respublika.lt

Bankai uždaro skyrius klientų patogumui

(0)
Publikuota: 2016 gruodžio 29 11:06:07, Daiva Alzytė, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Bankai uždaro skyrius klientų patogumui. Redakcijos archyvo nuotr.

Lietuvoje karaliaujantys skandinavų bankai, į vergiją įkinkę mūsų žmones, jau kuris laikas juos paliko likimo valiai. Bankai optimizuojasi, jungia skyrius, naikina padalinius, o klientai, pritrūkę parašo ar norintys pasikonsultuoti su visažiniu banko specialistu, priversti keliauti ilgiausius atstumus ir stovėti eilėse tarp kitų likimo brolių.

 

Bankai pelnosi

„Vakaro žinios“ pasidomėjo, kiek ir kokių skyrių per pastaruosius metus uždarė bankai ir ar padidino personalo, aptarnaujančio klientus likusiuose skyriuose, skaičių. „Šiuo metu iš 38 SEB banko skyrių trečdalis - 13 skyrių - yra finansų konsultacijų, juose banko darbuotojai teikia klientams finansų konsultacijas būsto paskolos, taupymo, investavimo ir kitais klausimais, o šalia skyriaus grynųjų pinigų operacijas klientai atlieka 24 valandas veikiančiose savitarnos zonose“, - teigia SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis.

Be to, jis neslepia, kad optimizavus skyrius buvo optimizuotas ir darbuotojų skaičius: „Nuo 2010 metų klientų aptarnavimo skyriuose darbuotojų sumažėjo trečdaliu, tačiau per tą patį laiką jų net dvigubai išaugo Kontaktų centre.“

„Swedbank“ šiuo metu turi 67 klientų aptarnavimo padalinius visoje Lietuvoje. Daugiausia padalinių yra šalies didmiesčiuose, Vilniuje jų yra 11, Kaune - 6, Klaipėdoje - 3. Mažesniuose miestuose paprastai veikia po vieną „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinį.

Ne išimtis ir DNB bankas, kurio skyrių per pastaruosius metus sumažėjo nuo 60 iki 38. Banko atstovas Valdas Lopeta teigia, kad dalis skyrių buvo sujungti. Be to, optimizuojant banko veiklą buvo praretintos ir darbuotojų gretos.

Keista, tačiau yra ir tokių bankų, kurie veiklą optimizavo visiškai priešingai - ne uždarydami skyrius, o padidindami jų skaičių. Štai Šiaulių bankas 2010-2015 m. įgyvendino pertvarkas, kurių metu 14-os klientų aptarnavimo padalinių veiklą ir klientus perėmė kiti banko padaliniai, o 33 nauji padaliniai buvo atidaryti. 2013 m. Nidoje Šiaulių banko klientų aptarnavimo skyrius buvo atidarytas gyventojų prašymu. Be to, 2010 m. sausio 1 d. Šiaulių banke iš viso dirbo 475 darbuotojai, o 2016 m. spalio 31 d. - 719 darbuotojų.

Žmonės verkia

Nors ne visi bankai nori pripažinti, Lietuvoje vis dar yra vietų, kur gyventojai iš viso neturi galimybės savo gyvenvietėje apsilankyti banko skyriuje ir pasirūpinti jiems reikalingomis banko paslaugomis. „Vakaro žinių“ kalbintas Kybartų seniūnas Romas Šunokas neslepia, kad daugybę metų bando išsiderėti ar išsireikalauti bent vieno banko aptarnavimo skyriaus, kai mieste ir aplinkinėse gyvenvietėse gyvena daugiau nei 7000 žmonių. „Tai labai didelė problema, su kuria kovojame, tačiau visuomet atsakymas būna toks pats. Ne kartą kviečiau visų bankų atstovus, bendravome su vadovais. Labai prašiau, kad Kybartuose būtų bent vienas banko skyrius, tačiau man tiesiai šviesiai sakoma, kad tiesiog neapsimoka. Jie nesuinteresuoti čia keltis, nes nėra milijoninių pelnų. Juk reikėtų nuomoti patalpas, pagal tam tikrus reikalavimus jas įrengti, mokėti atlyginimus žmonėms. Jiems tai per brangu“, - pasipiktinęs Kybartų seniūnas.

Negana to, Kybartuose trūksta ir paprasčiausių bankomatų. Čia jų tėra du - DNB ir banko „Swedbank“. Dienomis, kai išmokamos socialinės išmokos, čia nusidriekia ilgos eilės ir norint išsigryninti pinigų tenka apsišarvuoti kantrybe. Jei išlaukti ir pavyksta, pinigų galima tik išsigryninti, o štai įnešti į sąskaitą - ne. Pinigų įnešimo galimybė yra Vilkaviškyje, už 18 kilometrų. Pasak seniūno, gyventojų rūpesčiai bankams nė motais: „Tai yra absurdas ir tai akivaizdu, o susikalbėti su bankais neįmanoma. Jau pavargome įrodinėti, kad situacija tokia ir banko Kybartuose tikrai reikia. Juk gyventojai yra vieno ar kito banko klientai, bet bankui tie klientai visai nerūpi.“

Tad, kol bankai paprastam žmogui kurti ir akli, Kybartų gyventojai priversti suktis, kaip sugeba. Vieni mokesčius moka pašte, kiti naudojasi prekybos tinklų teikiamomis alternatyviomis paslaugomis, treti dažniau naudojasi elektronine bankininkyste. Bet ir ši įkandama ne visiems. „Ketinama persiorientuoti vien į elektroninius pinigus. Nors kiek aš žinau, Jungtinės Amerikos Valstijos grįžta prie grynųjų pinigų. Juk štai ir paslaugų krepšeliai, ir pinigų administravimas brangsta. Žinoma, čia politika. O mums reikia žiūrėti, kaip šioje situacijoje žmonėms padėti. Senyvi žmonės nemoka naudotis elektronine bankininkyste, o kiti ir kompiuterio neturi“, - nuoskaudos neslepia Kybartų seniūnas R.Šunokas.


Rūtenis PAUKŠTĖ, Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas:


Kalbėti apie tai, kad uždarant skyrių klientams daroma paslauga, yra melagingas pareiškimas. Jis visiškai nelogiškas. Tokios tendencijos atneša labai daug nepatogumų žmonėms. Esame gavę skundų, kai žmonės, pasiėmę kreditą, tačiau išsikėlus banko skyriui, yra priversti važinėti didelius atstumus iškilus klausimams ar prireikus vieno parašo.

Be to, atminkime, kad vis dar yra labai daug žmonių, kurie neturi galimybės naudotis internetu arba nesinaudoja internetu, tad jiems fizinio banko skyriaus nebuvimas yra labai skaudus.

Juolab kai yra atvejų, kai gyvenvietėje nėra banko skyriaus ar bankomato. Manau, apie tai turėtų galvoti ir Vyriausybė. Man atrodo, nauja valdžia deda viltis į Lietuvos paštą, kuris išnešioja pensijas ir atlieka dalį banko funkcijų. Taip, galbūt dabar yra galimybė pinigus išgryninti ne tik bankomate, tai daro ir „Perlo“ terminalai. Bet, jei žmogus yra konkretaus banko klientas, kodėl jis turi naudotis alternatyviomis paslaugomis? Galbūt bankas turėtų suteikti klientams galimybę naudotis jo teikiamomis paslaugomis?

Toks požiūris į klientus yra trumparegiškas. Akivaizdu, kad bėgant laikui žmonių pajamos didės, ir klientai, kurie dabar yra nevertinami, ateityje bankus gali už tai nubausti. O tai bankams kainuos. Žinau, kad Skandinavijoje bankinė veikla pasižymi kiek kitokiu požiūriu. Ten pateikiamos klientams suprantamos ir gerokai trumpesnės sutartys, jos nėra parašytos juridine kalba. Deja, pas mus dar to nėra.

Bankinė veikla yra ne šiaip tas pats, kas paprasta įmonė ar akcinė bendrovė. Bankinė veikla yra šiek tiek daugiau. Juk bankas gauna licenciją ir yra atsakingas už žmonių pinigus. Manau, tokios optimizavimo tendencijos nėra labai džiugios, juolab matant, kad nuolat skatinama naudotis vien elektroniniais pinigais. Taip, gal tai yra pažangos įrodymas, tačiau štai neseniai didžiuosiuose prekybos centruose Vilniuje užstrigo atsiskaitymas banko kortelėmis. Tai ką kalbėti apie atvejus, kai kur nors nukris medis, nutrūks laidai? Akivaizdu, kad elektroninių pinigų diegimas per prievartą yra neatsakingas žingsnis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s