respublika.lt

2018 birželio 25, pirmadienis

Bankai nebeverkia, kad skurstanuotraukos (11)

2017 lapkričio mėn. 03 d. 08:12:43
Danas NAGELĖ, zinios@vakarozinios.lt

„Swedbank“ paskelbė šiemet per 9 mėnesius uždirbęs 85 mln. eurų grynojo pelno, arba 15 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, SEB - 65 mln. eurų, arba 2 proc. mažiau. Kaip tai įmanoma, kai žemiau skurdo ribos gyvena vis daugiau mūsų žmonių? Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė kaip pagrindinę priežastį įvardija tai, kad bankai pelną didinasi neturtingų žmonių sąskaita.

 

- Mūsų šalyje veikiančių bankų pelnas didėja, jie aiškina, kad dėl didėjančių namų ūkių išlaidų. Tačiau „Eurostat“ skelbia, kad Lietuvoje didėja skurstančių žmonių skaičius, emigruoja daugiau žmonių, nei grįžta. Iš kur tada augantis bankų pelnas? - „Vakaro žinios“ klausė Rūtenio PAUKŠTĖS.

- Manau, yra dvi pagrindinės priežastys, nors mano nuomonė neparemta išsamesniais tyrimais, nes mūsų asociacija tokiems tyrimams atlikti neturi galimybių. Pirma priežastis - dabar yra ekonomikos pakilimas, žmonės perka nekilnojamąjį turtą ir skolinasi, o bankams tai yra paranku. Tačiau pagrindinė priežastis - bankai labai sumažino savo skyrių skaičių. Bankams neapsimoka aptarnauti žmonių, kurie atneša vos kelis eurus ir paprašo juos pervesti į kokią nors įmonę ar atlieka kitas smulkias operacijas, todėl nori atsisakyti tokių nepelningų klientų. Bankai pastaruoju metu uždarė ne mažiau nei trečdalį skyrių, per septynerius metus - net pusę skyrių ir perėjo į elektroninę erdvę. Taip susimažina išlaidas.

Kas tada atsitinka? Mes esame išrūšiuoti į dvi žmonių rūšis: į tuos, kurie yra turtingi, turi internetą ir naudojasi elektroninėmis paslaugomis, bei tuos, kurie neturi interneto, ypač kaimiškuose rajonuose. Jie palikti likimo valiai. Bankai dirba tik su turtingais ir susimažino išlaidas nebedirbdami su neturtingaisiais. Arba dirba už daug didesnį mokestį.

- Kitaip tariant, bankai didinasi pelną, didindami nepatogumus neturtingiems žmonėms?

- Visiškai teisingai. Tačiau bankai neturi būti ūkinės bendrovės, kurios tik siekia pelno. Bankai turi turėti ir kitų atsakomybių, tačiau jų socialinės atsakomybės stoka yra akivaizdi, o tai yra smerktina, nes ir taip mažas pajamas gaunantys žmonės verčiami patirti ne tik nepatogumų, bet ir didesnių išlaidų. Jei dabar tu grynaisiais norėsi susimokėti banke, nes neturi galimybės susimokėti internetu, pirmiausia tu taip lengvai nerasi skyriaus. O jei rasi, ne tik turėsi laukti didelėje eilėje, bet ir už paprastą paslaugą iš tavęs paims 6-7 eurus. O tai yra kosminiai pinigai bet kokiam didelių pajamų negaunančiam žmogui. Šiaip bet kuriam Europos gyventojui bankinės paslaugos turi būti lengvai prieinamos.

- Nes mes visi per prievartą įstumti į jų kišenes, algos, pensijos mokamos į korteles.

- Na, pensijas dar kai kur paštininkai nešioja grynaisiais, bet algos itin retai mokamos grynaisiais. Todėl mes tapome labai pelningi. Juk negalime išvengti bankų.

- Skandinaviški bankai, kai steigėsi Lietuvoje, žadėjo, kad tinklas bus plečiamas ir žmonėms jų paslaugos bus lengvai prieinamos. O dabar...


- Jei tokie pažadai ir buvo, tai jų tikrai nesilaikoma. Negana to, Vyriausybė aiškina, kad operacijos grynaisiais yra nesaugios, taip lengviau išplauti nešvarius pinigus. Ir vis daugiau operacijų atliekama per bankus, o kiekviena operacija atneša bankui pelną. Visi mes daromės priklausomi nuo jų.

- Kodėl Vyriausybė taip stumia mus į bankų kišenes?

- Valstybė skolinga ne kažkam kitam, o bankams. O sena patarlė sako: „kieno vežime sėdi, to giesmę giedi“. Antras dalykas - manoma, kad grynieji pinigai padidina šešėlio, korupcijos, pinigų plovimo lygį. Vyriausybė gal tikisi, kad atras tuos šešėlinius pinigus.

- Apie kokį šešėlį, pinigų plovimą galima kalbėti, kai apmokestinamas kelis eurus grynaisiais atnešęs pensininkas, norintis susimokėti už komunalines paslaugas?

- Tos kalbos apie pinigų plovimą yra nepagrįstos, ypač jūsų minimais atvejais.

- Bankai duoda paskolas tik eurais, nes kitaip jiems nepatogu, rizikinga. Ar normalu, kad bankai visada vengia rizikos, kai jų klientai visada verčiami rizikuoti?

- Bankai niekada nenori dalyvauti loterijoje. Kai valiutos, kuria suteikta paskola, kursas krenta, tada išlošia klientas, o bankas pralošia. Prisiminkime situaciją su Šveicarijos frankais. Bankai visada nori apsidrausti, išvengti tokių papildomų problemų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (11)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GRĄŽINO: Jungtinių Valstijų vidaus saugumo departamentas šeštadienį vakare pranešė grąžinęs nelegalių imigrantų šeimoms 522 vaikus, atskirtus nuo tėvų dėl „nulinės tolerancijos“ migracijos įstatymų pažeidėjams politikos.
  • NERAMU: Egipto parlamentas sekmadienį balsavo už nepaprastosios padėties pratęsimą dar trims mėnesiams; nepaprastoji padėtis Egipte galioja nuo 2017 metų balandžio; ji įvesta po kruvinų „Islamo valstybės“ džihadistų išpuolių prieš koptų krikščionis ir jau buvo pratęsta kelis kartus.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar švenčiate Jonines?

balsuoti rezultatai

Ar kada buvote apgauti, kai nuomojotės būstą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +8   +12 C

   +8  +12 C

 

   +8  +12 C

  +17   +21 C

   +16  +18 C

 

   +14   +18 C

    1-3 m/s

   1-4 m/s

 

    1-3 m/s

 

reklama
Ukis 2018