DNB perspėja dėl savo apgaulės

Prieš pat Naujuosius metus Vilnius ir kai kurie kiti Lietuvos miestai pasipuošė plakatais su neseniai iš „DnB Nord“ į DNB virtusio Norvegijos banko reklama, kurioje lietuviams siūloma už 3 proc. metinių palūkanų investuoti į mūsų Vyriausybės vertybinius popierius. Daug kas atkreipė dėmesį ir į užrašą, kuriuo bankas įspėja potencialius klientus dėl to, kad investavimas yra susijęs su rizika.

Įspėjimas ypač suerzino į su įmonių akcijomis susijusias obligacijas, kurias platino tuomet dar „DnB Nord“, investavusius ir apie šimtą milijonų litų praradusius Lietuvos investuotojus.

„Kai platino savo pačių obligacijas, bankininkai apie jų rizikingumą, kai kurių šiuo metu teisybės ieškančių klientų teigimu, kažkodėl tinkamai neįspėjo, ir šie sako per tai patyrę nuostolių. O platindami Vyriausybės vertybinius popierius šaukia vos ne prie kiekvieno kampo, kad investuoti rizikinga. Ar tai reiškia, kad, skandinavų nuomone, mūsų Vyriausybės obligacijos yra rizikingesnės nei su akcijomis susietos „DnB Nord“ obligacijos, per kurias lietuviai prarado šimtą milijonų?“ - retoriškai klausė pavadinimą pakeitusio banko veiksmų nukentėjusiuosius vienijančios asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys.

Tačiau jam labiausiai užkliuvo DNB reklamos užrašas pačiomis didžiausiomis raidėmis. „Tas užrašas rėkte rėkia: „Tikime Lietuva!“ O aš jį išvydęs tariau sau: kas iš to, kad bankas tiki mumis. Žinoma, mums turėtų būti malonu, kad bankai tiki Lietuva. Klausimas, ar Lietuvos gyventojai tiki bankais. Manau, dangstydamasis šventu Lietuvos vardu skandinavų bankas siekia padidinti prestižą, pritraukti pinigų. Kitas klausimas, ar tai etiškas poelgis tuo metu, kai DNB iki galo nėra išsiaiškinęs santykių su galimai apgautais banko klientais“, - kalbėjo K.Kupšys.

Įspėti privertė direktyva

Finansų ministerijos atstovas Giedrius Šniukas, atsakydamas į „Respublikos“ klausimą, ar tikrai patikimi Vyriausybės vertybiniai popieriai, tvirtino, kad tai yra pati saugiausia investavimo priemonė. „Neturime jokių prielaidų, kad investuotojai (ne tik bankai) nepasitikėtų Vyriausybe“, - kaip kirviu nukirto valstybės institucijos, kuri ir kontroliuoja Vyriausybės vertybinių popierių pardavimą ir jų supirkimą, darbuotojas.

Jis tvirtino, kad įspėjimai, jog „Investavimas yra susijęs su rizika“, visiškai nereiškia nepasitikėjimo Vyriausybės vertybiniais popieriais kaip investavimo priemone. „Pareigą įspėti investuotojus apie su investavimu susijusias rizikas numato Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, kuri Lietuvoje yra perkelta į Finansinių priemonių rinkų įstatymą“, - tikino G.Šniukas.

Į klausimą, ar Finansų ministerija prižiūri ir ne vien su Vyriausybės, bet ir visą kitą su vertybiniais popieriais susijusią rinką, ministerijos atstovas atsakė neigiamai. „Mes kuruojame tik tuos vertybinius popierius, kuriuos leidžia Vyriausybė. Kitą priežiūrą vykdo Lietuvos bankas“, - atskleidė G.Šniukas.

Direktyva jau padeda ginantis

„Taip, mes žinome apie tą ES direktyvą ir ja nuo DNB nukentėję mūsų asociacijos nariai grindžia savo gynybos galimybes. Tiesa, gali būti, kad panašiu būdu galėtų gintis ir kituose bankuose vertybinių popierių prisipirkę ir vėliau nukentėję žmonės, tačiau apie tokią galimybę jie galbūt dar nėra girdėję“, - „Respublikai“ sakė K.Kupšys.

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas atskleidė, kad apie 640 Lietuvos piliečių buvo įsiūlyta maždaug 700 mln. litų vertės su įmonių akcijomis susietų obligacijų, dėl to investuotojai patyrė apie 100 mln. litų nuostolių. „Tai ne mūsų, o oficialūs Vertybinių popierių komisijos duomenys. Žinome, kad dėl savo pažeistų teisių dabar bylinėjasi apie 40 piliečių. Jau laimėjome du teismus“, - pasakojo pašnekovas.

K.Kupšio teigimu, investuojant į su akcijomis susijusias obligacijas bet kokiu atveju buvo garantuotas pralaimėjimas, kai investicijoms naudojamos skolintos lėšos - apie tai asociaciją esą informavo ekspertinę studiją atlikę finansų analitikai.

„Tačiau buvusio „DnB Nord“ vadybininkai tinkamai apie rizikas neįspėjo. Priešingai, įkalbinėdami jie tvirtino, kad net pačiu blogiausiu atveju esą klientas nepraras savo pinigų. Todėl dauguma klientų ir remiasi teismuose tokia taktika, kad bankas ne tik neįspėjo apie padidintą riziką, bet apskritai stengėsi sumenkinti rizikos reikšmę. Tarsi buvo stengiamasi klientus nuraminti, kad jie užstatytų turtą ir investuotų į su akcijomis susietas obligacijas. O tai jau europinės direktyvos pažeidimas“, - pasakojo asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ atstovas.

Centrinis bankas - jau irgi už gynybą

Nors ir pavėluotai, tačiau mūsų šalies piliečių teises pagaliau prisiminė ir Lietuvos bankas.

Savo atsakyme „Respublikai“ mūsų centrinio banko atstovas Mindaugas Milieška leido suprasti, kad savo teises nuo bankininkų savivalės pasinaudojant ES direktyva gali ginti ne tik DNB, bet ir visų kitų bankų klientai.

„Kiekvienas finansų rinkos dalyvio klientas, manantis, kad finansų rinkos dalyvis pažeidė jo sutartinių ar susijusių santykių teises ar teisėtus interesus, turi teisę kreiptis į finansų rinkos dalyvį, nurodydamas ginčo aplinkybes ir savo reikalavimą“, - tvirtino M.Milieška.

Jo teigimu, nuo šių metų pradžios, pasikeitus vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkai, vartotojai taip pat gali kreiptis į Lietuvos banką dėl pažeistų savo teisių, jei prieš tai nepavyko išspręsti problemos su paslaugų teikėju.

Faktai

2007 m. tarptautinis bankas „DnB Nord“ paskelbė akciją „Įdarbinkite savo turtą“, kurioje, kaip sako banko atstovai, buvo panaudotas mažai kam žinomas „finansinis svertas“.

Apie 600 Lietuvos investuotojų, patikėję banko pažadais apie gerą uždarbį, įkeitė savo turtą ir pasiskolino apie 700 mln. litų trejiems metams.

Keista, bet buvo išduodamos 1,5 ar netgi 2 kartais didesnės vertės paskolos nei įkeisto turto vertė. Manoma, kad šitaip bankas norėjo užsitikrinti kuo didesnes palūkanas, o nesėkmės atveju - atimti kuo daugiau klientų turto.

„DnB Nord“ už paskolas prašė 5 proc. metinių palūkanų, kurios bus esą atimtos iš tų palūkanų, kurias uždirbs obligacijos. Buvo tikinama, kad jos uždirbs nuo 6 proc. iki 8, 20, atskirais atvejais - netgi iki 40 proc. investuoto kapitalo.

Skolintų lėšų investuotojai negavo - „DnB Nord“ jas pats investavo į rizikingas su akcijomis susietas obligacijas.

Prasidėjus krizei akcijų vertė pradėjo kristi, kol ji tapo nulinė. Šiandien bankas nereikalauja grąžinti paskolos, tiktai tuos 5 proc. palūkanų, kuriuos esą būtina sumokėti už kreditą. Šitaip apskaičiuotas banko uždarbis gali sudaryti net iki kelių dešimčių milijonų litų.

Kadangi ne visi investuotojai sugeba grąžinti palūkanas grynaisiais, iš jų gali būti atimtas įkeistas nekilnojamasis turtas, kartais - net paskutinis būstas.

Pasiteisinimas

Rūta Bložytė-Saghaei, banko DNB ekspertė:

Galime užtikrinti, kad bankas atitinkamai pagal visus Lietuvoje galiojančius teisės aktus (įskaitant ir implementuotas ES direktyvas) visuomet supažindina klientus su investavimo produktu, o klientai apie tai, kad buvo informuoti, patvirtina pasirašytinai. Didžiausias obligacijų privalumas yra tai, kad išpirkimo metu investuotojui yra išmokama visa investuota suma, nepaisant nuosmukio rinkoje.