respublika.lt

2018 rugpjūčio 17, penktadienis

Įvedus eurą prekės ir paslaugos pabrango 5,6 proc.nuotraukos (15)

2018 sausio mėn. 30 d. 11:56:02
Respublika.lt, Eltos inf.

Išankstiniais duomenimis, pernai šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 41,8 mlrd. EUR. Palyginti su 2016 m., realus BVP pokytis sudarė 3,9 proc. BVP raidai didžiausią teigiamą įtaką 2015-2017 m. darė paslaugų sektoriaus ir pramonės pridėtinės vertės augimas.

 

Statistikos departamento duomenimis, BVP augo visais 2017 m. ketvirčiais: I ketv. - 4,2 proc., II ketv. - 4,1 proc., III ketv. - 3,7 proc., IV ketv. - 3,6 proc.

2015-2016 m. stebėtas nuosaikus BVP augimas, 2017-aisiais, išankstiniais duomenimis, fiksuojamas spartesnis ekonomikos augimas.

2017 m. Lietuvoje užfiksuota metinė (2017 m. gruodžio mėn., palyginti su 2016 m. gruodžio mėn.) 3,9 proc. infliacija. Per 2017 m. vartojimo prekės pabrango 3,4 proc., o paslaugos - 5,3 proc.

Metinę infliaciją lėmė maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų, su būstu susijusių prekių ir paslaugų, vandens, elektros, dujų ir kito kuro, viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų bei įvairių prekių ir paslaugų grupės kainų padidėjimas ir būsto apstatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros kainų sumažėjimas.

Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 0,4 proc., o rinkos kainos - 4,5 proc.

Per trejus metus (2017 m. gruodžio mėn., palyginti su 2014 m. gruodžio mėn.), įvedus eurą, prekių ir paslaugų kainos padidėjo 5,6 proc., iš jų prekių - 3,2 proc., paslaugų - 13,3 proc. Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota 2017 m. vidutinė metinė (2017 m., palyginti su 2016 m.) infliacija Europos Sąjungoje sudarė 1,7 proc., euro zonoje - 1,5 proc. Vidutinė metinė infliacija fiksuota visose ES šalyse, didžiausia - Lietuvoje - 3,7 proc.

2017 m. pramonės produkcijos parduota už 20,5 mlrd. EUR to meto kainomis, tai 7,1 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2016 m. Užsienio rinkose gamintojų parduotos produkcijos dalis sudarė 64,2 proc.

Sparčiausiai augo metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos produkcija - 43,8 proc., niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos - 33,7 proc., kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių - 26,7 proc.

Sumažėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija - 48 proc., gėrimų gamybos - 18,8 proc., drabužių siuvimo - 2,3 proc.

2017 m. prekių eksportas sudarė 26,5 mlrd. EUR, importas - 28,7 mlrd. EUR. Palyginti su 2016 m., eksportas padidėjo 17,3 proc., importas - 16,3 proc. Užsienio prekybos deficitas sudarė 2,2 mlrd. EUR. Daugiausia eksportuota į Rusiją, Latviją, Lenkiją ir Vokietiją. Daugiausia importuota iš Rusijos, Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos.

Į ES eksportuotų prekių vertė padidėjo 12,5 proc. ir sudarė 58,7 proc. bendro Lietuvos eksporto. Iš ES importuotų prekių vertė padidėjo 15,2 proc. ir sudarė 70 proc. bendro Lietuvos importo.

2017 m. sausio-lapkričio mėn. Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos, mineralinių produktų bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos.

2017 m. sausio-lapkričio mėn. lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į ES (69,1 proc. bendro lietuviškos kilmės eksporto), pagrindinės lietuviškos kilmės eksporto partnerės buvo Vokietija, Lenkija, Jungtinės Valstijos, Latvija ir Švedija.

Lietuviškos kilmės prekių eksportas, palyginti su 2016 m. sausio-lapkričio mėn., padidėjo 14,8 proc. ir sudarė 59,1 proc. bendro eksporto, be mineralinių produktų - padidėjo 11,4 proc., eksportas į Rusiją padidėjo 12 proc.

Lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas padidėjo 8,8 proc., į Rusiją - 18,3 procento, lietuviškos kilmės mėsos ir pieno produktų į Rusiją visai nebuvo vežta. Pieno produktų eksportas labiausiai išaugo į Lenkiją, Vokietiją ir Italiją, nuo 2017-ųjų Lietuvos įmonės pieno produktus pradėjo eksportuoti į Kiniją.

Didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį sudarė naftos produktai, kurių eksportas išaugo 29,4 proc. (kiekis tonomis - 0,7 proc.), augo Lietuvoje pagamintų baldų (12,2 proc.), plastikų ir jų gaminių (13 proc.), pieno ir pieno produktų (31,4 proc.) eksportas.

Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta 2017 m. sudarė 10,4 mlrd. EUR ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 4,7 proc. palyginamosiomis kainomis.

Per metus mažmeninė prekyba maisto prekėmis padidėjo 0,6 proc., ne maisto prekėmis - 6,4 proc., automobilių degalų mažmeninė prekyba - 9,1 proc. palyginamosiomis kainomis.

Labiausiai augo užsakomasis pardavimas paštu arba internetu - 26,1 proc., ir sporto įrangos mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse - 15,7 proc. palyginamosiomis kainomis.

Per 2017 m. statybos įmonės šalyje atliko darbų už 2,6 mlrd. EUR, tai 9,7 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2016 m. Pastatų statybos darbų atlikta 6,6 proc., o inžinerinių statinių statybos darbų 14,2 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2016 m.

Daugiausia atlikta inžinerinių statinių statybos darbų (42 proc. visų šalyje atliktų darbų), negyvenamųjų pastatų ir gyvenamųjų pastatų statybos darbų dalys sudarė atitinkamai 39 ir 19 proc. šalyje atliktų darbų.

Užsienyje atlikta už 250 mln. EUR, tai 4,3 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2016 m.

Bendroje krovinių vežimo apyvartoje didžiąją dalį užima kelių ir geležinkelių transporto apyvarta. Geležinkelių transporto krovinių vežimo apyvarta padidėjo 11,8 proc., krovinių vežimas - 10,5 proc., kelių transporte krovinių vežimo apyvarta padidėjo 20 proc., o krovinių vežimas - 15,5 proc.

Krovinių perkrovimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2017 m. išaugo 7,3 proc.

Keleivių srautas oro uostuose išaugo 9,6 proc.

2018 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje veikė 104 117 ūkio subjektų (46 proc. visų Juridinių asmenų registre įregistruotų ūkio subjektų). Veikiančių ūkio subjektų skaičius per metus išliko beveik nepakitęs.

Beveik ketvirtadalis ūkio subjektų (23,8 proc.) užsiėmė didmenine ar mažmenine prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu. Daugiau nei 80 proc. veikiančių ūkio subjektų turėjo mažiau negu 10 darbuotojų, juose dirbo 17,9 proc. visų dirbančiųjų.

Pagal pajamų dydį vyrauja ūkio subjektai per metus gaunantys iki 0,3 mln. EUR pajamų. Ūkio subjektai, kurie per metus gauna daugiau kaip 40 mln. EUR pajamų, sudaro 0,2 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.

Pelnas prieš mokesčius labiausiai padidėjo prekybos (457 mln. EUR, arba 64 proc.), o labiausiai sumažėjo - apdirbamosios gamybos ir kasybos (68 mln. EUR, arba 7 proc.) sektoriuose.

Vidutinis įmonių pelningumas siekė 5,8 proc., t. y. vienas pajamų euras uždirbo 5,8 euro centų. Palyginti su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu, pelningumas sumažėjo 0,2 proc. punkto. Pelningiausiai dirbo verslo paslaugų (be pagrindinių buveinių veiklos) bei informacijos ir ryšių įmonės, kurių pelningumas siekė atitinkamai 14,7 ir 10,6 proc.

Mažiausiai pelningos buvo statybos įmonės - jų pelningumas sudarė 2 proc.

Bendrosios žemės ūkio produkcijos vertė to meto kainomis 2017 m., palyginti su 2016 m., padidėjo 9,8 proc.. Augalininkystės produkcijos vertė padidėjo 5,3 proc., o gyvulininkystės - 17,6 proc. Tai lėmė išaugusios žemės ūkio supirkimo kainos.

`Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2017 m., palyginti su 2016 m. padidėjo 14,1 proc. Tam įtakos turėjo 21 proc. padidėjusios gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos ir 5,6 proc. - augalininkystės produktų supirkimo kainos. Labiausiai padidėjo pieno (37,6 proc.), vaisių ir uogų (31,2 proc.), javų (11,5 proc.) supirkimo kainos.

2017 m. šalyje buvo 1 mln. 355 tūkst. užimtų gyventojų, 103,1 tūkst. bedarbių ir 947,8 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų. Per metus užimtų gyventojų skaičius sumažėjo 6,6 tūkst., arba 0,5 proc., bedarbių - 13 tūkst., arba 11,2 proc., ekonomiškai neaktyvių gyventojų - 23,7 tūkst., arba 2,4 proc. 2017 m. nedarbo lygis šalyje buvo 7,1 proc., arba 0,8 proc. punkto mažesnis nei 2016 m.

Vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, 2017 m. padidėjo 8,5 proc., arba 66 EUR, ir sudarė 840 EUR. Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis 2017 m. sudarė 660 EUR ir per metus padidėjo 9,6 proc., arba 58 EUR.

Realusis darbo užmokestis (neto darbo užmokestis atsižvelgus į vidutinį vartotojų kainų pokytį - 3,7 proc.) per metus padidėjo 5,7 proc.

2017 m. bruto darbo užmokestis sparčiau didėjo privačiajame sektoriuje (9,5 proc., arba 72 EUR) ir sudarė 833 EUR, o viešajame sektoriuje padidėjo 6,8 proc., arba 54 EUR, ir sudarė 854 EUR.

Per metus bruto DU padidėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, ypač didmeninės ir mažmeninės prekybos (apie 11,1 proc.) bei informacijos ir ryšių (apie 10,3 proc.).

2017 m. spalio mėn. duomenimis, ketvirtadalis visų šalies ūkio darbuotojų uždirbo 446 EUR ir mažiau, kiti 25 proc. darbuotojų - nuo 447 iki 650 EUR, kitas ketvirtadalis - nuo 651 iki 975 EUR ir likęs ketvirtadalis daugiau nei 975 EUR. Bruto DU mediana 2017 m. spalio mėn. sudarė 650 EUR ir buvo 57 eurais didesnė nei 2016 m. spalio mėn., o daugiau nei 6 tūkst. EUR gavo 1277 darbuotojai (222 darbuotojais daugiau nei 2016 m. spalio mėn.).

2017 m. šalies ūkio vidutinis darbuotojų (mokėjusių mokesčius Sodrai) skaičius sudarė apie 1 mln. 260 tūkst., ir palyginti su 2016 m., padidėjo 9,4 tūkst. (privačiajame sektoriuje jis išaugo 16,1 tūkst., o viešajame sektoriuje sumažėjo 6,7 tūkst.). Daugiau nei du trečdaliai (70,2 proc., arba 884,5 tūkst.) darbuotojų dirbo privačiajame sektoriuje, mažiau nei trečdalis (29,8 proc., arba 375,9 tūkst.) - viešajame sektoriuje.

Biudžetinėse įstaigose darbuotojų skaičius sumažėjo 4 tūkst. ir sudarė apie 311 tūkst. (24,7 proc. viso šalies ūkio) darbuotojų, iš jų 129,4 tūkst. (41,6 proc.) dirbo švietime, 80 tūkst. (25,7 proc.) - sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje, 79,8 tūkst. (25,6 proc.) - viešajame valdyme ir gynyboje; privalomajame socialiniame draudime.

Biudžetinių įstaigų darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2017 m. sudarė apie 831 EUR ir per metus padidėjo 7,4 proc.

2018 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. nuolatinių gyventojų - 37,8 tūkst., arba 1,3 proc., mažiau negu 2017 m. pradžioje. Pagrindinė nuolatinių gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis - emigracija. 2017 m. 27,9 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo ir 9,9 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių (2016 m. - atitinkamai 30,2 tūkst. ir 10,5 tūkst.).

2017 m. gimė 29,6 tūkst. kūdikių, arba 1 tūkst. kūdikių (3,3 proc.) mažiau nei 2016 m., mirė 39,5 tūkst. žmonių, arba 1,6 tūkst. (4 proc.) mažiau.


Mažėjant gyventojų skaičiui, darbuotojai turi išlaikyti vis daugiau nedirbančiųjų

Lietuvoje ir toliau mažėja gyventojų, o pensininkus ir vaikus išlaiko vis mažiau dirbančiųjų. Tokius duomenis antradienį pateikė Statistikos departamentas.

Prognozuojama, kad 100 šalies gyventojų šiemet turės išlaikyti 53 vaikus ir pensininkus, kai pernai išlaikė 52.

Statistikos departamento vadovė Vilija Lapėnienė teigia, kad visuomenė sensta - pernai darbingo amžiaus žmonių dalis sudarė 65,9 proc. o šiemet, prognozuojama, ši dalis sumažės iki 65,3 proc.

„Žymaus sumažėjimo nėra, bet ta dalis, kuri emigruoja, daugiausia yra darbingo amžiaus gyventojai, pensininkų dalis taip pat didėja“, - spaudos konferencijoje teigė V. Lapėnienė.

Pasak jos, emigracija yra pagrindinė demografinės situacijos blogėjimo priežastis.

Pasak jos, Lietuva pernai neteko didesnio nei Marijampolės miesto - 37,8 tūkst. gyventojų. Iš viso Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 1,3 proc., iki 2,81 mln.

Pasak Statistikos departamento vadovės, gimstamumas sumažėjo 3,3 proc., iki 29,6 tūkst., o mirštamumas sumažėjo 4 proc., iki 39,5 tūkst.

V. Lapėnienė teigia, kad, jeigu gimstamumas nepradės augti, be to, ir toliau emigruos darbingo amžiaus asmenys, demografinė situacija tik blogės. Pernai kas antras išvykęs žmogus buvo 20-29 metų amžiaus.

Tačiau, anot jos, į šalį praėjusiais metais daugiau žmonių imigravo - iš viso 29,3 tūkst. šalies gyventojų, arba 45,5 proc.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (15)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GRĖSMĖ: Vilniuje ketvirtadienio pavakarę įvestas operatyvinis planas „Skydas“; pasak Vilniaus apskrities policijos pranešimo, Jeronimo Ralio ir Vito Gerulaičio gatvių sankryžoje, atliekant kasimo darbus, rastas 30-40 cm ilgio objektas, panašus į minosvaidžio miną.
  • KOMPENSACIJOS: likusi kompensacijų dalis praeitais metais nuostolių dėl liūčių patyrusiems ūkininkams bus išmokėta penktadienį; tokių žemdirbių, kurie dar nėra gavę kompensacijų, yra likę apie 300.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, jūsų vartojamų vaistų kaina pakito?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate naująją Vilniaus miesto reklamą "G taškas"?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +14   +16 C

   +14  +16 C

 

   +15 +18 C

  +20  +23 C

   +24  +26 C

 

   +24  +27 C

   3-6 m/s

  1-2 m/s

 

    1-2 m/s

 

reklama
Ukis 2018