respublika.lt

Investuotojus stabdo trintys su bendruomenėmis

2012 vasario mėn. 17 d. 18:28:00
Vidmantas UŽUSIENIS, „Respublikos“ žurnalistas
TEIGINYS. Bendrovė "Minijos nafta" atstovai tvirtina, kad Kintų bendruomenės nerimas neturi pagrindo - įmonės naudojamos moderniausios naftos išgavimo technologijos nekenkia nei gamtai, nei žmonėms

Santykiai tarp į tam tikras gamybos rūšis ar infrastruktūrą investuojančių verslininkų ir tų vietų, kuriose investuojama, bendruomenių visuomet buvo įtempti. Tačiau bene aukščiausią tašką jie yra pasiekę Kintuose (Šilutės r.), kur naftos gavybos bendrovė „Minijos nafta“ jau devynerius metus niekaip negali įveikti gerai organizuoto vietos bendruomenės pasipriešinimo, kad jos teritorijoje būtų išgręžtas pirmasis paieškinis gręžinys ir pradėtos naftos žvalgytuvės. Naftos bendrovės stebisi, kodėl gyventojai nenori įsileisti investuoti ketinančių verslininkų ir kelia klausimą - ar įmanoma sutarti su vietos bendruomenėmis, jeigu jos apskritai yra nusiteikusios prieš investuotojus?

Teismas užstojo naftininkus

Bendrovės „Minijos nafta“ atstovai tikina negalintys paaiškinti, kokios priežastys yra to, kad kintiškiai priešinasi bendros lietuvių ir danų įmonės planams. „Neturime tiesioginių įrodymų, kad čia yra naftos. Mūsų geologai mano, kad po Kintais gali būti naftos telkinys. Jei pasitvirtintų optimistiškiausios prognozės, per 10 metų į valstybės biudžetą sumokėtume 200 mln. litų mokesčių pavidalu. Tačiau dėl totalinio kintiškių pasipriešinimo, užuot dirbę, esame priversti tąsytis po teismus“, - pasakojo įmonės vykdomojo komiteto narys vyriausiasis finansininkas Virgilijus Petuška.

Neseniai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė „Minijos naftai“ palankų nutarimą, kuriuo panaikino 2010 m. kovo 25 d. Šilutės rajono tarybos sprendimą nepritarti naftininkų bendrovės parengtai naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo programai.

Konstatavusi, kad šis pamario politikų sprendimas buvo nepakankamai motyvuotas, LVAT teisėjų kolegija programą grąžino tarybai svarstyti iš naujo.

Taip pat panaikintas ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimas sustabdyti UAB „Minijos nafta“ naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo procedūrą.

Toks LVAT sprendimas įsiutino Kintų bendruomenę, kuri, atrodo, tikėjosi, kad teismas galutinai palaidos „Minijos naftos“ planus išgauti naftą ant Kuršių marių kranto.

Nenorintys įsileisti naftininkų kintiškiai ir po LVAT sprendimo yra pasirengę neįsileisti plėtoti verslo šalia savo miestelio. Kintų seniūnas Antanas Kližentis netgi pareiškė, kad santykių aiškinimasis per teismus prie gero nepriveda. Kintiškiams pritaria ir Šilutės rajono politikai. Pavyzdžiui, Šilutės meras Virgilijus Pozingis atvirai pareiškė, kad „Minijos naftos“ investicijoms nebus uždegta žalia šviesa tol, kol bendrovė nesusitars su Kintų bendruomene.

Teismui svarbios ne emocijos

Įmonės „Minijos nafta“ atstovė Kristina Paukštytė-Brazdauskienė teigė, jog jiems Kintų bendruomenės pritarimas norint pradėti veiklą nėra būtinas, tačiau pašnekovė užtikrino, kad bendrovė buvo ir yra pasirengusi su Kintuose gyvenančiais žmonėmis bendradarbiauti bei priimti abipusiai naudingus sprendimus.

„Bendrovė „Minijos nafta“ poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programą pradėjo įgyvendinti 2005-ųjų gegužę pagal tuomet galiojusį Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą. Tačiau tų pačių metų liepą įsigaliojo šio įstatymo redakcija, kurioje buvo numatyta, kad prieš pradedant veiklą ir PAV programą privaloma susitarti su vietovių, kuriose planuojama vykdyti veiklą, bendruomenėmis. Tačiau taip pat įstatymo redakcijoje numatyta, kad bendrovėms, kurios PAV programos rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūras pradėjo iki įstatymo redakcijos, taikytinos tos įstatymo nuostatos, kurios galiojo pradedant procedūras. Kadangi „Minijos nafta“ procedūras pradėjo iki įstatymo redakcijos, vadinasi, įstatymo nepažeidėme. Tai ir buvo pagrindiniai LVAT sprendimo motyvai“, - sakė K.Paukštytė-Brazdauskienė.

Kartu ji atkreipė dėmesį, kad „Minijos naftai“ irgi nėra malonu savo teisumą įrodinėti teismuose, tačiau kitos išeities kol kas nebuvo surasta.

Kintų bendruomenės atstovai oficialiai kalba, kad naftininkų investicijos gali užverti kelią jų miesteliui tapti kurortu, taip pat esą jos kenktų žmonių sveikatai ir pamario gamtai. Yra ir proziškesnių, su vietos verslu susijusių motyvų stoti skersai kelio „Minijos naftos“ investicijoms. Prieš kurį laiką vienam šalies dienraščiui arčiausiai planuojamų gręžinių gyvenantys ūkininkas Modestas Daugėla, kaimo turizmo sodybos savininkas Artūras Korsakas ir kiti skundėsi, kad prarastų galimybę gauti ekologinių ūkių sertifikatus, o jų nekilnojamasis turtas nuvertėtų. Paklaustas, ar galėjo Kintų bendruomenės požiūrį į investicijas lemti jos turtingiausių žmonių pozicija, V.Petuška tvirtino „nieko negalįs atsakyti į šį klausimą“. Kita vertus, „Minijos naftos“ vykdomojo komiteto narys svarstė, kad jeigu LVAT būtų neleidęs toliau tęsti darbų dar 2003-iaisiais iš valstybės išnuomotame sklype, tai būtų „labai keistas precedentas“. „Nematome objektyvių priežasčių, kodėl turėtume sutrukdyti šiam miesteliui tapti kurortu. Daugelyje pasaulio šalių naftos gavybos gręžiniai stovi didmiesčių centruose, paplūdimiuose. Ten įžvelgiama tik nauda - naftos gavybos gręžiniais stengiamasi pritraukti turistų. Kodėl to negalėtume padaryti ir Kintuose? Tikrai atsirastų daug interesantų, kurie norėtų pamatyti, kaip išgaunama nafta“, - sakė pašnekovas.

Suvienija lygiateisė partnerystė


„Minijos naftos“ atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad bendrovės projektas prie Kintų, anksčiau buvęs vienas iš prioritetinių, šiandien yra tik vienas iš daugelio bendrovės projektų, vykdomų licenciniame plote. „Šiuo metu naftą išgauname iš 25 gręžinių, kurių nemaža dalis įrengti šalia kitų gyvenviečių, tačiau čia gyvenantys žmonės nesiskundė, kad gręžiniai jiems trukdytų. Kaip tik mes itin glaudžiai bendradarbiaujame su tomis bendruomenėmis, kurių gyvenvietėse dirbame, ir dažnai išgirstame iš gyventojų tik teigiamų atsiliepimų. Ir iš tiesų mūsų gręžiniuose švaru, tvarkinga, visi darbai atliekami itin saugiai, o naftos siurbliai apskritai neskleidžia jokio papildomo garso“, - sakė V.Petuška.

Kalbėdama su „Respublikos“ žurnalistu „Minijos naftos“ atstovo žodžius patvirtino ir Veiviržėnų kaimo bendruomenės pirmininkė Valė Krauleidienė. „Ši bendrovė į mūsų bendruomenės valdas, tiksliau - į Pėžaičių kaimą, atsikraustė prieš dešimt metų. Iš pradžių gal ir buvo šiokios tokios trinties. Kai kuriuos žmones nervino dieną naktį virš gręžinių liepsnojančios dujos, buvo girdėti nemalonus naftos siurblių garsas. Mes atvirai savo pretenzijas išdėstėme „Minijos naftai“. Tai padėjo. Įmonė nuolat tobulino technologijas, įrengė filtrus, todėl greitai dingo ir liepsnos, ir nemalonūs garsai. O apie kokią nors gamtos taršą ar neigiamą poveikį žmonių sveikatai apskritai niekas nieko nėra girdėjęs“, - prisiminė V.Krauleidienė.

Ji sakė, kad bendruomenėms su investuotojais sugyventi padeda lygiateisė partnerystė, bendri tikslai. „Mūsų bendruomenė nori, kad tarp mūsų bendruomenės narių būtų kuo mažiau bedarbių - tai užtikrina „Minijos nafta“. Kasdieniame gyvenime su šia bendrove bendraujame irgi labai gražiai. Mūsų bendruomenei rūpi Veiviržėnų gerovė, tvarkingos gatvės ir apylinkių keliai, kad pas mus vyktų kuo daugiau renginių. Kadangi mūsų biudžetas - tiktai katino ašaros, ne kartą kreipėmės pagalbos į „Minijos naftą“. Mums niekuomet nebuvo atsakyta“, - kalbėjo V.Krauleidienė.

„Mes į visas bendruomenes, ne tik į Kintų, žiūrime kaip į savo partnerius, todėl siekiame, kad verslo pradėjimas vienoje ar kitoje vietoje duotų abipusės naudos. Juk tai normalu, esame socialiai atsakinga įmonė ir tokia išliksime visuomet. Tačiau neįmanoma užmegzti partnerystės ryšių tuomet, kai tavęs visiškai nesiklauso. Būtent tai dabar vyksta Kintuose“, - „Respublikai“ sakė ir V.Petuška.

„Minijos nafta“nesitraukia ir  kaip kompensaciją kintų bendruomenei buvo pasiūliusi 1,5 mln. litų sumą ir po 100 tūkst. litų kasmet. Vis dėlto kintiškiai šių pinigų atsisakė. Esą rezoliucijoje dėl paramos atsisakymo iš pradžių įrašytas žodis „per mažai“ vėliau buvo pakeistas žodžiu „nepriimtina“.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"


Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERGALĖ: Europos futbolo klubų Čempionų lygos trečiojo turo rungtynėse E grupėje antradienį Miuncheno „Bayern“ (Vokietija) klubas išvykoje 2:0 (0:0) nugalėjo Atėnų AEK (Graikija) komandą.
  • PASIŪLYMAS: Estijos policija kelių eismo taisyklių pažeidėjams pradėjo dalyti lapelius, kuriuose siūloma tapti organų donorais.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar menininkai Lietuvoje yra pakankamai vertinami?

balsuoti rezultatai

Ar manote, kad aukštojo mokslo diplomas yra svarbus karjerai?

balsuoti rezultatai
reklama
darbas vadyb
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +0   +8 C

   +2   +6 C

 

   +2  +6 C

  +6  +11 C

   +7  +8 C

 

   +7  +9 C

 9-14 m/s

 3-6 m/s

 

   2-4 m/s

 

USD - 1.1494 PLN - 4.2905
RUB - 75.0427 CHF - 1.1456
GBP - 0.8843 NOK - 9.4688
reklama
Ukis 2018