respublika.lt

2018 rugsėjo 19, trečiadienis

Gal ir žmonių bėdas galima parduoti?nuotraukos (10)

2018 sausio mėn. 14 d. 08:10:54
Alia ZINKUVIENĖ, zinios@vakarozinios.lt

Preliminarus valstybės valdomų įmonių privatizavimo planas, kurį pernai rugsėjį pristatė Ūkio ministerija, susitraukė iki trijų bendrovių. Iš jo išnyko valstybiniai poilsio namai „Baltija“, Litexpo rūmai, veislininkystės įmonės, ant prekystalio lieka tik bendrovės „Problematika“, „Detonas“ ir „Būsto paskolų draudimas“.

 

Ekonomistai abejoja, ar būtent iš šių įmonių privatizavimo valstybei būtų didelė nauda, o štai neigiama visuomenės reakcija labai tikėtina, mat „Būsto paskolų draudimas“ turi tūkstančius probleminių klientų, kuriems padeda apsiginti nuo bankų.

„Kai nežino, ką daryti, tada siūlo privatizuoti, - trumpai drūtai rėžė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. - Turi būti racionalių argumentų, kodėl privatizuojama, o kas galėtų norėti pirkti „Būsto paskolų draudimą“, man sunku net įsivaizduoti“.

Ši bendrovė nuo 2000 m. lengvatinėmis sąlygomis draudė būsto paskolas, kurios daugiausia naudotos vieninteliam šeimos būstui įsigyti. Buvo sudaryta apie 40 tūkst. draudimo sutarčių maždaug 1,16 milijardo eurų sumai. Iki 2008 m. bendrovė buvo uždirbusi 13,6 mln. eurų pelno, o užklupus krizei patyrė beveik 50 mln. eurų nuostolių.

Valstybė iki 2013 m. UAB „Būsto paskolų draudimas“ pervedė daugiau nei 43 mln. eurų biudžeto lėšų ir perskolino beveik 5,8 mln. eurų, kad ši vykdytų įsipareigojimus. Bendrovė ne tik mokėjo solidžias draudimo išmokas bankams, šiems nutraukus kredito sutartis su nemokiais tapusiais būsto paskolų gavėjais, bet ir teikė apdraustiesiems įvairiapusę pagalbą - siekiantiems išsaugoti būstą padėjo mažinti įsiskolinimus bankui, stabdė priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto būsto ir pan. Pagalba padėjo išsaugoti namus daugiau kaip 2 tūkst. šeimų.

Šią socialinę funkciją UAB „Būsto paskolų draudimas“ vykdo ir iki šiol. Jokiam verslui užsiimti tokia labdara nekiltų nė minties.

S.Jakeliūno įsitikinimu, socialinės funkcijos, kokia priskirta UAB „Būsto paskolų draudimas“, iš viso neturėjo būti, nes visi mokesčių mokėtojai per šią įmonę valstybės rankomis subsidijavo žmones, kurie apskritai neturėjo gauti paskolų. Tuo pasinaudojo bankai, išpūtę būsto kainų burbulą. Dar 2009 m. vienas iš bankų reklamavosi, kad ne tik suteiks būsto paskolą, bet ir sumokės draudimo įmoką „Būsto paskolų draudimui“, jeigu klientas apsidraus šioje valstybės įmonėje.

„Bankai savo reikalus greitai išsprendė - sumokėjo įmoką, perkėlė savo riziką ant mokesčių mokėtojų pečių, o valstybės institucijos, tie, kas įsteigė šitą UAB, neatliko savo funkcijų ir neužtikrino, kad ji neneštų valstybei milijoninių nuostolių, kurie greičiausiai liks nepadengti, nes įsivaizduoju, kad per privatizavimą valstybė prisiims visus nuostolius sau, - svarstė S.Jakeliūnas. - Nuo 2009 m. domėjausi šios įmonės veikla. Dirbdamas Vyriausybėje, 2013 m. bandžiau tartis su bankais, kad ir jie prisiimtų dalį klientų nemokumo rizikos, bet veltui.“

Šiuo metu „Būsto paskolų draudimas“ turi apie 28 tūkst. galiojančių draudimo sutarčių, naujų nebesudaro nuo 2013 m., tik vykdo mokėjimus bankams ir susigrąžina pinigus iš apsidraudusiųjų būstą. Pernai buvo išieškota apie 16 mln. eurų. 2016 m. bendrovė gavo 13,4 tūkst. eurų pelno.

2016 m. Lietuvos bankas atšaukė bendrovės draudimo veiklos licenciją ir įpareigojo iki 2021 m. sausio 31 d. perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis.

„Mano galva, įmonei, kuri paimtų „Būsto paskolų draudimą“, reikėtų daug primokėti, nes naujų pajamų šita įmonė negauna, naujų sutarčių nesudarinėja, vadinasi, tik iš atgaunamų lėšų galima būtų dengti ir galimus būsimus įsipareigojimus dėl likusių 28 tūkst. sutarčių, - teigė S.Jakeliūnas. - Neduok Dieve, vėl užgrius krizė, tai tie 28 tūkst. draudimo sutarčių gali vėl pavirsti šimtais milijonų nuostolių. Kas iš privačių draudimo įmonių prisiims riziką imti tokį portfelį, kai nėra kitų pajamų, išskyrus „išgręžiant“ žmones? O jeigu investuotojas pradės tuos žmones „nugręžinėti“, iš jų atiminėti būstus, įsivaizduojate, kokie kils skandalai - ką valstybė su tuo privatizavimu pridirbo...“

UAB „Būsto paskolų draudimas“ vadovą laikinai pavaduojanti Vadybos skyriaus vedėja Rita Stanaitienė sakė kol kas apie galimą privatizavimą girdėjusi tik iš žiniasklaidos, ir tai esąs ne pirmas kartas, kai įmonę ketinta privatizuoti ar restruktūrizuoti.

„Kol nėra jokių konkrečių nurodymų iš akcininko (Finansų ministerijos - red. past.), mes stengiamės maksimaliai išieškoti lėšas iš skolininkų ir vykdome įsipareigojimus tiek bankams, tiek valstybei, tiek apdraustiesiems, kurie turi finansinių sunkumų. Tai yra pažeidžiami žmonės, - sakė R.Stanaitienė. - Bet mūsų veikla priklauso nuo politikų valios, nuo valstybės ilgalaikės strategijos būsto srityje.“

„Vakaro žinios“ sulaukė ir Finansų ministerijos atsakymo: šiuo metu UAB „Būsto paskolų draudimas“ privatizuoti neketiname. Įdomu, ar tokį siūlymą teikusi Ūkio ministerija apie tai jau žino?


Rimantas SINKEVIČIUS, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, buvęs ūkio ministras:

Jeigu valstybės įmonė neša pelną, koks tikslas ją privatizuoti - tegul gyvena, kam viską sujaukti ir kas iš to gero? AB „Problematika“ dirba pelningai (2016 m. sumokėjo į valstybės biudžetą daugiau kaip 0,8 mln. eurų dividendų - red.past.), paslaugas teikia rinkos sąlygomis, konkuruodama su kitomis įmonėmis, bet valstybinė kelių tiesimo kokybės kontrolė turėtų būti. Ar ji galėtų būti privati? Čia klausimas. AB „Detonas“ irgi turi savo specifiką. Sprogdinimo darbus įmonė daugiausiai atlieka dolomito telkiniuose, o tokie Lietuvoje yra 2 - Klovainių ir Petrašiūnų, trečias didysis užsakovas - klinčių telkinys Akmenėje. Kai pakalbi su telkinių savininkais, jie sako, jeigu „Detoną“ nupirks Klovainiai, tai jų konkurentas Petrašiūnai įmonės nebesamdys. O tada ateis latvių ar estų kompanijos, užgiedos savo kainas... Mano galva, reikėtų šitą įmonę kaip galima ilgiau išlaikyti valstybei. Gali greitai prireikti intensyviau sprogdinti apgriuvusias fermas, senus kaminus, ne taip kaip dabar - vos po keletą griuvėsių per metus. O jie tikrai nepuošia mūsų gamtos ir mūsų kaimų.

Prieš ką nors privatizuojant reikia turėti aiškų planą, skaičiavimus, koks bus galutinis rezultatas, kada valstybė daugiau išloš.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (10)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PABĖGO: antradienį Pietų Korėjos Tedžono mieste, kuris yra už 160 kilometrų į pietus nuo Seulo, iš zoologijos sodo pabėgo puma.
  • NELAIMĖ: Austrijos Graco mieste traukiniui susidūrus su autobusu, vienas žmogus žuvo, o dar 11 buvo sužeista.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar vizitai pas gydytojus ir tyrimai turėtų būti apmokestinti?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +8 +11 C

   +9  +11 C

 

   +8  +10 C

  +11  +24 C

   +22  +26 C

 

   +21  +24 C

  2-3 m/s

 3-5 m/s

 

    2-3 m/s

 

reklama
Ukis 2018