respublika.lt

Jachtos irgi atplukdo pinigus

(0)
Publikuota: 2016 rugpjūčio 23 11:47:17, Darius ČIUŽAUSKAS, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Vėjo genamos jachtos yra puikiausias pavyzdys, kad ne viską galima vertinti pagal duodamą ekonominę naudą. Eimanto Chachlovo nuotr.

Nors Lietuva sulaukia vis daugiau jachtomis iš visų pasaulio kampelių atplaukiančių svečių, priešingai nei kruizinių turistų, buriuotojų atnešama finansinė nauda neakcentuojama. Ir ne tik dėl to, kad ji nėra tokia ženkli kaip keliaujančiųjų milžiniškais laineriais. Vėjo plazdenamos burės vertinamos ne pagal krante paliekamų pinigų kiekį.

 

Ne paslaptis, kad kruiziniam laivybos sezonui šalies pajūryje skiriamas ypatingas dėmesys. Ir tai nestebina, nes į uostą užsukantys didžiuliai laivai, iš kurių ant kranto pasipila tūkstančiai užsienio turistų, papildo valstybės ir pajūrio verslininkų kišenes. Kruizinių laivų rinkliavos sudaro apie 1 procentą Klaipėdos valstybinio jūros uosto direkcijos pajamų, pelningumas - 0,4 proc. Naujausiais duomenimis, vienas kruizinių laivų turistas mieste palieka apie 40-45 eurus.

O apie jachtomis į Lietuvą atplaukiančių ir čia savo pinigus išleidžiančių buriuotojų finansinę naudą garsiai nekalbama. Ji nėra tokia apčiuopiama kaip kruizinių lainerių bei jų keleivių, bet, pasak uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, ne viskas pinigais matuojama.

„Taip, mums iš buriuotojų nėra jokios finansinės naudos. Jei į uostą užsuka trumpesnis nei 24 metrų ilgio laivas, direkcija „finansiškai“ jo net nepastebi. Tačiau atplaukiančios jachtos yra uosto prestižo reikalas, nes puošia miestą. Juk ne tik klaipėdiečiams, bet ir miesto svečiams patinka į laivus žiūrėti. Tai puikus pavyzdys, kad uostas yra ne tik kroviniai, bet ir grožis. Tuo labiau jog buriuotojai vis tiek kažkiek pinigų krante palieka“, - „Vakaro žinioms“ sakė vyriausiasis direkcijos finansininkas M.Armonaitis.

Legendinės jachtos „Lietuva“ kapitono Osvaldo Kudzevičiaus teigimu, nors netiesioginė buriuotojų duodama nauda gerokai lenkia tiesioginę, pastarosios taip pat nereikėtų nuvertinti.

„Juk atplaukęs į uostą buriuotojas moka jachtklubui už stovėjimą, vandenį, perka maistą. Paskaičiuota, kad vienos dienos vieno žmogaus toks pinigų krepšelis siekia nuo 45 iki 120 eurų. Aišku, viskas priklauso nuo to, kiek sau gali leisti. Yra ir po pasaulį jachtomis keliaujančių „čigonų“, kurie per dieną nė 15 eurų neišleidžia. Tačiau reikia neužmiršti, kad jachtomis dažniausiai plaukioja ne elgetos. Tai žmonės, kurie atvykę į kitą šalį ją stebi, analizuoja rinką ir neretai svarsto galimybę investuoti, užsiimti joje verslu“, - tikino O.Kudzevičius.

Po kainavusių apie pusę milijono eurų rekonstrukcijos darbų vėl visu pajėgumu veikiančio Smiltynės jachtų uostelio operatoriaus bendrovės „Smiltynės jachtų uosto operatorius“ vadovo Gedimino Meškausko teigimu, į Lietuvą atplaukiančių buriuotojų naudą jaučia ne tik Klaipėda, bet ir unikalioji Kuršių nerija.

„Pas mus atplaukęs žmogus sumoka už parą, tačiau labai dažnai pasilieka keturioms ar penkioms. Viską lemia geros sąlygos ir puiki gamta. Nacionalinis parkas, puikus Smiltynės paplūdimys, ramybė. O jei nori pramogų, uostamiestis po ranka. Ir keliaujama ne tik po Klaipėdą ar Nidą, bet aplankomas Kaunas bei Vilnius“, - pranašumus vardijo G.Meškauskas.

Smiltynės jachtklube telpa 65 laivai ir tuščių vietų jame beveik nėra.

„Buriuotojų gausėja ne tik Skandinavijoje ir Vokietijoje. Vokiečių pas mus apskritai daugiausiai apsilanko. Po jų seka lenkai. Lietuvos jachtų uostai nėra brangūs. Teikiamų paslaugų kokybe ir komfortu Latvijos uostams iki mūsų toli“, - konstatavo G.Meškauskas.

Nidos jachtų uoste praėjusiais metais švartavosi apie 700 jachtų. Pasak jį prižiūrinčios bendrovės „Neringos komunalininkas“ direktorės Danguolės Seselskytės, buriuotojų apsilankymas finansinių išlaidų neatperka, bet miestas prie vandens be jachtų yra neįsivaizduojamas. Neabejojama, kad Lietuvos pajūris buriuotojams taptų dar patrauklesnis, jei jachtomis būtų galima įplaukti ir į Šventosios uostą. Tačiau norint, jog jame galėtų švartuotis ne tik žvejų valtelės, reikia investuoti apie 70 milijonų eurų.

Dalyvaudama turizmo parodose įvairiose pasaulio šalyse Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė pastebi, jog buriavimas, kaip turizmo rūšis, po truputį auga ir plečiasi. Aktyviai domimasi ne tik kelionėmis jachta į Lietuva, bet ir galimybėmis į ją atvykus kitu transportu, vietoje išsinuomoti laivą bei paburiuoti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s