Bankininkai sugalvojo, kaip iš apyvartos išstumti kuo daugiau grynųjų pinigų. Vakar Lietuvos bankas pranešė, kad žadama prekybininkams mažinti kortelių administravimo mokesčius, todėl daugiau verslininkų norės sudaryti galimybę klientams atsiskaitinėti kortelėmis.
Pasak Lietuvos banko valdybos nario Mariaus Jurgilo, bankas planuoja mažinti tarpbankinio reguliavimo mokestį, kuris prekybininkams sudaro didelę dalį kortelės aptarnavimo mokesčio. Todėl pardavėjai bus labiau suinteresuoti priimti mokėjimus banko kortele.
„Tai sudarytų prielaidas prekybininkams priimti korteles ir turėti skaitytuvus. Skaitytuvų pasiūla yra, o pagrindinė problema yra ta, kad prekybininkui kol kas tai yra našta ir jis nenori patirtį šių išlaidų. Todėl jis labiau linkęs priimti atsiskaitymus grynaisiais“, - kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys.
Atsiskaitymas kortelėmis mūsų šalyje ne itin populiaru. Lietuvoje net 81 proc. mokėjimo operacijų atliekama grynaisiais pinigais, banko kortelėmis - 8 proc., kitais mokėjimo būdais - apie 10 proc. operacijų. Palyginkime: Estijoje atsiskaitymai grynaisiais sudaro tik mažiau nei pusę mokėjimų, banko kortelėmis - apie 40 proc. Latvijoje - atitinkamai 77 ir 9 proc.
Teigiama, kad didelį grynųjų pinigų vaidmenį mūsų šalyje lemia nepakankamai išplėtota atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis vietų infrastruktūra, gyventojų įpročiai, įtaką daro ir šešėlinės ekonomikos veiksnys.
Ekonomistas Audrius Rudys teigia, jog didinant atsiskaitymą kortelėmis aiškus labai didelis bankų interesas, nes jiems nuo kiekvienos operacijos nubyra nemažai pinigų: „Prieš kelerius metus kilo priešprieša dėl taikomų didelių mokesčių. Deja, jeigu pavyks įgyvendinti pažadą sumažinti atsiskaitymą verslui už banko paslaugas, tada bankai sugebės kainas pakelti kitur. Gal už pavedimą mokėsime ne 80 centų, o 1,20 lito. Taip mokesčiai bus perkeliami nuo vienos kupros ant kitos.“
Jo manymu, svarbu priminti, kad mūsų visuomenė per elektroninius ryšius ir atsiskaitymus tampa vis labiau kontroliuojama. Tai gali būti žingsnis kovoje su šešėline ekonomika, tačiau kartu taip stiprėja žmonių asmeninio gyvenimo kontrolė. Bankai ir taip turi labai daug individualios informacijos apie gyventojus, o jei grynieji pinigai bus visiškai išstumti, beveik visas žmogaus gyvenimas taps prieinamas valstybinėms institucijoms.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“