respublika.lt

2018 rugsėjo 24, pirmadienis

Kainos yra kitokios, nei užrašytosnuotraukos (31)

2017 gegužės mėn. 08 d. 08:00:11
Augustas DOVYDAITIS

Ar žinojote, kad, remiantis oficialia statistika, 2015 m. įvedus eurą Lietuvoje per metus prekės ir paslaugos... atpigo - vidutiniškai 0,1 proc.? Pernykštė infliacija tesiekė 1,7 proc., nors akivaizdu, kad per minėtus dvejus metus būtiniausių prekių ir paslaugų kainos šoktelėjo ne vieną dešimtį procentų. Kodėl statistika taip skiriasi nuo realybės? Pasak finansų analitiko, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Valdemaro Katkaus, taip yra todėl, kad statistikos specialistai naudoja netinkamus vertinimo kriterijus, nors akivaizdu, kad įvedus eurą mažesnes pajamas gaunančių žmonių gyvenimas smarkiai pablogėjo.

 

Apie lietuviškas kainas ir algas

„Norėčiau paminėti vieno tyrimo, kuris Lietuvoje buvo mažai aptarinėjamas, rezultatus. Jis atliktas ES statistikos agentūros „Eurostat“, o rezultatai paskelbti pernai. Tyrimo esmė - išsiaiškinti, kiek kurios ES valstybės gyventojai išleidžia pajamų maisto produktams. Surinkti duomenys atskleidė, kad Lietuvoje kiekvienas gyventojas per mėnesį maistui vidutiniškai išleidžia 147 eurus - pagal šį kriterijų mes atitinkame ES vidurkį. Tačiau turėkime mintyje, kad mes atlyginimų ir pensijų dydžiu esame treti ketvirti nuo galo. 147 eurai yra ES vidurkis. O svarbiausia, kad lygiai tiek pat maistui per mėnesį išleidžiama Jungtinėje Karalystėje, dar mažiau išleidžiama Vokietijoje, Ispanijoje, Airijoje - tose šalyse, kuriose dirba daugiausiai Lietuvos emigrantų. Bet įdomiausia, kad net kaimyninėse valstybėse žmonės maistui išleidžia daug mažiau nei Lietuvoje. Estijoje išleidžia 130 eurų, Latvijoje - 105 eurus kiekvieną mėnesį. Statistika rodo, kad išlaidos maisto produktams Lietuvoje sudaro didžiausią dalį visų pajamų. Kalbu apie statistiką po euro įvedimo Lietuvoje. Maisto kainos atitinka Jungtinės Karalystės, Vokietijos kainas, o pensijos ir atlyginimai pas mus daug mažesni“, - akcentavo finansų analitikas V.Katkus.

Apie atsilikimą


Signataras atkreipia dėmesį, kad net tarp Baltijos šalių mūsų gyventojų pajamos yra mažiausios.

„Pernai Lietuvoje vidutinė pensija buvo 255 eurai, Latvijoje - 301 euras, Estijoje - 390 eurų. Kitaip tariant, Latvijoje pensijos buvo 15 proc. didesnės, Estijoje - net 35 proc. Vėlgi pažiūrėkime į atlyginimų vidurkį Baltijos šalyse. Lietuvoje jis siekė 823 eurus „popieriuje“, Latvijoje - 900, Estijoje - 1182. Jei žiūrėsime procentais, Estijoje algos buvo didesnės 30 proc., Latvijoje - 8 proc. Lietuvoje tikrai yra didžiulė anomalija, kurią euro įvedimas dar labiau padidino. Kaip jau minėjau, Lietuvos išlaidos maistui siekia ES vidurkį, o pajamos - beveik mažiausios. O euro įvedimas tik pablogino situaciją. Suprantamiau pasakysiu: kainos pas mus yra vokiškos ir net didesnės, o atlyginimai - lietuviški. O įvedus eurą algos tiek nepadidėjo, kiek pabrango paslaugos ir prekės, ypač maisto produktai. Todėl akivaizdu, kodėl žmonės emigruoja - renkasi valstybes, kuriose kainos tokios, kaip pas mus, o algos - gerokai didesnės“, - dėstė finansų analitikas.

Apie euro propagandą


Pasak V.Katkaus, euro propagandininkai apsimelavo ne tik teigdami, kad įvestas euras nepadidins infliacijos.

„Euro propagandininkai taip pat atkakliai tvirtino, kad euras pritrauks tiesioginių užsienio investicijų, nes esą tik litas trukdo investuotojams atvažiuoti. Pažiūrėkime į skaičius. Jei paimsime 10 metų tiesioginių užsienio investicijų iki euro įvedimo augimo vidurkį, tai iki euro įvedimo per metus investicijų būdavo padaroma maždaug po 4 proc. bendrojo šalies produkto, o 2016 m. jos tesudarė 0,9 proc. Taigi tas paskelbimas, kad, įsivedę eurą, mes prisiviliosime užsienio investuotojų, baigėsi visišku fiasko. Beje, ir 2015 m. buvo sumažėjimas, palyginti su laikotarpiu iki euro. Apibendrindamas galiu pasakyti: kainos yra kaip Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje, atlyginimus ir pensijas turime beveik mažiausias ir neturime investicijų. Todėl sunku pasakyti, kur čia euro įvedimo nauda. Bent kol kas poveikis yra tik neigiamas“, - tvirtino V.Katkus.

Apie manipuliavimą statistika

Ekonomistas paaiškino, dar dėl ko oficiali statistika skiriasi nuo realybės. Pasak jo, visi jaučia, kad kainos tik auga, tačiau pateikiama erzinanti statistika, neva vidutiniškai viskas pinga arba bent jau nesmarkiai brangsta. O taip yra todėl, kad labiausiai brangsta kasdienio vartojimo prekės, o pinga, pvz., televizoriai. Tai statistiką ir padaro gražesnę, nors žmonės to nejunta - juk neperka kiekvieną mėnesį po televizorių, o valgo kas dieną.

„Bet koks vidurkis visada yra ne visa informacija. Statistika turėtų būti skelbiama suprantamai. Bandyti pritaikyti infliacijos rodiklį įvairioms socialinėms grupėms, turinčioms skirtingas pajamas ir vartojimo krepšelius, yra keista, nes pas mus yra didžiulė socialinė atskirtis, pajamos tarp daugiausiai uždirbančios grupės ir mažiausiai uždirbančios skiriasi 7 kartus. Žmonėms, gaunantiems tik minimalią algą, maisto pabrangimas net ir vos keliais procentais daro didžiulę įtaką, priešingai nei daug uždirbantiems. Todėl turėtų būti skelbiama statistika, kaip kainų padidėjimas paveikia kiekvieną pajamų grupę. Tada pamatytume, kad infliacija dėl euro įvedimo labiausiai skurdina ir taip mažiausiai uždirbančius. Vidutinė statistika yra naudotina, bet tik ne šitoje vietoje. Kitose valstybėse renkama statistika, kaip, pvz., 1 proc. infliacija paveikia mažiausiai uždirbančius ir kaip - daugiausiai. Panašiai kaip su oro temperatūra. Skelbiama, koks bus šaltis, tačiau jei didelis vėjas, akcentuojama, kad žvarbumas yra didesnis. Kalbant oro terminais, kainų žvarbumas mažiau uždirbantiems yra gerokai didesnis. O dabar imamos visos kainos, retai naudojamų prekių kainomis „atskiedžiant“ kasdienio naudojimo prekes. Pamačius mano minėtą „Eurostat“ tyrimą darosi akivaizdu, kodėl žmonės apsiperka Lenkijoje arba emigruoja“, - sakė V.Katkus.

Ekonomistas prisiminė seną anekdotą, kuris labai primena dabartinę situaciją, kai būtiniausios prekės brangsta, tačiau statistika rodo, kad infliacijos beveik nėra. Anot jo, jei vienas žmogus valgo kopūstus, o kitas - mėsą, galima sakyti, kad vidutiniškai abu valgo balandėlius, nors iš tikrųjų tai nebūtų objektyvu.

„Tai, ką skaičiuoja Statistikos departamentas, irgi yra reikalinga, tačiau tokių skaičiavimų negalima naudoti kaip gynybos, esą euro įvedimas yra didžiulis laimėjimas. Nes matome, kad maistas labai pabrango, o tiesioginės užsienio investicijos sumažėjo“, - teigė V.Katkus.

Apie valdžios abejingumą

Ekonomistas paaiškino, kodėl iš anksto buvo akivaizdu, kad euro įvedimas išaugins kainas.

„Lietuvos valdžia prekybininkams sudarė sąlygas pakelti kainas, kiek tik jie nori. Nebuvo jokių apribojimų. O kai sudarytos sąlygos tokiu būdu uždirbti, prekybininkų kaltinti negalima. Būtų keista, jei jie tuo nepasinaudotų, jei nepasinaudotų palankia konjunktūra. Valdžia pateikė tik popierines deklaracijas, kad kažką darys, kažkokią deklaraciją su verslu pasirašė, tačiau jokių teisinių apribojimų nesiėmė, todėl viskas taip ir pabrango. Be jokio pagrindo, vienintelis kaltininkas - euras. Leido perskaičiuojant apvalinti ir apvalinti į didesniąją pusę vos ne kiekvieną mėnesį. Tačiau juk prekybininkai nereikalavo įvesti euro. Bet kai jau jis įvestas, kodėl tuo nepasinaudoti didinant kainas? Kai kainos nurodomos litais, pabranginti taip, kad tai akivaizdžiai nesimatytų, buvo sunku. O eurais viskas atrodo daug pigiau“, - tvirtino V.Katkus.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (31)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • APSISPRENDĖ: prezidento posto 2019 m. sieksiantis diplomatas Vygaudas Ušackas skelbia dalyvausiantis TS-LKD organizuojamuose pirminiuose rinkimuose; šį sprendimą politikas pranešė iš karto po to, kai apie savo dalyvavimą prezidento rinkimuose patvirtino Seimo narė Ingrida Šimonytė, o ekonomistas Gitanas Nausėda paskelbė, kad prezidento rinkimuose dalyvaus kaip nepriklausomas kandidatas.
  • REAKCIJA: Mianmaro ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Minas Aungas Hlaingas pareiškė, kad Jungtinės Tautos neturi teisės kištis į šalies vidaus reikalus; taip jis reagavo į JT kaltinimus, kad Rachinų valstijoje vykdomas musulmonų rohinjų genocidas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar savo akimis matėte popiežių Pranciškų?

balsuoti rezultatai

Ar jums su darbdaviu pavyksta susitarti dėl atostogų datos ir terminų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +6   +9 C

   +3   +4 C

 

   0  +2 C

  +11  +12 C

   +8  +9 C

 

   +7  +9 C

  1-6 m/s

 4-5 m/s

 

    3-6 m/s

 

USD - 1.1759 PLN - 4.2946
RUB - 78.5108 CHF - 1.1228
GBP - 0.8940 NOK - 9.5793
reklama
Ukis 2018