1 nuotr.Naujasis Darbo kodeksas tegalioja kiek daugiau nei pusę metų, o jau akivaizdu, kad jis yra skylėtas. Pavyzdžiui, darbuotojai nebegali apskųsti net nepagrįstai skirto įspėjimo, nors už antrą darbdavys visai teisėtai jį gali atleisti. Į tai Seimo narių dėmesį atkreipė jau ne vienas taip nuskriaustas, kol pagaliau dėmesys buvo atkreiptas ir parengta skylę lopanti pataisa. Tačiau dar lieka klausimas, ar ji bus priimta, nes priimant kodeksą akivaizdžiai matėsi, kad politikai jį stengiasi subalansuoti darbdavių naudai. To, pavyzdžiui, nė neslėpė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas.
Į „Vakaro žinias“ kreipėsi pavardės neviešinti prašiusi mokytoja iš Kauno, kuriai direktorius skyrė įspėjimą.
„Rugsėjį baigėsi mano medicininės knygelės galiojimo laikas. Jau sekančią dieną buvo pareikalauta ją pristatyti, tačiau neturėjau laiko nueiti į gydymo įstaigą. Ir iškart gavau įspėjimą. Mano mokykloje nėra profsąjungos, tačiau vienas pedagogas priklauso Kauno profsąjungai, todėl paaiškino, ką dabar reiškia gauti įspėjimą. Pasirodo, įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, pirmo įspėjimo apskųsti Darbo ginčų komisijai negalima, o už antrą direktorius gali atleisti iš darbo. Ar tai yra sąžininga? Ar sąžininga, kad negaliu apskųsti direktoriaus sprendimo, kuris atrodo gerokai per griežtas?“, - klausė mokytoja.
Pasirodo, panašių atvejų yra ne vienas. Žmonės dėl tokių atvejų kreipiasi į apygardoje išrinktus parlamentarus ir viena iš jų - Kaune išrinkta Aušra Papirtienė - suprato, kad tai yra ydinga nuostata.
„Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, išnyko drausminių nuobaudų institutas, tačiau drausminė atsakomybė liko. Darbo kodeksas suteikia teisę darbdaviui vienašališkai skirti darbuotojui įspėjimą apie darbo pareigų pažeidimą. Už antrą tokį patį pažeidimą per 12 mėnesių darbuotojas gali būti atleistas iš darbo. Darbo ginčų komisijos ir teismai suformulavo praktiką, kad darbuotojas, gavęs įspėjimą apie darbo pareigų pažeidimą, negali jo ginčyti, kadangi Darbo ginčų komisijos, Valstybinės darbo inspekcijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei teismų nuomone, toks įspėjimas nesukelia jokių teisinių pasekmių darbuotojui ir neturi įtakos darbuotojo teisinei padėčiai“, - „Vakaro žinioms“ sakė A.Papirtienė.
Tačiau ji nesutinka, kad pirmas įspėjimas nesukelia jokių teisinių pasekmių.
„Darbuotojams, kuriems yra įteiktas įspėjimas apie darbo pareigų pažeidimą, kad ir už visai menkavertį, kurio niekas neįrodė, neskiriamos metinės premijos, nuimami priedai, mažinama ar visai neskiriama kintamoji darbo užmokesčio dalis ir t.t. Be to, darbuotojas neturi teisės ginčyti paskirto įspėjimo apie darbo pareigų pažeidimą. Padaręs antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, jis gali būti atleistas iš darbo ir tik po atleidimo fakto gali kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus, kad išsiaiškintų, ar pirmasis įspėjimas paskirtas pagrįstai ir ar darbdavys turėjo teisę jį atleisti iš darbo“, - akcentavo A.Papirtienė.
Seimo narės teigimu, daugiausiai nusiskundimų šia tema ji gavo iš švietimo įstaigų, kadangi dirba Seimo Švietimo ir mokslo komitete.
„Mokytojams skiriami įspėjimai už tai, kad tą akimirką nepateikė medicininės kortelės, kad direktorius budėjimo metu jų nepastebėjo koridoriuje ir t.t. Menkaverčiai pažeidimai, kurių negalima apskųsti, todėl darbdaviai gali su nepatinkančiais darbuotojais susidoroti, nors nenoriu minėti tokio žodžio. Todėl pateikiau pataisas, kad darbuotojai turėtų teisę ginčyti kiekvieną įspėjimą ir ginčo metu jo nebūtų galima atleisti iš darbo“, - paaiškino A.Papirtienė.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė „Vakaro žinioms“ sakė, kad iš dirbančiųjų dėl naujojo Darbo kodekso sulaukė daugybės nusiskundimų, tačiau apie Kauno pedagogės iškeltą problemą girdi pirmą kartą.
„Tai, kad negalima apskųsti pirmojo įspėjimo, suteikia darbdaviams galimybę piktnaudžiauti ir, pavyzdžiui, nusprendus atleisti darbuotoją, jo atsikratyti be jokių pasekmių sau. Juk sulaukus antrojo įspėjimo ir pranešimo apie darbą bus praėję daug laiko ir bus sunku įrodyti pirmojo įspėjimo nepagrįstumą. Be to, darbuotojas jau bus atleistas, neturės pajamų, o jei dar turės bylinėtis, neturės laiko ieškoti kito darbo. Todėl tokią situaciją tikrai būtina keisti“, - įsitikinusi K.Krupavičienė.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
