Ekologiniams ūkiams sertifikatus suteikiančios VšĮ „Ekoagros“ vadovai atskleidė, kodėl parduotuvėse sunku rasti ekologiškų maisto produktų, o net ir radus pirkti dėl kosminių kainų jų nesinori. Pasirodo, nuo 2007-ųjų kasmet ekologiškų ūkių vis mažėja, nes ES 2007-2013 metų laikotarpiui jiems sumažinta parama. Teigiama, kad, atsižvelgiant į dabartines tendencijas, tokių ūkių mažės ir šiemet.
Sukūrė žemėlapį
Kad žmonėms būtų lengviau susirasti ekologiškos produkcijos ne parduotuvių lentynose, o tiesiog ūkininkų ūkiuose, Lietuvos vartotojų institutas kartu su partneriais sukūrė ekologinių ūkių žemėlapį. Tiesa, jis sukurtas galbūt ne tik patogumui, bet ir todėl, kad tam reikalui ES skyrė paramą, kurią nuspręsta „įsisavinti“. Į žemėlapį įtraukti tik tie ūkiai, kurie turi VšĮ „Ekoagros“ išduotą sertifikatą. Pasinaudojant „Ekoagros“ teikiama informacija, žemėlapis bus atnaujinamas dukart per metus.
„Sukurdami ekologinių ūkių žemėlapį siekėme konkrečių tikslų - skatinti tiesioginį vartotojų ir ūkininkų bendravimą, kuris didintų pasitikėjimą vieni kitais, taip pat ekonominės naudos vartotojams, nes pirkti prekes tiesiogiai iš ūkininkų yra pigiau nei per tarpininkus - prekybininkus. Be to, iki šiol nebuvo vieno išsamaus žemėlapio, kuriame būtų galima rasti oficialiai sertifikuotus šalies ekologinius ūkius“, - paaiškino Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.
Sveikiau ir aplinkai
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros lektorės dr. Renatos Dagiliūtės, ekologiško maisto vartojimą reikia skatinti ne tik todėl, kad jis sveikesnis, tačiau ir dėl to, kad jo gamyba daug mažiau kenkia aplinkai. Moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausią neigiamą poveikį aplinkai daro gamybos stadija.
„Rinkdamiesi vietinį ekologišką maistą vartotojai prie aplinkosaugos problemų sprendimo prisideda dvejopai. Pirmiausia ekologinė žemdirbystė yra vienas iš efektyviausių būdų, kaip mažinti neigiamą žemės ūkio produkcijos gamybos poveikį aplinkai, nes ekologiniuose ūkiuose ribojamas pesticidų ir sintetinių trąšų naudojimas. Antra, vietinis maistas nukeliauja mažesnį atstumą, taigi sumažinama ir transportavimo žala aplinkai“, - tvirtino mokslininkė.
Sumažino paramą
Tarptautinė ekologinės žemdirbystės judėjimų federacija skelbia, kad 2011 m. ekologiniai ūkiai pasaulyje užėmė apie 37,2 mln. hektarų žemės. ES jie užima 5,4 proc. visos dirbamos žemės ploto. Į ES šalių septintuką, kur ekologinė žemdirbystė išvystyta labiausiai, patenka Lietuvos kaimynės Estija ir Latvija - ekologiniai ūkiai užima atitinkamai 14,8 ir 10,4 proc. visos dirbamos žemės. Lietuvoje plotai daugiau nei perpus mažesni - teužima 5 proc. viso dirbamos žemės ploto.
Daugiausiai ekologinių ūkių Lietuvoje buvo 2007 m. Tada jų skaičius siekė 2855. Deja, po to kasmet jų vis mažėjo: 2008 m. sertifikuoti 2805, 2009 m. - 2679, 2010 m. - 2668, 2011 m. - 2598, pernai - 2511. Tiesa, patys ūkiai stambėja. 2007 m. jie užėmė 125,5 tūkst. hektarų, o pernai - jau 162,6 tūkst. hektarų.
„Atsižvelgiant į dabartines tendencijas, tikėtina, kad šiemet ekologinių ūkių greičiausiai ir vėl mažės, nes visi laukia 2014-2020 m. laikotarpio, kai keisis ES paramos sistema“, - tvirtino VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis. Pasak jo, yra signalų, kad parama ekologiniams ūkiams kiek padidės. Kodėl parama buvo sumažinta 2007-2013 m. laikotarpiu, jis negalėjo pasakyti, tik pateikė skaičius: 2004-2006 m. už hektarą ekologinių javų buvo mokama po 1,4 tūkst. litų, o vėliau - jau tik po 700 litų.
„Sumos diferencijuojamos pagal auginamas kultūras. O naujo laikotarpio sumos dar nėra paskelbtos“, - paaiškino T.Demikis.
Bando sukčiauti
Pasak jo, ekologinių ūkių savininkai kartais bando gudrauti ir derliui padidinti naudoja, pavyzdžiui, salietrą. Tačiau tokiu būdų jie rizikuoja netekti paramos, o sučiupus apgavikus jiems dvejus metus neleidžiama dalyvauti ekologinėje programoje.
VšĮ „Ekoagros“ vadovas Gintaras Nagulevičius, paklaustas, kodėl ekologinės prekės dažnai dvigubai ar net trigubai daugiau kainuoja nei neekologinės, tvirtina, kad kainos nėra vien specialiai išpučiamos.
„Tenka pripažinti, kad ekologinis ūkis iš hektaro gauna daug mažiau produkcijos. Tomis pačiomis sąnaudomis gaunamas daug mažesnis rezultatas. Be to, Lietuvoje vartojimo rinka tik pradeda augti. Žmonės perka gana mažais kiekiais, todėl prisideda dar ir logistikos išlaidos. Be to, ekologinių prekių vartojimas yra mada, todėl prekybininkai mėgsta užsidėti didelius antkainius. Ekologiniai ūkiai, pavyzdžiui, ravėjimui negali naudoti chemijos, tai daroma rankomis. Tame pačiame lauke negali daugiau nei 3 metus auginti tos pačios produkcijos. Vadinasi, metus jis turi lauką palikti pūdymui ir negaus derliaus“, - tvirtino G.Nagulevičius.
Galima apsigauti
Pasak jo, jei ūkis yra sertifikuotas „Ekoagros“, pirkėjas gali būti garantuotas, kad tame ūkyje išaugintos kultūros bus be pesticidų, augintos nenaudojant cheminių trąšų, jokiu būdu nebus su GMO. Parduotuvių lentynose prekės, pažymėtos ekologiniu ženklu, esą tikrai bus be pesticidų ar herbicidų likučių, nes tai tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tačiau ne visose parduotuvėse ekologiški produktai tikrai bus ekologiški.
„Jei parduotuvė yra kontroliuojama, galiu užtikrinti, kad ekologiniu ženklu pažymėta prekė tikrai bus ekologiška. Deja, mūsų didieji prekybos centrai šiuo metu dar nėra kontroliuojami ir mes ne visada atsekame, iš kokio ūkio produktai atvežti“, - atskleidė G.Nagulevičius.
Mokslininkė GMO vengia
R.Dagiliūtės teigimu, būtų labai patogu, kad prekybininkai, dedantys ekologiškas prekes į atskiras lentynas, taip pat elgtųsi ir su produktais, kurių sudėtyje yra GMO.
„Aš stengiuosi vengti produktų su GMO. Aišku, kiekvienos etiketės nenagrinėju, todėl ir būtų patogu, kad jie būtų vienoje lentynoje. Tačiau žinau, kur didesnė tikimybė rasti GMO, todėl tų produktų etiketes išnagrinėju. Ypač aliejaus. Be to, kartais produktai, pavyzdžiui, kepami naudojant aliejų su GMO. Todėl buvau labai maloniai nustebinta, kai viename restorane buvo nurodyta, kad viskas kepama tokiame aliejuje. Tada tu pats gali nuspręsti, nori tokio maisto ar ne“, - sakė R.Dagiliūtė.
Ekologiniams ūkiams sertifikatus suteikiančios VšĮ „Ekoagros“ vadovai atskleidė, kodėl parduotuvėse sunku rasti ekologiškų maisto produktų, o net ir radus pirkti dėl kosminių kainų jų nesinori. Pasirodo, nuo 2007-ųjų kasmet ekologiškų ūkių vis mažėja, nes ES 2007-2013 metų laikotarpiui jiems sumažinta parama. Teigiama, kad, atsižvelgiant į dabartines tendencijas, tokių ūkių mažės ir šiemet.
Sukūrė žemėlapį
Kad žmonėms būtų lengviau susirasti ekologiškos produkcijos ne parduotuvių lentynose, o tiesiog ūkininkų ūkiuose, Lietuvos vartotojų institutas kartu su partneriais sukūrė ekologinių ūkių žemėlapį. Tiesa, jis sukurtas galbūt ne tik patogumui, bet ir todėl, kad tam reikalui ES skyrė paramą, kurią nuspręsta „įsisavinti“. Į žemėlapį įtraukti tik tie ūkiai, kurie turi VšĮ „Ekoagros“ išduotą sertifikatą. Pasinaudojant „Ekoagros“ teikiama informacija, žemėlapis bus atnaujinamas dukart per metus.
„Sukurdami ekologinių ūkių žemėlapį siekėme konkrečių tikslų - skatinti tiesioginį vartotojų ir ūkininkų bendravimą, kuris didintų pasitikėjimą vieni kitais, taip pat ekonominės naudos vartotojams, nes pirkti prekes tiesiogiai iš ūkininkų yra pigiau nei per tarpininkus - prekybininkus. Be to, iki šiol nebuvo vieno išsamaus žemėlapio, kuriame būtų galima rasti oficialiai sertifikuotus šalies ekologinius ūkius“, - paaiškino Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.
Sveikiau ir aplinkai
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros lektorės dr. Renatos Dagiliūtės, ekologiško maisto vartojimą reikia skatinti ne tik todėl, kad jis sveikesnis, tačiau ir dėl to, kad jo gamyba daug mažiau kenkia aplinkai. Moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausią neigiamą poveikį aplinkai daro gamybos stadija.
„Rinkdamiesi vietinį ekologišką maistą vartotojai prie aplinkosaugos problemų sprendimo prisideda dvejopai. Pirmiausia ekologinė žemdirbystė yra vienas iš efektyviausių būdų, kaip mažinti neigiamą žemės ūkio produkcijos gamybos poveikį aplinkai, nes ekologiniuose ūkiuose ribojamas pesticidų ir sintetinių trąšų naudojimas. Antra, vietinis maistas nukeliauja mažesnį atstumą, taigi sumažinama ir transportavimo žala aplinkai“, - tvirtino mokslininkė.
Sumažino paramą
Tarptautinė ekologinės žemdirbystės judėjimų federacija skelbia, kad 2011 m. ekologiniai ūkiai pasaulyje užėmė apie 37,2 mln. hektarų žemės. ES jie užima 5,4 proc. visos dirbamos žemės ploto. Į ES šalių septintuką, kur ekologinė žemdirbystė išvystyta labiausiai, patenka Lietuvos kaimynės Estija ir Latvija - ekologiniai ūkiai užima atitinkamai 14,8 ir 10,4 proc. visos dirbamos žemės. Lietuvoje plotai daugiau nei perpus mažesni - teužima 5 proc. viso dirbamos žemės ploto.
Daugiausiai ekologinių ūkių Lietuvoje buvo 2007 m. Tada jų skaičius siekė 2855. Deja, po to kasmet jų vis mažėjo: 2008 m. sertifikuoti 2805, 2009 m. - 2679, 2010 m. - 2668, 2011 m. - 2598, pernai - 2511. Tiesa, patys ūkiai stambėja. 2007 m. jie užėmė 125,5 tūkst. hektarų, o pernai - jau 162,6 tūkst. hektarų.
„Atsižvelgiant į dabartines tendencijas, tikėtina, kad šiemet ekologinių ūkių greičiausiai ir vėl mažės, nes visi laukia 2014-2020 m. laikotarpio, kai keisis ES paramos sistema“, - tvirtino VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis. Pasak jo, yra signalų, kad parama ekologiniams ūkiams kiek padidės. Kodėl parama buvo sumažinta 2007-2013 m. laikotarpiu, jis negalėjo pasakyti, tik pateikė skaičius: 2004-2006 m. už hektarą ekologinių javų buvo mokama po 1,4 tūkst. litų, o vėliau - jau tik po 700 litų.
„Sumos diferencijuojamos pagal auginamas kultūras. O naujo laikotarpio sumos dar nėra paskelbtos“, - paaiškino T.Demikis.
Bando sukčiauti
Pasak jo, ekologinių ūkių savininkai kartais bando gudrauti ir derliui padidinti naudoja, pavyzdžiui, salietrą. Tačiau tokiu būdų jie rizikuoja netekti paramos, o sučiupus apgavikus jiems dvejus metus neleidžiama dalyvauti ekologinėje programoje.
VšĮ „Ekoagros“ vadovas Gintaras Nagulevičius, paklaustas, kodėl ekologinės prekės dažnai dvigubai ar net trigubai daugiau kainuoja nei neekologinės, tvirtina, kad kainos nėra vien specialiai išpučiamos.
„Tenka pripažinti, kad ekologinis ūkis iš hektaro gauna daug mažiau produkcijos. Tomis pačiomis sąnaudomis gaunamas daug mažesnis rezultatas. Be to, Lietuvoje vartojimo rinka tik pradeda augti. Žmonės perka gana mažais kiekiais, todėl prisideda dar ir logistikos išlaidos. Be to, ekologinių prekių vartojimas yra mada, todėl prekybininkai mėgsta užsidėti didelius antkainius. Ekologiniai ūkiai, pavyzdžiui, ravėjimui negali naudoti chemijos, tai daroma rankomis. Tame pačiame lauke negali daugiau nei 3 metus auginti tos pačios produkcijos. Vadinasi, metus jis turi lauką palikti pūdymui ir negaus derliaus“, - tvirtino G.Nagulevičius.
Galima apsigauti
Pasak jo, jei ūkis yra sertifikuotas „Ekoagros“, pirkėjas gali būti garantuotas, kad tame ūkyje išaugintos kultūros bus be pesticidų, augintos nenaudojant cheminių trąšų, jokiu būdu nebus su GMO. Parduotuvių lentynose prekės, pažymėtos ekologiniu ženklu, esą tikrai bus be pesticidų ar herbicidų likučių, nes tai tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tačiau ne visose parduotuvėse ekologiški produktai tikrai bus ekologiški.
„Jei parduotuvė yra kontroliuojama, galiu užtikrinti, kad ekologiniu ženklu pažymėta prekė tikrai bus ekologiška. Deja, mūsų didieji prekybos centrai šiuo metu dar nėra kontroliuojami ir mes ne visada atsekame, iš kokio ūkio produktai atvežti“, - atskleidė G.Nagulevičius.
Mokslininkė GMO vengia
R.Dagiliūtės teigimu, būtų labai patogu, kad prekybininkai, dedantys ekologiškas prekes į atskiras lentynas, taip pat elgtųsi ir su produktais, kurių sudėtyje yra GMO.
„Aš stengiuosi vengti produktų su GMO. Aišku, kiekvienos etiketės nenagrinėju, todėl ir būtų patogu, kad jie būtų vienoje lentynoje. Tačiau žinau, kur didesnė tikimybė rasti GMO, todėl tų produktų etiketes išnagrinėju. Ypač aliejaus. Be to, kartais produktai, pavyzdžiui, kepami naudojant aliejų su GMO. Todėl buvau labai maloniai nustebinta, kai viename restorane buvo nurodyta, kad viskas kepama tokiame aliejuje. Tada tu pats gali nuspręsti, nori tokio maisto ar ne“, - sakė R.Dagiliūtė.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
