Atliktas ne maisto prekių tyrimas 12-oje Europos šalių parodė, kad, bendrai sumuojant, kainos Lietuvoje vis dėlto viršija Europos Sąjungos vidurkį. Turint omenyje, kad Lietuvos gyventojų perkamoji galia gerokai mažesnė negu, pavyzdžiui, Vokietijoje, „vaizdelis“, sakykime, nelabai koks.
Teisingumo ministerija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), kurių iniciatyva buvo atliktas tyrimas, ketina raginti prekybininkus atsižvelgti į vartotojų interesus. Kokie bus tokio raginimo rezultatai, sunku pasakyti. „Internetas vartotojams suteikia galimybę ne tik pirkti, bet ir sužinoti, kur ir kada pirkti. Smarkiai keldami kainas pardavėjai rizikuoja prarasti dalį vartotojų, kurie perka atsakingai, o ne spontaniškai. Tą jie turi suprasti“, - sakė Vartotojų asociacijų aljanso narys Kęstutis Kupšys.
Tyrimas vykdytas internetinėse parduotuvėse 12-oje Europos šalių. Pasirinktos tiek turtingos šalys, pavyzdžiui, Belgija, tiek tokio lygio kaip Portugalija, Ispanija. Lygintos drabužių, avalynės, buitinės technikos kainos. Jos buvo fiksuojamos rugpjūčio 7 d. Tyrimo metu palyginta 60 skirtingų ne maisto prekių kainų (20 drabužių, 20 avalynės ir 20 buitinės technikos prekių). Informacija apie prekių kainas buvo renkama internetinėse parduotuvėse. Kainos buvo fiksuojamos be nuolaidų, nukainavimų, akcijų ir be lojalumo programų nuolaidų.
Teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė teigė, kad tyrimas atliktas, nes nuspręsta reaguoti į gausius vartotojų skundus dėl aukštų drabužių kainų. Tyrimo metu lygintos tapačios prekės tarpvalstybiniuose tinkluose. „Vertinome prekių kainas tokiuose tinkluose kaip „Zara“, „Mango“, „Massimo Dutti“, „SportsDirect“. Šiuo tyrimu siekiame, kad vartojimo prekės mūsų gyventojams būtų prieinamos ne prasčiau nei kitų ES šalių vartotojams. Yra prekių, kurios kainuoja mažiau, tačiau kai kurių kainos viršija ES vidurkį“, - sakė I.Gudžiūnaitė.
Pagal 12-oje ES šalių atlikto ne maisto prekių, parduodamų interneto parduotuvėse, kainų tyrimo duomenis, pastebimos įvairios tendencijos: vienos prekių kainos didesnės Lietuvoje, kitos - mažesnės arba vienodos kaip ir kitose ES valstybėse. Pažymima, kad tam tikri tų pačių prekių kainų svyravimai ES šalyse galimi dėl mokestinės sistemos skirtumų, transportavimo išlaidų ir kitų objektyvių paaiškinamų veiksnių.
Drabužių kainos pasirinktose ES šalyse skiriasi nuo 10 iki 53 proc., vidutiniškai 27 proc., vertinant skirtumą tarp mažiausios ir didžiausios kainos. Brangiausių drabužių šalis pagal vidutinę kainą yra Čekija. Mažiausią kainą moka Portugalijos ir Ispanijos gyventojai. Baltijos šalyse kainos beveik identiškos. Dažnai teigiama, kad kuo didesnė rinka, tuo mažesnės kainos, bet, pavyzdžiui, Latvijoje buitinė technika gerokai pigesnė. Čia buitinė technika apskritai pigiausia tarp visų pasirinktų šalių. Tai rodo, kad rinkos dydis toli gražu ne kiekvienu atveju turi lemiamos įtakos kainoms.
Avalynės kainos pasirinktose ES šalyse vidutiniškai skiriasi 27,4 proc., vertinant skirtumą tarp mažiausios ir didžiausios kainos. Brangiausios avalynės šalis yra Čekija, mažiausią kainą moka Belgijos gyventojai.
Tyrimas atskleidė, kad identiški drabužiai Lietuvoje kainuoja maždaug 15 proc. brangiau nei Ispanijoje. Pavyzdžiui, parduotuvėje „Zara“ tie patys marškinėliai Lenkijoje kainuoja 20 Eur, Ispanijoje, Portugalijoje - 21 Eur, Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Belgijoje apie - 25 Eur.
„Jeigu kainų skirtumai elektroninėse parduotuvėse tokie žymūs, tai fizinėse parduotuvėse tie skirtumai dar labiau pastebimi. Esame žemos perkamosios galios šalis, jiems permokėti už prekę, kuri kitur Europoje kainuoja pigiau, nėra malonu“, - sakė K.Kupšys. Vis dėlto Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė Neringa Ulbaitė tvirtino, kad kainų skirtumai nėra drastiški.
Viceministrė I.Gudžiūnaitė, paklausta, ar neketinama Vyriausybei siūlyti prekybininkams riboti antkainius, atsakė, kad ministerija neketina reguliuoti rinkos.
„Kalbame apie vartotojų informuotumą, viešumą. Su kolegomis iš Baltijos šalių bendradarbiausime vartotojų teisių asociacijų lygmenyje. Siekiame atviro, viešo dialogo su prekybininkais“, - sakė I.Gudžiūnaitė.
Tyrimo, kurį atliko „Pricer“, kaina 660 Eur. VVTAT artimiausiu metu taip pat pradės tyrimą dėl būtiniausių maisto produktų kainų palyginimo Lietuvoje ir kitose ES valstybėse.
Dar prieš pristatant tyrimą teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sakė, kad kalbos apie rinkos dydį - sena dainelė, ir tyrimas aiškiai tą parodė. Jis paminėjo, kad kai kurie prekybininkų argumentai stebina. Pavyzdžiui tvirtinama, jog kainos didelės, nes Lietuvoje nėra siuvimo pramonės. Pasak ministro, esama puikių siuvimo pramonės pavyzdžių.