Lietuva murkdosi ir dūsta skandinavų bankų sukurtame paskolų raiste. Gyventojus itin slegia kadaise lengva ranka dalytos būsto paskolos - vis daugiau šalies gyventojų jų nebesugeba grąžinti laiku, dalis jų jau yra praradę arba jiems dar gresia prarasti būstą ir tapti valkatomis. Tačiau skandinavai nesustojo - po tam tikros pertraukos jie pučia naują nekilnojamojo turto burbulą. Keisčiausia, kad naujos aukos iš dabartinių nieko nepasimokė - prie būsto paskolų langelio vėl rikiuojasi eilės jas gauti.
“Būstas vėl įkandamas. Palankios būsto kreditavimo sąlygos”, - rėkte rėkiama pastaruoju metu ypač aktyviai tiražuojamose švedų finansinės grupės “Nordea” skyriaus mūsų šalyje “Nordea Bank Lietuva” reklamose. Kalbėdamas su “Respublikos” žurnalistu jo komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas irgi neneigė, kad skyrius klientams išduoda paskolas ypač palankiomis sąlygomis - iš esmės tokiomis, kokiomis bankai dalijo būsto kreditus prieš ketverius metus.
“Respublikos” kalbintų ekspertų tvirtinimu, bankai vėl atnaujino skolinimąsi ne tam, kad geranoriškai aprūpintų vargšus lietuvius stogu virš galvos. Tiesiog per sunkmetį jų sąskaitose atsirado laisvų pinigų, kurių neturima kur dėti. Tikinama, kad juos ir vėl norima įsiūlyti Lietuvos gyventojams, kad uždėjus naują apynasrį vėl būtų siurbiamas pelnas iš jų kišenių.
Bankas trina rankas
Tiesa, patys bankininkai tvirtina ką kita. Šit Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas, “Respubliką” įtikinėjo, kad bankai išduoda daugiau būsto paskolų tik dėl to, kad “iš naujo atsirado paklausa”. “Yra daug žmonių, turinčių pakankamų pajamų, ir jiems dabar yra labai palankus momentas imti kreditus būstui. Palūkanos dabar normalios, ne ką didesnės, nei buvo anksčiau”, - savanoriškai užsidėti kilpą ant kaklo naujas aukas agitavo oficialus bankininkų ruporas. Jis neslėpė, kad pastaraisiais mėnesiais būsto paskolų portfelis pamažu, bet nuosekliai pučiasi. Anot S.Kropo, tas pūtimasis nedidelis, bet jis yra - prieaugis esą sudaro po 10-20 mln. litų per mėnesį.
S.Kropas siūlė klausimo neformuluoti taip, kad atrodytų, jog “sunkmečiui einant į pabaigą bankai pradėjo dalyti paskolas vėl”. “Jie jas dalijo visuomet. Tiesiog kai kurios vėliau į rinką atėjusios finansinės institucijos dabar aktyviau reklamuoja savo paslaugas viešojoje erdvėje, todėl ir gali susidaryti įspūdis, kad bankai kredituoja aktyviau”, - galimas daiktas, pirmiausia turėdamas galvoje “Nordea Bank Lietuva”, kalbėjo LBA prezidentas.
Kad reklama išėjo į naudą, gyrėsi ir jau minėtas V.Cucėnas. Jo tvirtinimu, Švedijos finansų grupės Lietuvoje skyrius per tris pirmuosius 2009 m. ketvirčius išdavė net 101 mln. litų būsto paskolų, o bendras skyriaus išduotų kreditų būstams skaičius dabar siekia 2,2 mlrd. litų. “Šiais metais tuo aspektu esame pirmaujantis bankas Lietuvoje”, - neslėpė pasididžiavimo V.Cucėnas. Jis nepaneigė, kad ateityje “Nordea Bank Lietuva” vykdys dar agresyvesnę politiką būsto paskolų sektoriuje.
Kad bankų agresyvumas išties didės, rodo ir nuolat mažinamos tarpbankinės kredito palūkanų normos VILIBOR. Šis iš esmės sintetinis rodiklis, kurį Lietuvoje karteliniu susitarimu nustato vos keli bankai, reiškia daug būsto paskolų litais turėtojams ir ėmėjams. Mat nuo VILIBOR priklauso palūkanų normos, mokamos už paskolas litais, dydis. Sausio viduryje kelias savaites po truputį kritusios tarpbankinės palūkanos litais buvo sumažėjusios iki 2007 m. gegužės mėnesio lygio - pusės metų trukmės VILIBOR per dieną nukrito nuo 5,42 iki 4,6 proc.
Tūkstančiams gresia benamystė
Keista, kad neseniai sprogęs nekilnojamojo turto burbulas nieko nepamokė naujųjų būsto paskolų ėmėjų. Vieša paslaptis, kad anksčiau kreditais, ypač būstams pirkti, apsikrovę lietuviai dabar sunkmetį išgyvena sunkiausiai. Nemaža jų dalis neteko darbo, beveik visiems sumažėjo pajamos. Jei dar ir sugebama mokėti būsto paskolos įmoką bankams, tai dažnai paprastam duonos kąsniui litų nebelieka.
Tačiau yra ir tokių, kurie apskritai nebesugeba mokėti įmokų. Tikslaus tokių lietuvių skaičiaus bankai ir jų asociacija neturi, tačiau jį galima išvesti pasinaudojant kitais duomenimis. Anot LBA, 2010-ųjų pradžioje kreditų būstams dydis Lietuvoje siekė maždaug 20 mlrd. litų. Lietuvos bankas skelbia, kad prasidėjus metams 60 ir daugiau dienų vėluojama grąžinti 1,5-2 proc. kreditų nuo bendro paskolų dydžio. Išeitų, kad probleminės paskolos dydis gali įvairuoti nuo 300 mln. iki 400 mln. litų. Žinodami, kad vidutinė būsto paskola šalyje sudaro apie 200 tūkst. litų, skaičiuojame, kad žmonių, turinčių problemų dėl kreditų būstui, apytikriai gali būti nuo 1500 iki 3000.
Visiems jiems gresia netekti būstų, daliai - būti išmestiems tiesiog į gatvę. Bankai tą padaryti jau pasirengę. Mat pastaruoju metu aktyviai kuriamos agentūros, kurios žada administruoti būstus tų žmonių, kurie nesugeba laiku grąžinti paskolų. Pavyzdžiui, bankas “DnB Nord” praėjusiais metais įsteigė įmonę “Intractus”, bankas “Swedbank” - nekilnojamojo turto valdymo bendrovę “Ektornet”.
Vladimiras TRUKŠINAS - finansų analitikas:
Visas būsto paskolų reikalas kvepia didele afera. Buvo teikiamos net lengvatos imantiesiems kreditus. Pasipelnė tie, kas sumanė tą aferą. Ir tuometinė valdžia, ir su ja susijusių žmonių sukurtos firmos. Dabar tokio sujudimo nėra. Tačiau tai nereiškia, kad nekilnojamojo turto burbulas negali būti sukeltas dar kartą.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
