Bankai milžiniškus nuostolius susapnavonuotraukos (7)

2018 lapkričio mėn. 08 d. 12:36:11 Perskaitė 1257

Vakar Seimo „krizės komisijai“ liudijo „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis bei 2004-2008 m. šiai kredito įstaigai (tiesa, tada ji vadinosi „Hansabankas“) vadovavęs Giedrius Dusevičius. Abu sulaukė nepatogių klausimų. Pavyzdžiui, kodėl bankai paskolas dalino taip lengvai, kaip pardavinėjamos bandelės parduotuvėje, ir taip prisidėjo prie krizės sukėlimo. Arba kodėl bankai suvaidino, kad per krizę patyrė maždaug 2 mlrd. eurų nuostolį, ir po to iš valstybės išsireikalavo mokestinių lengvatų.

 

Pirmasis liudyti vakar ryte buvo pakviestas N.Mačiulis, tačiau jis komisijos narius iškart nuliūdino ir sutrikdė. Jis pareiškė krizės metu dirbęs universitete docentu, o į bankų sistemą atėjęs tik 2010-aisiais, todėl yra visiškai nesusijęs su sprendimais, galėjusiais sukelti krizę. Iš principo jis, kaip liudytojas, komisijai, tiriančiai krizės priežastis, buvo visiškai nereikalingas. Tačiau parlamentarai iš anksto nepasidomėjo ekonomisto biografija. Nepaisant to, N.Mačiulis buvo išklausytas kaip reiškinių vertintojas iš šalies.

Politikus domino ekonomisto nuomonė, ar nebuvo padaryta klaida, kai Andriaus Kubiliaus Vyriausybė 2009-2010 m. skolinosi iš bankų už iki 10 proc. siekiančias palūkanas, o ne iš, pavyzdžiui, Tarptautinio valiutos fondo (TVF).

„Vertinant 2006-2008 m. periodą ir vertinant krizės pasekmes, dabar esame dėkingoje pozicijoje. Mes žinome, kad kilo finansų krizė, žinome, kad užšalo visos tarptautinės rinkos, žinome, kokios buvo alternatyvos, žinome, kaip baigėsi Latvijos skolinimasis iš TVF. O tuo metu tokios informacijos nebuvo. Visų rinkos dalyvių veiksmai tada atrodė kitaip nei iš dabartinių perspektyvų. Dabar mums atrodo akivaizdu, kad rizika buvo vertinta neadekvačiai ir patys bankai pripažįsta, kad jie riziką įvertino nepakankamai, o tada, neturint atitinkamos informacijos, teisingus sprendimus priimti buvo sunkiau“, - kalbėjo N.Mačiulis.

Komisijos narys Vytautas Kamblevičius užtikrino, kad Lietuvoje veikiantys bankai SEB ir „Swedbank“ per krizę tikrai nepatyrė 2 mlrd. eurų nuostolio, nors jie tai ir deklaravo. Pasak jo, bankai į nuostolius įtraukė ir blogąsias paskolas, nors vėliau didžiąją dalį nuostolių padengė pardavę iš klientų atimtus būstus. N.Mačiulis sutiko, kad dalis nuostolių buvo atidėjiniai, todėl dalis nuostolių vėliau sugrįžo, tačiau esą nuostolių vis tiek būta.

Po jo liudijęs G.Dusevičius labiausiai buvo kamantinėjamas, kodėl „Swedbank“ (tiesa, kaip ir kiti bankai) skolino neatsakingai, taip pūsdamas kainų burbulą. Komisijos narys Valius Ąžuolas priminė, ką praėjusią savaitę sakė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas: esą paskolos iki 2009 m. buvo dalinamos kaip bandelės parduotuvėje.

„Ar tai buvo lengvabūdiška? Pagal tai, ką mes žinojome tuo metu... Reikėtų diskutuoti, ar tai buvo lengvabūdiška“, - gynėsi G.Dusevičius.

Tiesa, jis pripažino, kad prisidėjo žmogiškasis faktorius: sunku būdavo atsakyti klientams, norintiems imti paskolą.

„Pasakyti „ne“ taip pat buvo sunku. Bet sunku klausyti teiginių, kad paskolos buvo dalinamos lengvai, neatsakingai. Paskolos buvo ne dalinamos, o suteikiamos. Kai paskolos būna dalinamos, tada prasideda kiti reiškiniai. Visos paskolos be išimties buvo suteikiamos labai gerai pasvarstant“, - po komisijos posėdžio žurnalistams teigė G.Dusevičius.

Ar reikia ruoštis naujai krizei?

N.Mačiulis „krizės komisiją“ nuramino, kad, jei ir kils nauja finansų krizė, Lietuvai ji nebus itin baisi.

„Kaip ir visos krizės Lietuvoje, taip ir sekanti, prasidės nuo išorės šoko. Buvo Rusijos krizė, tada pasaulinė finansų krizė. Mes nuolat vertiname ne tik Lietuvos rodiklius, bet ir veiksnius, kurie galėtų sukelti nuosmukį Lietuvoje. Šiuo metu ne be reikalo yra tų kalbų apie galimą krizę, nes galimo nuosmukio priežasčių ar galimo šoko yra daug. Vienas iš pagrindinių veiksnių yra tas, kad prekybos protekcionistinė politika, kurią vykdo JAV, gali paliesti ne tik JAV ir Kinijos prekybos santykius, bet tame fronte gali atsidurti ir Europa, ir Lietuva. Matome, kad besivystančiose rinkose yra pažeidžiamų valstybių, pavyzdžiui, Argentina. Tačiau vertinant Lietuvos struktūrinius rodiklius, pavyzdžiui, būsto įperkamumą, kredito portfelio augimą, valstybės finansus, nematome, kodėl net ir pakankamai stiprus išorės šokas sukeltų ženklų nuosmukį Lietuvoje“, - sakė jis.

2009-2010 m. krizės priežastis ekonomistas įvardino vaizdingai.

„Kalbant apie bankų vaidmenį, sakyčiau, kad Lietuva, Latvija ir Estija ne į gilią duobę įkrito, bet iškrito iš medžio, į kurį neturėjo įlipti 2006-2007 metais. Tuomet ir visas periodas nuo įstojimo į ES buvo grįstas neracionaliais lūkesčiais, visų rinkos dalyvių: tiek iš pasiūlos, tiek iš paklausos pusės. Vietoje to, kad ekonomika vystytųsi nuosaikiu tempu, ji šiek tiek atitrūko nuo savo potencialo. Tą atitrūkimą galime vadinti lipimu į medį. Aišku, kažkas paskolino kopėčias, kažkas jas palaikė, kažkas paragino lipti, kažkas stovėjo šone ir nieko nesakė. Lietuva turėjo grįžti į potencialaus augimo kelią ir tai padarė 2009 metais“, - akcentavo N.Mačiulis.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net