Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) primena, ką reikėtų žinoti apie Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje. Šis reglamentas įsigaliojo nuo gruodžio 3 d.
Reglamentas nustato, kad kitos valstybės narės klientai turi tokią pačią prieigą ir galimybę įsigyti prekes ir paslaugas, kaip ir vietos klientai. Ši nuostata taikoma tiek elektroninėje parduotuvėje, tiek konkrečioje fizinėje vietoje perkamoms prekėms ar paslaugoms.
Pavyzdžiui, lietuvių šeima apsilanko Prancūzijos pramogų parke ir pageidauja pasinaudoti galimybe įsigyti bilietus su nuolaida šeimai. Nuo šiol ši lietuvių šeima gali pirkti šiuos bilietus taip pat, kaip ir Prancūzijos šeimos.
Klientas iš Lietuvos nori pirkti duomenų saugyklos paslaugas iš Ispanijos įmonės. Jis gali pirkti šią paslaugą tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir Ispanijos klientai, - jam nereikia mokėti kitokios kainos nei ta, kurią moka Ispanijos klientas.
Siekiant užtikrinti kainų skaidrumą, Reglamento nuostatos draudžia blokuoti prieigą prie interneto svetainių ir nukreipti klientą į kitai šaliai skirtą interneto svetainę be jo išankstinio sutikimo.
Pavyzdžiui, klientė iš Airijos nori prisijungti prie Lietuvai skirtos internetinės drabužių parduotuvės svetainės varianto, tačiau, net kai ji į adreso laukelį įrašo šios Lietuvos svetainės adresą, vis vien yra nukreipiama į Airijos svetainę.
Įsigaliojus reglamento nuostatoms, nebegalima nukreipti kliento be jo aiškaus sutikimo. Be to, net kai klientas sutinka būti nukreiptas, jam vis tiek turi būti prieinamas tas svetainės variantas, kurį jis norėjo pasiekti iš pradžių.
Reglamentas nustato, kad verslininkas negali diskriminuoti kliento dėl jo naudojamos mokėjimo priemonės, t. y. kai dėl kliento pilietybės, gyvenamosios vietos ar įsteigimo vietos, mokėjimo sąskaitos buvimo vietos, mokėjimo paslaugų teikėjo įsisteigimo vietos ar mokėjimo priemonės išdavimo vietos klientui yra taikomos skirtingos sąlygos.
Pavyzdžiui, Lietuvos verslininkas priima mokėjimus už pirkinius savo svetainėje konkretaus prekės ženklo kredito kortelėmis ir tiesioginiais banko pavedimais, tačiau nepriima mokėjimų to paties prekės ženklo kredito kortele, išduota kitoje valstybėje narėje. Nuo šiol tokia praktika uždrausta.
Reglamento nuostatų vykdymo priežiūrą Lietuvoje vartotojų diskriminavimo atvejais vykdys Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kurios padalinys Europos vartotojų centras teiks praktinę pagalbą vartotojams, susidūrusiems su problemomis perkant kitoje Europos Sąjungoje valstybėje narėje.
Reglamento nuostatų nesilaikantiems juridiniams asmenims Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnyje numatytos ekonominės sankcijos, siekiančios nuo 144 iki 1448 eurų.