respublika.lt

2017 gruodžio 14, ketvirtadienis

koncertas

Ką valgysime: braškes ar chemiją?nuotraukos (6)

2017 gegužės mėn. 19 d. 08:20:09
Sidas AKSOMAITIS, zinios@vakarozinios.lt

Jau birželio pradžioje šalies prekyvietėse turėtų pasirodyti pirmasis lietuviškų braškių derlius, kuris dėl permainingų pavasario orų greičiausiai nebus nei gausus, nei pigus. Lietuviškos braškės už įvežtines įprastai būdavo pranašesnės ekologiškumu - ar taip bus ir šiemet?

 

Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininkas Vidas Juodsnukis „Vakaro žinioms“ sakė, kad pirmosios šiltnamiuose Lietuvoje užaugintos braškės prekybos vietose greičiausiai pasirodys jau po dviejų savaičių. Pirmųjų braškių, auginamų mūsų šalies laukuose po danga, galima tikėtis maždaug po trijų savaičių. Žinoma, jei išdaigų neiškrės pokštauti linkusi gamta. „Šiemet pavasaris buvo sunkiai prognozuojamas ir labai sudėtingas: dar visai neseniai dirvos paviršiuje naktimis laikėsi 7-8 laipsnių šaltis, o intensyvios šalnos pašaldė net po danga, - sakė V.Juodsnukis. - Dėl žiemiško pavasario lietuviškų braškių derlius šiemet vėluoja maždaug dviem savaitėmis, o ir pats braškių sezonas gali būti trumpesnis nei įprastai. Tačiau didžiausia bėda yra ta, kad mūsų draudimo firmos braškių ir kitų uogynų nedraudžia nei dėl nuo šalnų, nei dėl nuo sausrų patiriamų nuostolių. Pvz., Lenkijoje apdrausti visi braškynai, o Lietuvos braškių augintojai apsidrausti kažkodėl negali. Mano įsitikinimu, šiuo klausimu per mažai pastangų yra įdėjusi Žemės ūkio ministerija, dėl to mūsų braškynai nėra apsaugoti nuo gamtos sukeliamų negandų.“

Štai ir atsakymas, kodėl pirkėjai keiksnoja lietuviškų braškių kainą. Logiška, kad braškių augintojų patirtus nuostolius tenka padengti vartotojams, nes ūkininkai, siekdami bent kiek užsidirbti, į uogų kainą įtraukia ne tik auginimo išlaidas, bet ir nuostolius. Pernai už kilogramą pirmųjų šiltnaminių lietuviškų braškių buvo prašoma 8-9 eurų. V.Juodsnukis panašią kainą prognozuoja ir šiemet, nes šiltnamiuose auginamų uogų savikaina nepakito. Kosminės šiltnaminių braškių kainos paprastai išsilaiko apie porą savaičių, vėliau krinta vidutiniškai iki 3-4 eurų už kilogramą. Maždaug 3-4 eurus už kilogramą iš pradžių kainuoja ir lauke užaugintos lietuviškos braškės, vėliau jų kaina sumažėja kone perpus. Gal geriau pirkti pigesnes įvežtines?

„Braškių atsivežama ir iš Ispanijos bei kitų kraštų, bet ten jos užaugintos naudojant visai kitas technologijas, - sakė V.Juodsnukis. - Dėl šilto klimato užsienio šalyse braškės mažiausiai 6-7 kartus purškiamos įvairiomis apsaugos priemonėmis, dėl to jose galima aptikti kone visus Mendelejevo lentelės elementus. Be to, lenkiškos ar ispaniškos braškės būna auginamos naudojant aminorūgštis, o tokios uogos skoniu nepasižymi. Mes, Lietuvos augintojai, braškes auginame natūraliomis sąlygomis.“

O kodėl tada Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, pernai atlikęs daugiau nei 269 tūkst. maisto mėginių tyrimų dėl pesticidų likučių, nustatė, kad tokie likučiai didžiausius leistinus kiekius viršija ir lietuviškose braškėse? „Pirmąkart iš jūsų išgirdau tokį dalyką, nežinau, kokiame ūkyje tai buvo nustatyta, - sakė V.Juodsnukis. - Tačiau jei kuris nors braškių augintojas neatsargiai panaudojo apsaugos priemones, toks dalykas įmanomas.“ Vis dėlto lietuviškų braškių ekologiškumą V.Juodsnukis vis tiek įvardijo kaip pagrindinį svertą, nulemiantį, kokias braškes rinktis: mūsiškes ar įvežtines. „Mes, lietuviai, dar ariame, akėjame, kultivuojame, ravime, o užsienyje viskas po plėvele, per laistymo sistemas prijungtos maitinimo sistemos ir viskas sufarširuojama į tas braškes, - pasakojo
V.Juodsnukis. - Dėl to įvežtinėse uogose nieko gero nelieka. Pažįstu daugelį mūsų šalies braškių augintojų, todėl žinau, kad jie uogas augina labai atsakingai ir neprifarširuoja braškynų chemija. Vienas dalykas, ji brangiai kainuoja, kitas - didelio efekto nesuteikia. Viršydami pesticidų ar herbicidų normas ūkininkai pjautų šaką, ant kurios sėdi, - naudos beveik jokios, o rizika didelė.“

Pasak V.Juodsnukio, jei valstybė remtų ne vaistines, o ūkininkus, kaip tai daroma kituose kraštuose, mažėtų braškių auginimo savikaina, dėl to daugiau pirkėjų galėtų įsigyti šviežių, naudingų braškių. „O dabar braškynai paramos beveik negauna, - sakė V.Juodsnukis. - Jeigu valdžia nori, kad mūsų krašte augtų sveikesni žmonės, ji turėtų remti ūkininkus, kurie augina kiek įmanoma natūralesnius produktus.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (6)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KULTŪRA: Seimas patvirtino 2018 metų biudžetą. Kitų metų kultūros sričiai finansavimas didėja 28 mln. eurų; tai 22 mln. eurų ES investicijų lėšų ir 6,2 mln. eurų didesnė valstybės biudžeto dalis, palyginti su praėjusiais metais.
  • PRALAIMĖJO: Blede vykstančio pasaulio jaunimo ledo ritulio čempionato I diviziono B grupės turnyro ketvirtosiose rungtynėse trečiadienį Lietuvos rinktinė 1:4 pralaimėjo Lenkijos komandai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar esate patenkinti Vyriausybės darbu per pirmuosius metus?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate donorystei?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -2  +3 C

   -3   0 C

 

   -1  +3 C

    +1  +4 C

   0  +4 C

 

   0  +3 C

    7-17 m/s

    2-7 m/s

 

      1-6 m/s

 

USD - 1.1736 PLN - 4.2146
RUB - 69.1283 CHF - 1.1647
GBP - 0.8791 NOK - 9.8253
reklama
Prenumerat 2018