai.
Pirmas patarimas - apčiuopti spaudos paviršiaus nelygumus. Taip pat vertėtų pažvelgti į banknotą laikant jį pakeltą prieš šviesą: pamatysite vandens ženklą, apsauginį siūlelį, tikslaus banknoto averso (priekinė pusė) ir reverso (antroji pusė) sutapimo ženklelį ir perforuotas skylutes. Visi šie požymiai, jei banknotas tikras, matomi ir averse, ir reverse.
Pakreipus banknotą į šviesą, jo averse turėtų matytis besikeičiantis holograminės juostelės (mažo nominalo banknotuose) arba hologramos (didelio nominalo banknotuose) vaizdas.
Euro monetos turi specialius apsaugos požymius, kuriuos atpažįsta automatai. Jie pritaikyti smulkių prekių automatams visoje euro zonoje, nesvarbu, kurioje valstybėje nukaldintos.
1 euro ir 2 eurų monetos gaminamos taikant sudėtingas dviejų metalų jungimo ir sluoksniavimo technologijas.
10, 20 ir 50 euro centų monetų sudėtis - Šiaurės auksas. Jį sunku sulydyti ir jis naudojamas tik monetoms gaminti.
Raidės ant 2 eurų monetos briaunos ir unikalus metalų lydinys, iš kurio gaminamos 10, 20 ir 50 euro centų monetos, apsaugo jas nuo padirbinėjimo.
Europos centrinio banko duomenimis, praėjusių metų antrąjį pusmetį iš apyvartos buvo išimta 353 tūkst. padirbtų euro banknotų - tai 11,4 proc. daugiau negu 2013 metų pirmąjį pusmetį.
Daugiau kaip 75 proc. visų padirbtų banknotų buvo 20 ir 50 eurų banknotai. Per šį laikotarpį padidėjo ir padirbtų 10 eurų banknotų skaičius.
Lietuvai nuo 2015 metų įsivedant eurą netikrų pinigų taip pat gali padaugėti. Todėl Lietuvos bankas pateikia rekomendacijas, kaip atskirti padirbtus eurus.
Buvo panaudotos įvairios eurų apsaugos priemonės, kurios padeda atpažinti tikrą banknotą iš pirmo žvilgsnio. Banknotai atspausdinti ant grynos medvilnės popieriaus, kuris savitai šiugžda. Banknoto averse (priekinėje pusėje) apčiuopiami specialia spausdinimo technologija išgauti paviršiaus nelygumai. Pakėlus banknotą prieš šviesą ar pakreipus jį, matyti kiti apsaugos požymiai.
Pirmas patarimas - apčiuopti spaudos paviršiaus nelygumus. Taip pat vertėtų pažvelgti į banknotą laikant jį pakeltą prieš šviesą: pamatysite vandens ženklą, apsauginį siūlelį, tikslaus banknoto averso (priekinė pusė) ir reverso (antroji pusė) sutapimo ženklelį ir perforuotas skylutes. Visi šie požymiai, jei banknotas tikras, matomi ir averse, ir reverse.
Pakreipus banknotą į šviesą, jo averse turėtų matytis besikeičiantis holograminės juostelės (mažo nominalo banknotuose) arba hologramos (didelio nominalo banknotuose) vaizdas.
Euro monetos turi specialius apsaugos požymius, kuriuos atpažįsta automatai. Jie pritaikyti smulkių prekių automatams visoje euro zonoje, nesvarbu, kurioje valstybėje nukaldintos.
1 euro ir 2 eurų monetos gaminamos taikant sudėtingas dviejų metalų jungimo ir sluoksniavimo technologijas.
10, 20 ir 50 euro centų monetų sudėtis - Šiaurės auksas. Jį sunku sulydyti ir jis naudojamas tik monetoms gaminti.
Raidės ant 2 eurų monetos briaunos ir unikalus metalų lydinys, iš kurio gaminamos 10, 20 ir 50 euro centų monetos, apsaugo jas nuo padirbinėjimo.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
