respublika.lt
 

Išminčių valdomų geležinkelių perspektyvanuotraukos (7)

2019 liepos mėn. 20 d. 07:06:51
Gediminas JAKAVONIS

Europos Komisija kasmet skelbia Geležinkelių rinkos stebėsenos ataskaitą. Lietuva jau keletą metų išsiskiria iš kitų ES šalių keliais rodikliais. Šalyje iki šiol neveikia nė vienas privatus (nepriklausomas) vežėjas, o geležinkelių infrastruktūros mokesčiai yra didžiausi ES. Nepaisant to, kad ES 2017 m. nubaudė Lietuvą 28 mln. Eur bauda už „sudaromas konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje“, situacija iš esmės nesikeičia.

×
nuotr. 8 nuotr.
Eltos nuotr.


Mokesčių niekas netikrina

Lietuvoje infrastruktūros mokestis vežant krovinius sudaro 12,9 Eur už traukinio nuvažiuotą kilometrą, palyginimui, kitose šalyse, kurios perveža panašų kiekį - apie 50 mln. tonų krovinių kasmet, infrastruktūros mokestis sudaro: Vengrijoje - 5,4, Slovakijoje - 4,3, Rumunijoje - 3,4 Eur. O šalyse, kur geležinkelių infrastruktūra išvystyta, mokesčiai - dar mažesni: Vokietijoje - 3, Prancūzijoje - 2 Eur už kilometrą.

Dažnai teigiama, kad infrastruktūros mokesčiai skiriasi, nes Lietuvoje ir kitose ES šalyse skiriasi traukinio svoris - jei Lietuvoje jis siekia iki 6000 tonų, kitose ES šalyse traukinio svoris yra 1000-2000 t. Logiška būtų, jei vienu traukiniu vežant didesnį kiekį, krovinių infrastruktūros mokestis būtų mažesnis, tačiau taip nėra.

ES direktyva 2012/34 skelbia, kad infrastruktūros valdytojai turi būti skatinami mažinti prieigos prie infrastruktūros mokesčių dydį, tačiau Lietuvoje ši nuostata, panašu, negalioja. Infrastruktūros mokesčiai yra ne tik patys didžiausi ES, tačiau ir toliau nuolat didinami. 2019 m. infrastruktūros mokestis konteineriams didėjo daugiau nei 2,5 karto, mažos vertės kroviniams didėjo 35 proc. 2018 m. infrastruktūros mokestis mažos vertės kroviniams taip pat didėjo 35 proc., kitiems kroviniams - 14 proc., 2017 m. pavojingų krovinių infrastruktūros mokestis didėjo 60 proc., kitų krovinių - 17 proc. Infrastruktūros mokesčius Lietuvoje oficialiai tvirtina Lietuvos transporto administracija, tačiau ši institucija pati pripažįsta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiųstus skaičius tik formaliai peržiūri, netikrina jų pagrįstumo ir neanalizuoja, ar visos išlaidos, apskaičiuojant mokesčius, yra priskiriamos tinkamai. Duomenys mokesčiams apskaičiuoti nėra skelbiami viešai, todėl niekas jų patikrinti negali, o tai turintis daryti rinkos reguliuotojas „Ryšių reguliavimo tarnyba“ pripažįsta, kad neturi tam pakankamai resursų.

ES šalys yra priverstos mažinti geležinkelių infrastruktūros mokesčius, siekiant padidinti vežimus geležinkelių transportu. ES baltoji knyga, patvirtinta 2011 m., numato, kad geležinkelių transporto rinkos dalis 2030 m. turi sudaryti 30 proc., o 2050 m. - 50 proc. Šiuo metu ji siekia vos 18 proc.

„Rail Baltica“ ir konkurencija


Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse šiuo metu aktyviai plėtojamas projektas „Rail Baltica“, europinės vėžės geležinkelio linija sujungsiantis Varšuvą ir Helsinkį. Deja, pasigendama išsamios analizės, kaip šiuo ruožu važiuos kroviniai ir kaip jie konkuruos su automobilių transportu, šiuo metu dominuojančiu. Sunku tikėtis konkurencijos vien dėl taikomų infrastruktūros mokesčių. Pvz., kelių naudotojo mokestis (vinjetė) šiuo metu siekia 11 Eur parai, taigi vežant krovinius automobiliu infrastruktūros (kelių) mokesčiai sudaro apie 0,3 Eur tonai, tuo metu geležinkelių infrastruktūros mokesčiai siekia apie 1 Eur tonai - yra daugiau nei 3 kartus didesni.

Taigi valstybė investuoja į geležinkelių infrastruktūros vystymą, tačiau tuo pačiu krovinių vežimui automobilių keliais nustato žymiai palankesnę kainodarą.

Privatūs vežėjai

Siekiant padidinti konkurenciją geležinkelių transporto rinkoje, ES priėmė visą eilę teisės aktų, kuriais siekiama liberalizuoti rinką. Privatūs vežėjai (nauji rinkos dalyviai) ES šiuo metu vidutiniškai sudaro per 40 proc. visos rinkos dalies, o Lietuvoje 100 proc. visų krovinių perveža vienintelis valstybės valdomas vežėjas - AB „Lietuvos geležinkeliai“. Priežastys, kodėl Lietuvoje iki šiol neveikia privatūs vežėjai, yra kelios:

- išimtinė teisė vykdyti tranzitą.
Geležinkelio transporto kodeksas numato išimtinę teisę vykdyti tranzitinius pervežimus tik 100 proc. valstybės priklausančiai įmonei, tokia įmonė, be abejo, yra „Lietuvos geležinkeliai“. Tranzitu laikomi pervežimai, kai pradinis ir galinis krovinio vežimo taškas yra ne ES šalyje;

- „perpildyta“ infrastruktūra.
Oficialiai šiuo metu visos geležinkelių linijos, vedančios į Klaipėdos uostą, yra paskelbtos perpildytomis. Esant tokiai situacijai, teisės aktai numato prioritetus, kad prieiga prie geležinkelių infrastruktūros suteikiama tai įmonei, kuri veža daugiau. Tad „Lietuvos geležinkeliai“ visada turės prioritetą prieš bet kurį kitą vežėją. Nors pernai Valstybės kontrolė paskelbė, kad net 39 proc. užsakytų pajėgumų yra nepanaudojami. „Lietuvos geležinkeliai“ juos užsako taip, kad jų neliktų kitiems vežėjams, o ir baudų nemoka, nes vežėjas ir infrastruktūros valdytojas veikia vienoje įmonėje. Taip neefektyviai naudojamas valstybės turtas ir atitinkamai negaunamos pajamos;

- kryžminis subsidijavimas. Monopolinių tranzitinių pervežimų kainodaros ir už šiuos vežimus gautų pajamų nereglamentuoja jokie teisės aktai, įkainius ir pajamų paskirstymą nusistato patys„Lietuvos geležinkeliai“, todėl atsiranda galimybė pelną, gautą iš tranzitinių krovinių vežimo, panaudoti subsidijuoti kitiems vežimams. Štai pavyzdys: pagal „Lietuvos geležinkelių“, vadovaujamų Manto Bartuškos, kuris yra ir „Klaipėdos naftos“ valdybos narys, nustatytus įkainius, klientas už benzino vežimą iš Baltarusijos, maršrutu Kena-Klaipėda, sumoka 6,44 Eur/t, tuo metu vien infrastruktūros mokestis, t.y. vežėjo išlaidos, sudaro 9,08 Eur/t, o vežėjas dar patiria ir kitas išlaidas - kuro, darbo užmokesčio ir pan. Taigi joks privatus vežėjas, neturėdamas išorinių finansavimo šaltinių iš monopolinių pervežimų, negali vykdyti vežimų žemiau savikainos.

Galima teigti, kad mūsų Susisiekimo ministerija kartu su jai pavaldžia įmone „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lietuvos transporto saugos administracija kuria uždarą geležinkelių modelį, išlaikydami aukštus infrastruktūros mokesčius ir tik vienam nacionaliniam vežėjui palankią teisinę bazę, užkertant kelią bet kokiai konkurencijai.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (7)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar baltų religinė bendrija „Romuva“ turėtų gauti valstybinį pripažinimą?

balsuoti rezultatai

Ar šiandieną pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+18 +19 C

 +15 +17 C

 

 +10 +11 C

+23 +25 C

 +16 +17 C

 

 +19 +21 C

0-2 m/s

 0-4 m/s

 

0-3 m/s

 

USD - 1.1103 PLN - 4.3702
RUB - 74.2984 CHF - 1.0884
GBP - 0.9158 NOK - 9.9658
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis