respublika.lt

2018 rugsėjo 26, trečiadienis

Egzotiško viruso grėsmę tenka atlaikyti dzūkams

2014 kovo mėn. 23 d. 15:32:58
Irma DUBOVIČIENĖ „Respublikos“ žurnalistė
Egzotiško viruso grėsmę tenka atlaikyti dzūkams

Sausio mėnesį Dzūkijos šiluose dviem sumedžiotiems šernams patvirtinus afrikinį kiaulių marą, naujajam virusui sustabdyti buvo mestos milžiniškos pajėgos. Kovos priemonėms reikia vis daugiau lėšų. „Respublika“ aiškinasi, kaip ten žmonės gyvens, juk jau uždrausta lankytis ir miškuose.

Skerdyklos nebespėja

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus laikinojo vedėjo pavaduotojo valstybinio veterinarijos inspektoriaus Artūro Šimkaus, apie 2,5 tūkst. kiaulių jau paskersta. Tai beveik 60 proc. visų kiaulių, kurias numatyta likviduoti, nes jos atsidūrė arčiausiai afrikinio kiaulių maro židinio, vadinamojoje buferinėje zonoje.

Didesnės grėsmės zonai priskirti šeši rajonai, o griežčiausios priemonės taikomos, kiaulės likviduojamos VMVT direktoriaus įsakymu nurodytose vietovėse: Alytaus miesto ir šio rajono 7 seniūnijose (Alovės, Butrimonių, Daugų, Nemunaičio, Pivašiūnų, Punios, Raitininkų), Šalčininkų rajono 4 seniūnijose (Dieveniškių, Kalesninkų, Baltosios Vokės, Jašiūnų) ir Varėnos rajono 3 seniūnijose (Varėnos, Merkinės ir Matuizų, išskyrus Žagarių ir Pasgrindos k.).

Iš pradžių buvo nurodyta kiaules šiose vietovėse išskersti iki kovo 15-osios. Tačiau terminas pratęstas dar mėnesiui. Bene svarbiausia priežastis - kad skerdyklos nespėja susidoroti su tokiu gyvulių kiekiu. Pasmerkti gyvūnai turi būti skerdžiami didesnės grėsmės zonoje esančiose skerdyklose, o čia jų nėra daug. Kitas motyvas mėnesiui atidėti terminą - paršavimosi sezonas. Vis dėlto iki balandžio vidurio teks laikytojams atsisveikinti tiek su atvestais paršeliais, tiek su paršavedėmis ar bekonais. Kiaules laikyti šiose vietovėse bus draudžiama trejus metus.

Kita galimybė - išvežti gyvūnus į kitas laikymo vietas, kurios atitinka biologinius saugumo reikalavimus. Ją, tikėtina, pasirinks daugiausiai kiaulių šioje zonoje laikanti bendrovė Merkio agrofirma. Prieš perkeliant gyvūnus, bus privalu atlikti atitinkamus tyrimus, įsitikinti, kad grėsmės nėra.

Valstybiniam veterinarijos inspektoriui A.Šimkui tenka klausyti žmonių priekaištų, kad Žemės ūkio ministerijos numatytos kompensacijos yra nedidelės. Tačiau, pasak jo, pasikalbėję jie pritaria, kad griežtos priemonės buferinėje zonoje yra būtinos norint išvengti didesnių nuostolių šalies mastu.

Beje, kompensacijos numatytos tik kiaulių augintojams. Sujudo ir prijaukintų šernų laikytojai, prašo jų nepalikti už borto. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, į Ūkinių gyvūnų registrą iš viso įtraukta 370 šernų (iš jų 2 Varėnos r.) bei 18 vietnamietiškų kiaulių.

Žmonės sutrikę

Miškingasis Varėnos rajonas dėl afrikinio kiaulių maro kenčia labiausiai: į buferinę zoną patenka daugiausia kaimų bei vienkiemių. Tose vietose labai padidėjo šaldiklių paklausa. Varėnoje dabar kas savaitę parduodami 2-3 šaldikliai, ir kuo talpesni. Buitinės technikos pardavėjai kantriai išklauso žmonių skundus, tvirtina jiems norintys padėti taikydami didesnes kainų nuolaidas.

Rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas teigia, kad situaciją komplikuoja tai, jog ji susiklostė pavasarėjant, kai žmonės jau susiplanavę sezono darbus. Derlingomis dirvomis negalintys pasigirti dzūkai esą stumiami į kampą: „Paskelbta, kad kiaules reikia išpjauti iki balandžio 15 dienos. O kas toliau? Kaimo žmonėms kiaulės buvo pragyvenimo šaltinis ir apsirūpinimas maisto atsargomis. 130 mūsų rajono gyventojų augino paršavedes ir pardavinėjo paršiukus, visus turėjo išskersti. Nuostoliai didžiuliai. Kiti žmonės tiesiog verkia. Jie pikti, sutrikę. Į mane kreipėsi vienas Vydenių kaimo gyventojas, kurio šeimoje 12 vaikų. Sako, ką mums dabar daryti, kokia prasmė ką nors sėti ar sodinti? Jis laikė 50 paršų, mėsa aprūpindavo ir savo jau suaugusius vaikus, dalį parduodavo...“

Meras pritaria, kad kompensacijos yra menkos; 165 litų išmoka - tai vieno paršelio kaina: už tiek pirko, dar paaugino iki 40-50 kg... Ir nežinia, kaip bus su įsipareigojimais ES dėl tiesioginių išmokų: „Atvažiuos kostiumuoti vaikinukai, suskaičiuos, kad trūksta sąlyginių gyvulių - viskas, išmokų žmonėms nėra. Žemės ūkio ministerija šiuo klausimu turi aiškiau pasakyti“.

Varėnos rajono meras kreipėsi į premjerą ir žemės ūkio ministrą prašydamas apsvarstyti galimybę steigti fondą ar gyvūnų banką, kuris žmonėms padėtų persiorientuoti, užsiimti alternatyvia gyvulininkyste - kompensuotų galvijų, žąsų, kalakutų ar kt. įsigijimo išlaidas. Tai sušvelnintų situaciją kur kas labiau negu simbolinė išmoka, įsitikinęs V.Mikalauskas.

Tversime tvorą

Kad užkrėsti šernai iš Baltarusijos negalėtų migruoti į Lietuvą, nutarta tverti tvorą.

Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas „Respublikai“ sakė: „Nėra ko baimintis tvoros, ji nebus aklina - tik kur miško juostos, kad gyvuliai nevaikščiotų. Kur gyventojai, tai ne. Kaip suprantu, kur žmogus gyvena, gyvulys ir šiaip vengia eiti. Manau, didelių nepatogumų dėl to nebus. Buvo ieškoma racionaliausio būdo, kad šerniukai nemigruotų. Kol kas šernai sėsliai gyvena, veda vaikus, jau į pabaigą paršavimasis. O paskui keliauja. Reikia iki to laiko spėti“.

Šernų įpročius rajono meras gerai išmano - yra medžiotojas. Drauge su kitais medžiotojų būrelio nariais jis prisipažino dalyvaujantis nemalonioje, bet reikalingoje akcijoje mažinant šernų populiaciją. „Gal mes prisidėsime prie to, kad maras toliau Lietuvoj neplistų...“ - viliasi A.Vrubliauskas, turėdamas omenyje visą kompleksą priemonių.

„Iki kovo 20 dienos VMVT, Kelių direkcija ir Aplinkos ministerija derino dokumentus, o iki gegužės 1 dienos tvora turėtų būti pastatyta. Tvoros tiesimo vietos derinamos su „Lesto“, Alytaus savivaldybe“, - „Respublikai“ dėstė valstybinis veterinarijos inspektorius A.Šimkus. Pasak jo, tris miškus (pirminiais duomenimis) nuo šernų saugosianti tvora turės būti ganėtinai tvirta.

Miške lankytis nedraus

Dzūkai jau laukia laiko, kai pasirodys pirmieji bobausiai, briedžiukai, pasipils kitos miško gėrybės. „Miškas mūsų rajono žmonėms yra vienas iš pragyvenimo šaltinių. Dar nepasirodžius grybams, žmonės eina vaistažolių, medžių pumpurus renka. O kai pasirodo grybai, uogos, šeimos savo biudžetą papildo 10-30 tūkst. litų“, - sako Varėnos rajono meras V.Mikalauskas.

VMVT atstovas patikino, kad tiems, kurie gyvena grėsmės zonoje ar turi sodybas, gyvenimas nesustos. Tiesiog reikėtų vengti viruso platinimo. „Jeigu nebūtina eiti į mišką, tai ir nėra ko eiti. Kad virusas nebūtų platinamas, grįžus po uogavimo, grybavimo reikėtų persirengti, nusiprausti, paprastomis priemonėmis galima drabužius dezinfekuoti“, - atkreipė dėmesį valstybinis veterinarijos inspektorius A.Šimkus. Prie afrikinio maro židinio jis rekomendavo verčiau nevaikščioti, tuose miškuose nesilankyti, vengti pavojaus parsinešti virusą.


Afrikinio kiaulių maro virusas. Ligos sukėlėjas nėra giminingas klasikiniam kiaulių marui, jis pavojingas tik kiaulių šeimos atstovams. Virusas labai atsparus aplinkos veiksniams, aplinkoje išbūna gyvybingas apie pusmetį, užšaldytoje mėsoje - apie metus. Žūsta veikiamas tiesioginių saulės spindulių, karščio, dezinfekcinių medžiagų. Pavojingi ne tik gaišenos vidaus organai, užkrato yra ir kraujyje, kauluose. Ispanijoje garduose šių virusų rasta net po 4 mėnesių nuo gyvūnų likvidavimo.

Perspėjimas

Bėgant nuo afrikinio kiaulių maro ir pagal ES rekomendacijas persiorientuojant auginti galvijus, žąsis, kalakutus ar vištas, nederėtų pamiršti ir kitų bėdų - galvijų kempinligės bei paukščių gripo. Nustačius šias ligas Europos kontoros irgi įsako išnaikinti ūkius.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“


Pasidalink: Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SIŪLYKITE: Seimo Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius iki šių metų spalio 31 d. teikti prašymus su siūlomais pretendentais 2018 metų Laisvės premijai gauti.
  • PRADĖS: artimiausiu metu teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus patarėju pradės dirbti buvęs Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar norėtumėte, kad jūsų name jau būtų įjungtas šildymas?

balsuoti rezultatai

Ar jums su darbdaviu pavyksta susitarti dėl atostogų datos ir terminų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +2   +10 C

   +8   +13 C

 

   +10  +12 C

  +9  +13 C

   +16  +17 C

 

   +13  +15 C

  15-18 m/s

 3-7 m/s

 

    2-6 m/s

 

USD - 1.1777 PLN - 4.2930
RUB - 77.3603 CHF - 1.1376
GBP - 0.8943 NOK - 9.5713
reklama
Sveikata Grožis