respublika.lt

2018 rugsėjo 22, šeštadienis

Bedarbius nuo bado gelbsti kaimas

2014 kovo mėn. 31 d. 08:07:59
Sidas AKSOMAITIS, „Respublikos“ žurnalistas
BIRŽA. Kelmės centre stūksantis stendas, nuklijuotas darbo ieškančių ir siūlančių žmonių skelbimais, vietos gyventojams atstoja neoficialią darbo biržą. Medo Bučio nuotr.

Kelmės rajone, kur beveik kas penktas darbingo amžiaus žmogus priverstas minti darbo biržos slenkstį, bedarbiai jau nesitiki malonės iš valdžios. Išgyventi jiems padeda žemė, darbo nebijančios rankos ir artimieji.

Pagal nedarbo rodiklius Kelmės rajono savivaldybė šiuo metu pirmauja visoje Šiaulių apskrityje, lenkia ir daugelį kitų šalies rajonų. Kovo 1-osios duomenimis, darbo čia ieškojo 3275 žmonės, o tai yra 18 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Šiaulių mieste kovo 1-ąją darbo ieškojo 7,8 proc. darbingo amžiaus gyventojų, Šiaulių rajone - 12 proc., Akmenės rajone - 17,9 proc., Joniškio rajone - 15,7 proc., Pakruojo rajone - 12,5 proc., Radviliškio rajone - 13,1 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Šių metų kovo 1 d. visos šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 208,7 tūkst. bedarbių, o tai sudarė 11,4 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Bedarbių šeima mieste neišgyventų

Kelmės centras, Vytauto Didžiojo gatvė. Prie prekybos centro stūksantis reklaminis stendas nuklijuotas darbo ieškančių bei siūlančių žmonių skelbimais. Čia - tarsi neoficiali darbo birža, kur kelmiškiai ateina ieškoti darbo. Dažnai - po kelis kartus per savaitę. Kol pagaliau kuriam nors nusišypso laimė rasti darbą, o kartu - ir viltį parnešti į namus kepalą skalsesnės duonos. Tuo, kad darbą pavyks gauti oficialioje darbo biržoje, tiki retas. Tačiau registruojasi ten dėl galimybės gauti pašalpą ir bent šiek tiek apkamšyti skylėtą šeimos biudžetą.

Šaltkalvio profesiją turintis Virginijus Šliažas iš Kelmės rajono Vėgėlynės kaimo darbo neranda jau dvejus metus. Jo žmona - siuvėja, taip pat bedarbė. Darbo biržoje registruoti Šliažai nuo nedarbo baubo gelbstisi plušėdami savo žemėje, augindami vieną kitą gyvulėlį.

„Rasti darbą - gana sunku, - sako V.Šliažas. - Stambesni ūkininkai siūlo padienius darbus, bet jie laikini, o įsidarbinti kur nors pagal specialybę vyresnio amžiaus žmogui išvis nėra šansų. Kai paskambinu pagal darbo skelbimus ir pasakau, kad man 50 metų, visuomet išgirstu pažadą perskambinti. Bet niekas taip ir neperskambina. Pasitaiko pavienių pasiūlymų trumpam pasidarbuoti statybose. Bet jei pradėsi dirbti nelegaliai ir įkliūsi? Kiek baudos tada teks susimokėti? Tada išvis bus tragedija. Aišku, galima išsipirkti patentą, bet tam jau reikia turėti atliekamų pinigų. O iš kur jų paimti, kai su žmona kartu gauname vos 450 litų socialinių pašalpų? Nuo nedarbo mus gelbėja kaimas. Turime truputį žemės, užsiauginame paršiuką, kad turėtume mėsos, karvę, kad nereikėtų pirkti pieno. Taip ir verčiamės. Jei ir mėsą, ir pieną reikėtų pirkti - būtų išvis šakės. Mieste mes neišgyventume - neturėtume iš ko sumokėti net už komunalines paslaugas“.

Kelionės į darbą kainuodavo 500 litų

Kelmiškiai Mindaugas ir Sigita Driskai teigia, kad rasti darbą Kelmėje šiandien beveik neįmanoma - darbo čia paprasčiausiai nėra, nes nėra jokios pramonės. Iki Naujųjų metų M.Driskus dirbo vairuotoju Šiauliuose, tačiau kelionės į darbą ir namo per mėnesį kelmiškiui atsieidavo apie 500 litų. Įvertinus šias išlaidas darbo teko atsisakyti. Dabar vyras jau daugiau nei porą mėnesių bedarbis. Jo žmona darbo biržoje registruota porą metų. Jokių dėmesio vertų pasiūlymų šeima teigia nesulaukianti.

„Darbo biržoje darbo pasiūlymų - vienetai, - sako M.Driskus. - O jei atsiranda koks darbas, iš pusės šimto pretendentų būna atrenkamas vos vienas. Neseniai reikėjo pagalbinio darbininko statybose, tai jį darbdavys išsirinko iš kelių dešimčių norinčių. Beveik visi mano giminės gyvena Šiauliuose, ten rasti darbą lengviau, todėl jiems su nedarbo problema, ačiū Dievui, susidurti netenka. Per dešimtmetį, kai gyvenu Kelmėje, esu dirbęs ir šiame mieste, bet labai trumpai. Vairuotojams Kelmėje darbo pasiūlymų nėra. Nematau jokių valdžios pastangų kurti darbo vietas ar skatinti darbdavius priimti žmones į darbą. O ir tų darbdavių Kelmėje nėra - vienintelė pieninė ir parduotuvės. Jei kas pasiūlo laikiną darbą dviem savaitėms, tai ar čia išeitis? Nori nenori aplanko mintys ir apie emigraciją, tačiau ją rinktumėmės blogiausiu atveju. Į užsienį yra išvažiavę ir nemažai draugų, ir brolis. Kol kas išgyvename: esame registruoti darbo biržoje, gauname pašalpas, padeda tėvai“.

Emigrantai jau išsiveža ir vaikus

Kelmės rajono Lupikų kaime gyvenantį Jordaną Limantą užtikome gretimame Vijurkų kaime kapojantį malkas močiutei. Miško darbus Lietuvoje šiuo metu dirbantis vaikinas padėti močiutei atvyko gavęs išeiginę. Užsienyje uždarbiavusį ir namo grįžusį J.Limantą Lietuvoje sulaikė šeimos pagausėjimas. Atžalai paūgėjus jaunas tėtis ir vėl ketina kelti sparnus. Užsienyje, anot jo, uždarbis kur kas skalsesnis.

„O ir tą darbą Lietuvoje gauti sunku - stovėjau kelis mėnesius darbo biržoje, paskui išvažiavau į užsienį, grįžęs vėl kelis mėnesius buvau be darbo, - pasakoja J.Limantas. - Dabar dirbu miško darbininku. Lietuvoje darbą lengva gauti nebent per pažintis, o iš darbo biržos nėra ko tikėtis - jei pats neieškosi, nieko tau ir nepasiūlys. Arba pasiūlys darbą už pusšimčio kilometrų nuo namų, kur neapsimokės net važinėti. Pėsčias į darbą gi neisi. Gali kilti problemų ir dėl darbo laiko - pavyzdžiui, kaip atsidurti Kelmėje septintą ryto, jei autobusas atvažiuoja visa valanda vėliau? Gerai, kad dabar bendradarbiai pasiima iš namų ir parveža po darbų. Dažnas darbdavys iš jauno darbuotojo šiandien reikalauja ir išsilavinimo, ir darbo patirties. O iš kur jos gauti, jei darbų nėra?“

Kelmiškė pedagogė Laisvė Monkevičienė dirba šokių mokytoja Kelmės meno mokykloje. Jei netektų darbo, ji ir kiti mokyklos pedagogai papildytų bedarbių gretas, nes pedagogams Kelmėje darbo pasiūlymais nelyja. „Neramu, nes tragiškai mažėja moksleivių, - pripažįsta L.Monkevičienė. - Man, kaip choreografei, Kelmėje rasti darbą tikrai nebebūtų kur. O ir kitų darbų čia stinga. Vienas iš draugų apie tris mėnesius ieškojo bet kokio darbo Kelmėje, bet rado tik Šiauliuose. Neturintys darbo žmonės glaudžiasi prie tėvų arba tiesiog masiškai išvažiuoja iš Lietuvos. Kone visų mano mokinių tėvai darbuojasi norvegijose, anglijose ir jau išsiveža ten savo vaikus“.


Laisvų darbo vietų yra, bet nėra

Šiaulių teritorinės darbo biržos Kelmės skyriaus vedėjas Stasys Povilaitis ramina, kad pastaruoju metu juntamas ekonominis pakilimas, darbdaviai, palyginti su praėjusiais metais, registruoja daugiau laisvų darbo vietų. Pasak S.Povilaičio, šiemet per 2,5 mėnesio buvo registruota 320 laisvų darbo vietų, būtent tiek žmonių ir įdarbinta.

„Nuo nedarbo žmones gelbsti ir vykdoma pastatų renovacija - darbdaviai pageidauja statybose galinčių dirbti darbininkų, - teigia S.Povilaitis. - Darbuotojai reikalingi ir dirbti miško darbus, ir paslaugų sektoriuje. Darbdavius registruoti laisvas darbo vietas skatina ir darbo birža, vykdanti įvairias rėmimo programas. Pagal šias programas įdarbintiems žmonėms 50 proc. atlyginimo mokame mes, likusią dalį - darbdavys. Taip pat kompensuojame ir pusę mokesčių sumos „Sodrai“. Pagal tokias programas šiemet jau įdarbinome 108 žmones“.

Darbo biržos pateikiama statistika apie įdarbintus žmones - optimistiška. Tačiau ji niekuo neguodžia daugiau nei 3 tūkst. Kelmės rajono gyventojų, vis dar ieškančių darbo. O darbo birža kelmiškiams šiuo metu tegali pasiūlyti vos 20 laisvų darbo vietų, iš kurių pusę sudaro nekvalifikuoto darbo pasiūlymai. Artimiausiomis dienomis 20 žmonių bus įdarbinta sezoniniams darbams miškų urėdijose. Pasak S.Povilaičio, didelį nedarbą Kelmės rajono savivaldybėje lemia tai, kad verslo visuomenė čia silpnoka. „Liaudiškai sakant, Kelmės rajonas, palyginti su kitais Šiaulių apskrities rajonais, yra biednas, - teigia S.Povilaitis. - O tai ir suteikia pagrindą nedarbui“.


Vaclovas Andrulis, Kelmės rajono meras:


Nedarbą Kelmės rajono savivaldybėje lemia tai, kad po privatizacijos čia neliko pramonės. Turėjome linų bei trikotažo fabrikus, melioracijos įmonę, statybinę organizaciją - šios įmonės iki privatizacijos buvo pagrindiniai rajono žmonių darbdaviai. O po privatizacijos jų neliko. Įsibėgėjus renovacijai rajone trūksta statybininkų - turime bedarbių, bet neturime darbininkų. Kalbamės su verslininkais, svarstome galimybę įsteigti ekonominę zoną, bet smulkus ir vidutinis verslas Kelmėje kuriasi labai sunkiai. Kol nebus peržiūrėta mokesčių politika, kol vienodus mokesčius turės mokėti ir didžiulis prekybos centras Vilniuje, ir mažytė krautuvėlė Kelmėje, tol situacija į gera nesikeis. Ūkio ministerijai buvo pateiktos paraiškos dėl plastmasės gaminių ir elektros prekių gamybos cechų įkūrimo Kelmėje. Planuota, kad abiejuose šiuose cechuose bus įdarbinta po 70 žmonių. Kol kas šie planai įstrigo - iškilus problemoms dėl finansinio garanto paraiškų svarstymas buvo atidėtas iki rudens. Tačiau, mano nuomone, rajone tikrai nėra tiek darbo neturinčių žmonių, kiek jų šiandien prisiregistravę darbo biržoje. Bedarbio statusu naudojasi ir labai daug žmonių, nelegaliai vykdančių vienokią ar kitokią veiklą - biržoje jie registruojasi tam, kad gautų ir socialines pašalpas. Bendradarbiaudami su atsakingomis institucijomis artimiausiu metu patikrinsime įtarimų keliančius bedarbius ir tikiu, kad nedarbo lygį rajone vien tokiu būdu nuo 18 proc. sumažinsime bent iki 13 proc.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“


Pasidalink: Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SVEIKINIMAI: Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Bulgarijos Respublikos prezidentą Rumeną Radevą šalies 110-ųjų nepriklausomybės metinių proga.
  • TĖVYNEI: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje šeštadienį vyks I kurso kariūnų priesaikos ceremonija; tarnauti Lietuvos valstybei prisieks 36 kariūnai, dar 18 pirmakursių jau yra prisiekę anksčiau, tarnaudami Lietuvos kariuomenėje.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar jums yra tekę gauti padirbtų pinigų?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +13 +16 C

   +12  +14 C

 

   +8  +11 C

  +24  +27 C

   +15  +17 C

 

   +14  +15 C

  8-12 m/s

 2-5 m/s

 

    3-6 m/s

 

reklama
Ukis 2018