×
(1/2) VMI Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento direktoriaus pavaduotoja Indrė Ščeponienė. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
Atsisiųsti
(2/2) VMI Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento direktoriaus pavaduotoja Indrė Ščeponienė. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
Atsisiųsti
2 nuotr.
VMI Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento direktoriaus pavaduotoja Indrė Ščeponienė. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
Šalyje darbo neturi per 200 tūkst. žmonių, o verslininkai kartoja nerandantys darbuotojų. Bedarbiai nenori dirbti už minimalų atlyginimą, o darbdaviai tvirtina neišgalintys jiems mokėti daugiau. Darbuotojai piktinasi matydami, kad įmonių vadovų kalbos neretai prasilenkia su realybe. Tvirtinant, kad perkami prabangos daiktai bei rengiamos vadovaujančių darbuotojų ir jų šeimų narių kelionės po užsienius yra būtini įmonių ekonominei veiklai, išlaidos nurašomos įmonių sąnaudoms. Taip dirbtinai mažinamas pelnas, o kartu mažėja mokesčiai į biudžetą. Kiek tokie pirkiniai ir paslaugos padeda uždirbti įmonėms pelno, susidomėjo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
- Tai, kad verslas perkasi lėktuvus, jachtas, katerius, sniego motociklus ir kitus daiktus, kurie nėra būtini pelnui siekti, o jais naudojasi vadovaujantys įmonių darbuotojai ir jų šeimų nariai, seniai žinoma. Kodėl Valstybinė mokesčių inspekcija tik dabar suskato tikrinti, ar verslo įmonės tuo nepiktnaudžiauja? Ar tai naujos Vyriausybės politikos atspindys, ar tik sutapimas? - „Respublika“ teiraujasi VMI Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento direktoriaus pavaduotojos Indrės ŠČEPONIENĖS.
- Tai nebuvo paslaptis, tų patikrinimų yra buvę. Pavyzdžiui, 2009-aisiais buvo nemažai tokių atvejų nustatyta. Tada net 70 proc. PVM mokėtojų mokesčių deklaracijas pasitikslino savanoriškai. O paskui atėjo krizė. Norint leisti pinigus privatiems poreikiams, pirmiausia jų reikia turėti. Kadangi po tų patikrinimų šiek tiek tapo ramiau, įmonės, galima sakyti, mažiau naudojosi tais dalykais. Bet vėl ėmus atsigauti ekonomikai verslininkų apetitai padidėjo. Projekto planas buvo kuriamas jau praėjusių metų pabaigoje. Matome, kad mūsų požiūris tikrai atitinka Vyriausybės strategiją.
- Ar tokį prekių ir paslaugų įsigijimą galima vadinti mokesčių vengimu?
- Be jokios abejonės. Kai siekiama atvaizduoti apskaitoje ne tai, kas yra realybėje, kai norima parodyti arba imituoti tam tikras paslaugas ar prekes, naudojamas įmonės veikloje, kai tuo metu jos naudojamos privatiems poreikiams, - visi sąmoningai daromi veiksmai yra mokesčių vengimas. Bet nenoriu nuneigti ir tokių atvejų, kad taip atsitinka ir dėl nežinojimo. Todėl bausti nėra tikslas. Tas projektas yra skirtas bendradarbiauti su PVM mokėtojais, padėti jiems išsiaiškinti ir, aišku, sudrausminti. Jeigu mokesčių mokėtojas pasitaiso, tokiu būdu jam negresia baudos.
- VMI paskelbė pagal mokestinius dokumentus išrinkusi 100 „rizikingiausių įmonių“. Turint galvoje, kad mūsų verslininkai įpratę naudą sunkti iš bet ko, ar tas skaičius nėra pernelyg mažas?
- Tai nei daug, nei mažai. Mes kalbame apie projektą, kuris truks 4 mėnesius. Ko gero, įmonių bus ir daugiau. Priklausys, koks bus mastas, kokį rezultatą gausime. Esmė yra ir prevencinius tikslus pasiekti. Mūsų veikla jau sukėlė atgarsį, sulaukėme skambučių iš pačių įmonių. Jos ėmė klausinėti, kaip vienu ar kitu atveju tikslintis. Tikrai jaučiamas jų sujudimas, noras įsitikinti, pasitikslinti, kaip mes traktuojame. Taigi tas įmonių skaičius pakankamas mastui ir rizikos pagrįstumui įvertinti. Tai nereiškia, kad tam projektui pasibaigus mes riziką pamiršime. Tada susidėliosime, kurie šaltiniai mums duoda didžiausią rezultatą, ir dirbsime toliau.
- Dėl tokių gudravimų, kai į sąnaudas įskaičiuojamos prabangos prekės, valstybė pridėtinės vertės ir pelno mokesčių pavidalu netenka dalies biudžeto pajamų. Kitaip tariant, visi galėtume būti turtingesni, bet naudos išpeša nesąžiningi apsukruoliai. Ar yra kokie nors bent apytiksliai skaičiavimai, kiek lėšų netenka biudžetas?
- Dabar įvardyti negalėčiau, nes tyrimas, kaip minėjau, buvo daromas anksčiau. Tikrai žinau, kad 70 proc. nustatytų atvejų įmonės pripažino, kad tai darė. Rezultatai buvo milijoniniai, bet kokią dalį sudarė privačių poreikių tenkinimas, negalėčiau pasakyti. Po šio projekto mes galėsime pasakyti gana tiksliai.
- Neretai išgirstame, kad štai kažkokios bendrovės savininkas direktorius nusipirko brangią jachtą, nors jis sau moka simbolinį atlyginimą. Bet jeigu jo įmonė dirba pelningai, kodėl jis negali to daikto nusipirkti?
- Mokesčių inspekcija nereguliuoja, kokiu verslu įmonė turi užsiimti, kokias prekes ir paslaugas pirkti. Tai tikrai absoliutus įmonės reikalas. Mus domina tik mokesčių klausimas. Direktorius, jeigu įmonė sėkmingai veikia ir turi pakankamai lėšų, tikrai gali nusipirkti ir jachtą, ir orlaivį, ir salą bei naudoti saviems poreikiams. Tačiau jokiu būdu negalima tais pirkiniais mažinti mokesčių. Jis gali nusipirkti iš įmonės lėšų, tačiau iš to pelno, kuris jau yra po mokesčių. Tokiu atveju mes pretenzijų neturėsime. Jeigu sumokėjus mokesčius lieka pelno, inspekcija negali reguliuoti, kur įmonei leisti pinigus. O jeigu tai siejate su direktoriaus darbo užmokesčiu, tai jau kitas klausimas.
- Tikrinimai tik prasidėjo, ar jau galima kalbėti, kad radote akivaizdžių prasilenkimų su įstatymais?
- Štai atvejis, nors, tiesa, tikrinimas nėra baigtas, bet mokesčių administratoriaus požiūris yra aiškus. Vienos mažmeninės parduotuvės direktorius labai pamėgęs keliones į tokius kraštus kaip Belizas, Marokas, Tenerifė, Tailandas, Maldyvai, Havajai, kur yra įvairūs slidinėjimo kurortai. Turbūt jis daugiau keliauja, negu nekeliauja. O jo darbo užmokestis labai mažas, pati įmonė nedidelė. Atkreipėme dėmesį, kad kelionių laikas sutampa su įprastiniais atostogų sezonais tose šalyse, jos trunka 14-17 dienų. Formaliai keliauja vienas, tačiau iš pateiktų dokumentų matome, kad yra didžiulės išlaidos maistui, gėrimams ir netgi drabužiams įsigyti. Ir visos šios išlaidos yra priskirtos leidžiamiems atskaitymams, dėl ko sumažinamas pelno mokestis. Todėl, pagal teisės aktus įvertinę gaunamą darbo užmokestį direktoriaus naudai, šitas išmokas mes traktuosime kaip darbo užmokestį ir atitinkamai jį apmokestinsime tiek gyventojų pajamų mokesčiu, tiek valstybino socialinio draudimo mokesčiu.
- Ko gero, sąrašo prabangos daiktų ir paslaugų, kurie nepriskiriami leidžiamiems atskaitymams, sudaryti neįmanoma, nors verslui tai būtų labai patogu?
- Žinoma, įmonės veiklos specifika labai daug ką lemia. Vienas pirkinys vienoje įmonėje gali būti susijęs su pajamų uždirbimu, tačiau kitoje tas pats - jokiu būdu. Ir tos pačios kelionės į egzotiškas šalis. Atrodo, kad tai yra rizika, bet kai kuriais atvejais įmonė įrodo, kad buvo susitikimas su klientais arba toje šalyje yra nuolatinių tiekėjų ar pirkėjų, vyksta parodos. Todėl pasakyti, kad kelionė į gražų Italijos kraštą yra privačių poreikių tenkinimas, niekaip neišeitų. Kai kurios įmonės net ir vaikų darželius steigia, kad būtų lengviau darbuotojams. Tai galima suprasti kaip motyvavimo programą. Tik svarbu, kad darbuotojo gaunama nauda būtų atitinkamai apmokestinta.
- Įsivaizduoju, kad gali pasitaikyti įvairių ginčytinų situacijų. Kokios reakcijos tikrintojams tenka sulaukti?
- Apie reakciją dar sunku spręsti, tik formuojami pranešimai ir pasiūlymai, mokėtojai visuomet turi laiko dar atsakyti. Visuomet kiekviena pusė bando įrodyti savo tiesą, bet turi būti įrodinėjama argumentais. Pavyzdžiui, vardiniai transporto priemonių valstybiniai numeriai kainuoja nuo 4 iki 10 tūkst. litų. Mes vertiname, ar tai susiję su pajamų uždirbimu. Žinoma, matėme atvejų, kad numeryje yra įmonės pavadinimas. Jį galima traktuoti kaip įmonės reklamą. Bet štai realus atvejis: tas užrašas niekaip nesusijęs su įmonės pavadinimu ar prekės ženklais, paslaugomis, o įmonė aiškina, kad numeryje esanti raidė lemia sėkmę. Tokiu atveju mes nepripažįstame, kad tai siejama su pajamų uždirbimu. Bet, žinoma, jeigu su savininko ar direktoriaus vardais susiję numeriai nepriskiriami leidžiamiems atskaitymams, jie nemažina pelno mokesčio ir mes pretenzijų neturime.
- Kelerių metų deklaracijas tikrinsite?
- Tai individualu. Mes galime tikrinti gavę trečiųjų asmenų, inspekcijos turimų duomenų bazių informaciją, tam tikras rizikos aibes, kurias matome per tam tikrą laikotarpį. Bet tai nereiškia, kad auditorius, nuėjęs į įmonę, tikrins tiktai vieną jam žinomą riziką ir nesižvalgys aplinkui. Laikotarpiai apsiriboja senaties terminu, penkeriais metais. Jeigu auditorius randa pažeidimų 2012 ir 2011 metais, tai tikrai pažiūrės ir ankstesnius.
- VMI skatina įmonių darbuotojus pranešti apie pastebėtus piktnaudžiavimus. Juk tuo gali pasinaudoti suvesdami sąskaitas, tarkime, atleisti, konfliktavę, kerštaujantys darbuotojai.
- Gali būti tokių atvejų. Bet mokesčių administratorius gauna pranešimų įvairiomis formomis, mes turime savus kriterijus, kaip atsirinkti ir vertinti.
Šalyje darbo neturi per 200 tūkst. žmonių, o verslininkai kartoja nerandantys darbuotojų. Bedarbiai nenori dirbti už minimalų atlyginimą, o darbdaviai tvirtina neišgalintys jiems mokėti daugiau. Darbuotojai piktinasi matydami, kad įmonių vadovų kalbos neretai prasilenkia su realybe. Tvirtinant, kad perkami prabangos daiktai bei rengiamos vadovaujančių darbuotojų ir jų šeimų narių kelionės po užsienius yra būtini įmonių ekonominei veiklai, išlaidos nurašomos įmonių sąnaudoms. Taip dirbtinai mažinamas pelnas, o kartu mažėja mokesčiai į biudžetą. Kiek tokie pirkiniai ir paslaugos padeda uždirbti įmonėms pelno, susidomėjo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
- Tai, kad verslas perkasi lėktuvus, jachtas, katerius, sniego motociklus ir kitus daiktus, kurie nėra būtini pelnui siekti, o jais naudojasi vadovaujantys įmonių darbuotojai ir jų šeimų nariai, seniai žinoma. Kodėl Valstybinė mokesčių inspekcija tik dabar suskato tikrinti, ar verslo įmonės tuo nepiktnaudžiauja? Ar tai naujos Vyriausybės politikos atspindys, ar tik sutapimas? - „Respublika“ teiraujasi VMI Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento direktoriaus pavaduotojos Indrės ŠČEPONIENĖS.
- Tai nebuvo paslaptis, tų patikrinimų yra buvę. Pavyzdžiui, 2009-aisiais buvo nemažai tokių atvejų nustatyta. Tada net 70 proc. PVM mokėtojų mokesčių deklaracijas pasitikslino savanoriškai. O paskui atėjo krizė. Norint leisti pinigus privatiems poreikiams, pirmiausia jų reikia turėti. Kadangi po tų patikrinimų šiek tiek tapo ramiau, įmonės, galima sakyti, mažiau naudojosi tais dalykais. Bet vėl ėmus atsigauti ekonomikai verslininkų apetitai padidėjo. Projekto planas buvo kuriamas jau praėjusių metų pabaigoje. Matome, kad mūsų požiūris tikrai atitinka Vyriausybės strategiją.
- Ar tokį prekių ir paslaugų įsigijimą galima vadinti mokesčių vengimu?
- Be jokios abejonės. Kai siekiama atvaizduoti apskaitoje ne tai, kas yra realybėje, kai norima parodyti arba imituoti tam tikras paslaugas ar prekes, naudojamas įmonės veikloje, kai tuo metu jos naudojamos privatiems poreikiams, - visi sąmoningai daromi veiksmai yra mokesčių vengimas. Bet nenoriu nuneigti ir tokių atvejų, kad taip atsitinka ir dėl nežinojimo. Todėl bausti nėra tikslas. Tas projektas yra skirtas bendradarbiauti su PVM mokėtojais, padėti jiems išsiaiškinti ir, aišku, sudrausminti. Jeigu mokesčių mokėtojas pasitaiso, tokiu būdu jam negresia baudos.
- VMI paskelbė pagal mokestinius dokumentus išrinkusi 100 „rizikingiausių įmonių“. Turint galvoje, kad mūsų verslininkai įpratę naudą sunkti iš bet ko, ar tas skaičius nėra pernelyg mažas?
- Tai nei daug, nei mažai. Mes kalbame apie projektą, kuris truks 4 mėnesius. Ko gero, įmonių bus ir daugiau. Priklausys, koks bus mastas, kokį rezultatą gausime. Esmė yra ir prevencinius tikslus pasiekti. Mūsų veikla jau sukėlė atgarsį, sulaukėme skambučių iš pačių įmonių. Jos ėmė klausinėti, kaip vienu ar kitu atveju tikslintis. Tikrai jaučiamas jų sujudimas, noras įsitikinti, pasitikslinti, kaip mes traktuojame. Taigi tas įmonių skaičius pakankamas mastui ir rizikos pagrįstumui įvertinti. Tai nereiškia, kad tam projektui pasibaigus mes riziką pamiršime. Tada susidėliosime, kurie šaltiniai mums duoda didžiausią rezultatą, ir dirbsime toliau.
- Dėl tokių gudravimų, kai į sąnaudas įskaičiuojamos prabangos prekės, valstybė pridėtinės vertės ir pelno mokesčių pavidalu netenka dalies biudžeto pajamų. Kitaip tariant, visi galėtume būti turtingesni, bet naudos išpeša nesąžiningi apsukruoliai. Ar yra kokie nors bent apytiksliai skaičiavimai, kiek lėšų netenka biudžetas?
- Dabar įvardyti negalėčiau, nes tyrimas, kaip minėjau, buvo daromas anksčiau. Tikrai žinau, kad 70 proc. nustatytų atvejų įmonės pripažino, kad tai darė. Rezultatai buvo milijoniniai, bet kokią dalį sudarė privačių poreikių tenkinimas, negalėčiau pasakyti. Po šio projekto mes galėsime pasakyti gana tiksliai.
- Neretai išgirstame, kad štai kažkokios bendrovės savininkas direktorius nusipirko brangią jachtą, nors jis sau moka simbolinį atlyginimą. Bet jeigu jo įmonė dirba pelningai, kodėl jis negali to daikto nusipirkti?
- Mokesčių inspekcija nereguliuoja, kokiu verslu įmonė turi užsiimti, kokias prekes ir paslaugas pirkti. Tai tikrai absoliutus įmonės reikalas. Mus domina tik mokesčių klausimas. Direktorius, jeigu įmonė sėkmingai veikia ir turi pakankamai lėšų, tikrai gali nusipirkti ir jachtą, ir orlaivį, ir salą bei naudoti saviems poreikiams. Tačiau jokiu būdu negalima tais pirkiniais mažinti mokesčių. Jis gali nusipirkti iš įmonės lėšų, tačiau iš to pelno, kuris jau yra po mokesčių. Tokiu atveju mes pretenzijų neturėsime. Jeigu sumokėjus mokesčius lieka pelno, inspekcija negali reguliuoti, kur įmonei leisti pinigus. O jeigu tai siejate su direktoriaus darbo užmokesčiu, tai jau kitas klausimas.
- Tikrinimai tik prasidėjo, ar jau galima kalbėti, kad radote akivaizdžių prasilenkimų su įstatymais?
- Štai atvejis, nors, tiesa, tikrinimas nėra baigtas, bet mokesčių administratoriaus požiūris yra aiškus. Vienos mažmeninės parduotuvės direktorius labai pamėgęs keliones į tokius kraštus kaip Belizas, Marokas, Tenerifė, Tailandas, Maldyvai, Havajai, kur yra įvairūs slidinėjimo kurortai. Turbūt jis daugiau keliauja, negu nekeliauja. O jo darbo užmokestis labai mažas, pati įmonė nedidelė. Atkreipėme dėmesį, kad kelionių laikas sutampa su įprastiniais atostogų sezonais tose šalyse, jos trunka 14-17 dienų. Formaliai keliauja vienas, tačiau iš pateiktų dokumentų matome, kad yra didžiulės išlaidos maistui, gėrimams ir netgi drabužiams įsigyti. Ir visos šios išlaidos yra priskirtos leidžiamiems atskaitymams, dėl ko sumažinamas pelno mokestis. Todėl, pagal teisės aktus įvertinę gaunamą darbo užmokestį direktoriaus naudai, šitas išmokas mes traktuosime kaip darbo užmokestį ir atitinkamai jį apmokestinsime tiek gyventojų pajamų mokesčiu, tiek valstybino socialinio draudimo mokesčiu.
- Ko gero, sąrašo prabangos daiktų ir paslaugų, kurie nepriskiriami leidžiamiems atskaitymams, sudaryti neįmanoma, nors verslui tai būtų labai patogu?
- Žinoma, įmonės veiklos specifika labai daug ką lemia. Vienas pirkinys vienoje įmonėje gali būti susijęs su pajamų uždirbimu, tačiau kitoje tas pats - jokiu būdu. Ir tos pačios kelionės į egzotiškas šalis. Atrodo, kad tai yra rizika, bet kai kuriais atvejais įmonė įrodo, kad buvo susitikimas su klientais arba toje šalyje yra nuolatinių tiekėjų ar pirkėjų, vyksta parodos. Todėl pasakyti, kad kelionė į gražų Italijos kraštą yra privačių poreikių tenkinimas, niekaip neišeitų. Kai kurios įmonės net ir vaikų darželius steigia, kad būtų lengviau darbuotojams. Tai galima suprasti kaip motyvavimo programą. Tik svarbu, kad darbuotojo gaunama nauda būtų atitinkamai apmokestinta.
- Įsivaizduoju, kad gali pasitaikyti įvairių ginčytinų situacijų. Kokios reakcijos tikrintojams tenka sulaukti?
- Apie reakciją dar sunku spręsti, tik formuojami pranešimai ir pasiūlymai, mokėtojai visuomet turi laiko dar atsakyti. Visuomet kiekviena pusė bando įrodyti savo tiesą, bet turi būti įrodinėjama argumentais. Pavyzdžiui, vardiniai transporto priemonių valstybiniai numeriai kainuoja nuo 4 iki 10 tūkst. litų. Mes vertiname, ar tai susiję su pajamų uždirbimu. Žinoma, matėme atvejų, kad numeryje yra įmonės pavadinimas. Jį galima traktuoti kaip įmonės reklamą. Bet štai realus atvejis: tas užrašas niekaip nesusijęs su įmonės pavadinimu ar prekės ženklais, paslaugomis, o įmonė aiškina, kad numeryje esanti raidė lemia sėkmę. Tokiu atveju mes nepripažįstame, kad tai siejama su pajamų uždirbimu. Bet, žinoma, jeigu su savininko ar direktoriaus vardais susiję numeriai nepriskiriami leidžiamiems atskaitymams, jie nemažina pelno mokesčio ir mes pretenzijų neturime.
- Kelerių metų deklaracijas tikrinsite?
- Tai individualu. Mes galime tikrinti gavę trečiųjų asmenų, inspekcijos turimų duomenų bazių informaciją, tam tikras rizikos aibes, kurias matome per tam tikrą laikotarpį. Bet tai nereiškia, kad auditorius, nuėjęs į įmonę, tikrins tiktai vieną jam žinomą riziką ir nesižvalgys aplinkui. Laikotarpiai apsiriboja senaties terminu, penkeriais metais. Jeigu auditorius randa pažeidimų 2012 ir 2011 metais, tai tikrai pažiūrės ir ankstesnius.
- VMI skatina įmonių darbuotojus pranešti apie pastebėtus piktnaudžiavimus. Juk tuo gali pasinaudoti suvesdami sąskaitas, tarkime, atleisti, konfliktavę, kerštaujantys darbuotojai.
- Gali būti tokių atvejų. Bet mokesčių administratorius gauna pranešimų įvairiomis formomis, mes turime savus kriterijus, kaip atsirinkti ir vertinti.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
