respublika.lt

2017 spalio 19, ketvirtadienis

Bankai į kišenę kiša ne tik ranką, bet ir nosįnuotraukos (16)

2017 rugsėjo mėn. 23 d. 11:40:33
Respublika.lt

Bankai reikalauja nurodyti ne tik kokiose parduotuvėse kokias prekes perkate, bet ir kur dirbate, kiek uždirbate ir kokių pažinčių turite, bet ir tai, ar tarp jūsų artimųjų yra politikų. Nenurodysite - bankas atsisakys jums teikti paslaugas. Niekur nedingsite - nurodysite, nes atsiskaitymai grynaisiais vis labiau ribojami, o ir atlyginimas tikrais pinigais retai kur mokamas. Ar yra privatumo ribos? Apie tai „Vakaro žinių“ ringe diskutavo Seimo nariai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Kęstutis MASIULIS ir socialdemokratas Artūras SKARDŽIUS. Ringe teisėjavo žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

 

G.JAKAVONIS: Mes iš esmės neturime savo bankų, tik skandinavų. Kodėl tie bankai, kurie užima 98 proc. mūsų finansų rinkos, verčia deklaruoti itin asmeninius dalykus? Ar savo valstybėse jie klausia tokių dalykų savo klientų?

K.MASIULIS:
Nėra taip, kad mes visai neturime savo bankų. Turime. Tik jie mažesni. Šiaulių bankas, Medicinos bankas. Tai lietuviški bankai. Dar turime tų bankelių, kredito unijų. Gaila, kad mes neturime lietuviškų bankų. Jie nunyko, bankrutavo, kai kurie prarado reputaciją. O skandinaviškų bankų reikalavimai daugiau ar mažiau susiję su europinėmis taisyklėmis, pagal kurias reikalaujama surinkti informaciją, kuri būtų reikalinga užkertant kelią pinigų plovimui. O pinigų plovimas yra nusikaltimas. Europoje stengiamasi su tuo kovoti ir gana sėkmingai. Jame dalyvauja tie verslininkai, kurie nelegaliai uždirba pinigus. Tarkime, iš narkotikų uždirbtus pinigus gali bandyti paslėpti, išplauti. Lygiai taip pat šešėlyje įvairiais būdais galima išplauti kontrabandos srityje uždirbtus pinigus, pajamas, kurios nedeklaruotos.

Ir politikai gali bandyti išplauti pinigus, kurie, tarkime, gauti kaip kyšiai ar kitokiu nelegaliu būdu, kuriuos reikia legalizuoti užsienyje ar kur nors. Paprastai patys jie to nedaro, - per giminaičius, per pažįstamus. Todėl ir yra tokie reikalavimai, man jie atrodo natūralūs. Sąžiningiems žmonėms nėra ko bijoti. Užpildo deklaracijas. Man tos deklaracijos nesukelia nei įtarumo, nei vidinio pasipriešinimo. Būtų problema, jeigu tie duomenys, kaip buvo medicinos įstaigoje, taptų vieši, tada visi pradėtų manipuliuoti. Kas nosį tiesinasi ar krūtį didinasi, tai yra žmogaus asmeninis dalykas ir to nereikėtų visiems žinoti. Bausti reikėtų tuos, kurie blogai saugo duomenis. Šiuo atveju bankai turi tinkamai saugoti tuos duomenis ir, man atrodo, sugeba tai padaryti.

A.SKARDŽIUS: Aš pažvelgčiau kitu kampu. Šiemet pildžiau lizingo paraišką automobiliui įsigyti ir net turėjau labai rimtą pokalbį su lizingo davėju iš vieno banko. Man užkliuvo tokios grafos: ar jūs pats, ar jūsų artimi šeimos nariai, ar artimi pagalbininkai esate politikoje dalyvaujantys asmenys? Ir tada pradedama vardyti, kas tai yra artimi pagalbininkai. Artimais šeimos nariais laikomi sutuoktinis, su kuriuo registruota partnerystė, tėvai, broliai, seserys, vaikai, vaikų sutuoktiniai, vaikų sugyventiniai, artimi pagalbininkai laikomi asmenys, su kuriais plėtojamas bendras verslas ar palaikomi kiti dalykiniai ar verslo ryšiai. Kitoje grafoje reikia nurodyti savo ir kitų politikoje dalyvaujančių asmenų pareigas. Ir prasideda.

Mano pozicija tokia, kad finansiniais svertais galima daryti įtaką politiniams procesams. Nereikia valstybės užkariauti tankais, raketomis, apšaudyti artilerijos sviediniais. Ją galima tiesiog ekonomiškai pavergti, t.y. pasiekti iš karto galutinį tikslą, kurio buvo siekiama. Ir kas gali paneigti, kad šiandien mes esame priklausomi nuo Skandinavijos bankų, nuo Skandinavijos draudimo kompanijų, kurios moka itin mažus pelno mokesčius, kraunasi milijoninius pelnus. Kai buvo krizė, net pinigus išvežė į savo pagrindinius bankus, o mes skolinomės už 10 proc. palūkanas. Ir iki šiol turime įsipareigojimų, beje, už visas paskolas turėsime sumokėti 3 mlrd. daugiau nei latviai, kurie pasiskolino už 3 proc. T.y. įvertinus visas paskolas, trukmes ir kokia valiuta buvo skolintasi, visas kitas sąlygas, išeina toks rezultatas - žvėriškas pinigų nusiurbimas iš socialinio sektoriaus, iš socialinių investicijų vien dėl to, kad mes sukūrėme tokias sąlygas.

Manyčiau, šiandien pasiekta Skandinavijos bankų koncentracija neatitinka jokių konkurencijos sąlygų. O nacionalinio banko, kuris žmoniškomis sąlygomis paskolintų pinigų verslui, steigimas dėl politikų neveiklumo, nenoro ar dar dėl kokių motyvų kadencija po kadencijos yra žlugdomas. Jeigu mes neturime pinigų, verslas negali didinti veiklos masto, kenčia BVP ir mes esame priklausomi. Tampame tarnų valstybe.

K.MASIULIS:
Nieko nėra stebėtino, kad politikai yra po didinamuoju stiklu. Esu politikas, gerbiamas A.Skardžius irgi yra politikas, tai mes ir turime būti po didinamuoju stiklu. Prisiminkime G.Kildišienės automobilio lizingo istoriją. Per ją jinai sužlugo kaip Seimo narė, nes negalėjo paaiškinti, už kokias pajamas, kaip tas automobilis lizinguojamas ir pan. Tai sukėlė visuomenėje didžiulį ažiotažą. Todėl galima reziumuoti: ateina žmogus, kuris turi ryšį su politiku, bet neturi pakankamai pajamų, taip ir buvo šiuo atveju. Politikas sako: lizinguosiu automobilį. Čia akivaizdžiai kvepia pinigų plovimu. Labai paprasta. Todėl santykiai su politikais visada yra padidintos rizikos zona.

A.SKARDŽIUS: Ne banko reikalas tą dalyką daryti.

K.MASIULIS:
Bet bankai yra įpareigoti užkardyti, pranešti tam tikrą informaciją atitinkamoms institucijoms pagal tam tikrus požymius. Kaip jie tai daro, nežinau, bet įsivaizduoju, kad jie privalomai tai turi padaryti.

G.JAKAVONIS: Man esant užsienyje buvo užblokuota mano kortelė. Grįžęs nuėjau į banką, kad atblokuotų, - tuo metu naudojausi kita, - o jie pasakė, kad turėjau dvi korteles, kad pirkau ten tą, ten tą. Buvau nustebintas. Banko darbuotojas žino, ką aš pirkau, gali laisvai stebėti, nors aš neturiu jokio noro. Pavyzdžiui, bus akcija alui, nusipirksiu, o man banko auditas pateiks, kad aš alkoholikas. Kokios tokių duomenų rinkimo ribos?

A.SKARDŽIUS: Kiekvienos valstybės žvalgybai yra labai svarbu rinkti duomenis apie asmenį, jeigu siekiama jį paveikti. Ypač jei tai žmonės, priimantys sprendimus, t.y. aukščiausio lygio politikai. Išsiaiškinti jo pomėgius, kaip jis moka už golfo laukus ar teniso kortus, ar jis jodinėja, ar dar turi kokių nors medžioklės įpročių. Informacija apie asmenis, apie jo mokėjimus, manau, yra viena iš pagrindinių žvalgybinių informacijų siekiant paveikti norimą asmenį. Todėl bankų monopolis šiandien, t.y. skandinaviškų bankų monopolis, jie tarpusavyje pasiskirstę tais sektoriais. Nesant lietuviško nacionalinio banko, kurį mes galėjome įkurti atskyrę blogąją ir gerąją Ūkio banko dalis, bet kažkodėl politikams buvo padarytas spaudimas, kad to nereikia daryti. Unijos, kurios bandė tapti bankais, taip pat buvo visaip išniekintos. „Snoriukų“, kur vėlgi turėjo būti tam tikros periferinės banko sistemos dalys, projektas taip pat žlugo.

Manau, nacionalinis bankas krizės atveju nenusiurbs kraujo nuo savos ekonomikos ir neprivers skolintis už nežmoniškas palūkanas, kad paskui dešimtis metų tektų atidavinėti. Manau, tai yra valstybės savarankiškumo ir patikimumo garantas. O priežiūros mechanizmo nebuvimas, leidimas visokioms sekundėms ir kitiems bankams pelnytis tiesiog buvo priežiūros problema, kai centrinio banko buvo žiūrima pro pirštus ir galbūt už tam tikrą atlygį.

Šiandien laikausi tvirtos nuomonės, kad nacionalinis bankas - būtinas. Tai yra vienas iš valstybingumo, savarankiškos valstybės ir savarankiškos ekonomikos garantų. Netapkime vien tik samdinių valstybe.

K.MASIULIS: Banke, aišku, bus matoma, kad aš kažkur pirkau alaus butelį ar kalakutą. Tai natūralu. Bet bankas tos informacijos niekur neviešina. Jeigu aš pats atėjęs noriu pasiklausti, banko darbuotojas man tai pasakys. O jeigu Valstybės saugumo departamentas tuo domisi, garbė ir šlovė departamentui, tegul jisai aiškinasi. Aš norėčiau, kad mūsų Valstybės saugumo departamentas daugiau domėtųsi politikais ir tuo, kas vyksta valstybėje. Kad mažiau čia būtų visokių įtakų iš užsienio, kad mes būtume skaidresni, ramesni dėl to, kaip esame veikiami iš už sienos.

A.SKARDŽIUS:
Jūs kalbate apie užsienio valstybių finansinio tarpininkavimo institucijas, bankų draudimo kompanijas, visa kita. Jos renka informaciją apie politikus. Kam ją panaudos, kas yra paskolos gavėjas? Jie gali veikti įvairiausiais būdais, ypač per krizę, pokriziniu laikotarpiu, atimti turtus, kelti naujas sąlygas. Ir kartu daryti poveikį subjektams, kurie turi gavę kreditus, visai tai politinei aplinkai. Nekalbėkime apie asmenis, kurie gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, mes matome įvairiausių paskolų, įvairiausių projektų, o paveikti politinius sprendimus piniginiais svertais bandyta turbūt nuo pinigų atsiradimo laikų. Galbūt nuo kriauklyčių ir akmenukų, kai pinigai ir politika buvo neišskiriami, - valdai pinigus, turi įtaką politiniams sprendimams. Demokratinėse valstybėse tai yra kontroliuojama, nelabai demokratinėse mažiau kontroliuojama.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (16)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PASKYRĖ: seimas dar vienai kadencijai paskyrė Seimo kontrolierių įstaigos vadovu teisininką, buvusį Konstitucinio Teismo teisėją, socialinių mokslų daktarą Augustiną Normantą.
  • ŠEIMININKĖ: Marijai Šarapovai namų sienos nepadėjo, jau pirmajame Maskvoje vykstančio WTA „Premier“ serijos moterų teniso turnyro Kremliaus taurei laimėti rate po 1 val. 58 min. trukusios kovos ji 6:7, 4:6 pralaimėjo slovakei Magdalenai Rybarikovai; tai buvo paskutinis rusės mačas šį sezoną.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Kaip manote, ar lietuviai yra pilietiški?

balsuoti rezultatai

Ar kultūros paveldą, vardan verslo, galima paaukoti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +1   +8 C

   +3  +5 C

 

   +4 +8 C

   +10  +12 C

  +10 +12 C

 

   +7 +11 C

    1-4 m/s

     1-3 m/s

 

      1-4 m/s

 

USD - 1.1749 PLN - 4.2277
RUB - 67.4559 CHF - 1.1551
GBP - 0.8928 NOK - 9.3575
reklama
Prenumerat 2018