Žvejyba Baltijos jūroje priėjo bedugnės kraštą: dėl sumažintų žvejybos kvotų dauguma smulkiųjų įmonių kaupia tik nuostolius, trims jau pradėtos bankroto procedūros. Žvejai mato vienintelį kelią - už kompensacijas atiduoti laivus į metalo laužą, tačiau ES pinigėlius jau paskirsčiusi valdžia jiems net šito gelbėjimosi rato mesti neketina.
Susinaikinimo programa
Rudens pradžioje atlikta apklausa atskleidė, kad iš Baltijos jūroje žvejojančių 33-ų laivų net 18-kos savininkai norėtų supjaustyti laivus į metalo laužą ir pasitraukti iš verslo pagal ES programas. Klaipėdos žvejų asociacijos „Jūros žvejys“ pirmininkas Artūras Maželis spėja, kad šiuo metu to norinčių gali būti ir daugiau, nes verslas merdi. Iš 17 Baltijos jūroje žvejojančių įmonių 10-12 atsidūrusios ant bankroto slenksčio.
„Pagrindinė priežastis - 2013 m. pakeista žvejybos kvotų skirstymo sistema, priimtas įstatymas, kuris didžiąją rinkos dalį monopolizavo, o 17-kai įmonių padalinta vos 30 proc. strimėlių ir šprotų kvotos, - aiškino A.Maželis. - Jeigu Vyriausybė iki pavasario nepakeis ydingos tvarkos, kuri diskriminuoja didžiąją dalį žvejų, pasipils įmonių bankrotai.“
Jo teigimu, pasitraukti iš verslo atiduodant laivus į metalo laužą žvejams būtų gerokai palankesnė išeitis, nei bankrutuoti. Ankstesniais finansiniais laikotarpiais daugybė įmonių tuo pasinaudojo, nes įstojus į ES mūsų šalies žvejybos pajėgumai gerokai viršijo valstybei skirtas kvotas.
2004-2006 m. pasitraukė 34 įmonės, už savo laivų supjaustymą iš ES paramos lėšų gavusios ir pasidalinusios daugiau kaip 11,5 mln. eurų, 73 žvejai, netekę darbo į metalo laužą atiduotuose laivuose, gavo po 17 tūkst. litų (4923,54 euro) kompensacijas.
2007-2013 m. įmonės ir žvejai atsisakė daugiau kaip 40 laivų, už tai gavo beveik 4,7 mln. eurų, kompensacijos po beveik 6951 eurą išmokėtos 29 žvejo profesijos atsisakiusiems asmenims.
Svarbiau žmonės ar metalas?
A.Maželio teigimu, tuo laikotarpiu buvo subalansuotos žvejybos kvotos su laivyno pajėgumu ir įmonės galėjo išgyventi, turėdamos kvotą kiekvienam laivui, bet dabar situacija tampa grėsminga: „Perskirsčiusi kvotas, Žemės ūkio ministerija turėjo galimybę 2014-2020 m. veiksmų programoje numatyti pasitraukimą iš žvejybos verslo, bet valdininkai motyvavo, kad žvejybos laivynas subalansuotas, ir ES paramą nukreipė kitur. Todėl dabar žvejybos įmonės jokių kompensacijų nebegaus, bus priverstos bankrutuoti, laivus už centus atiduoti į metalo laužą ir išvaryti žvejus į gatvę“.
A.Maželio vadovaujama įmonė „Senoji Baltija“ 2004-2006 m. atidavė supjaustyti 3 laivus ir gavusi daugiau kaip milijoną eurų kompensacijų galėjo išgyventi iki šiol su likusiais 7 laivais. Nors bendrovė turi 21 proc. šalies menkių kvotos, jos užtenka tik pusei žvejybos sezono, o pagrindinės pajamos yra iš šprotų, kurių kvota - vos keli procentai.
„Yra didžiulis disbalansas, bet jeigu šiandien valstybė rastų apie 5 mln. eurų, daugiau nei pusė Baltijos jūros žvejybos laivyno išeitų iš verslo oriai, palikdama valstybei ir savo kvotą, ir laivų galingumus. Tada likusioms įmonėms kvota gerokai padidėtų ir jos galėtų išgyventi“, - nepraranda vilties Baltijos žvejų atstovas.
Vietiniai stumiami iš marių
Ar pjaustyti savo laivus nusiteikę ir Kuršių marių žvejai? Neringos žvejybos ir žuvies produktų bendrovės „Preilis“ vadovas Virginijus Lisovskis pripažįsta, kad vis daugiau jo kolegų prasitaria apie norą atsikratyti šio verslo, nes žuvies mariose mažėja, jos pirkėjų - taip pat.
„Kaip nemažės, jeigu apie trečdalis žmonių iš Lietuvos išbėgo, - nesistebi V.Lisovskis, beveik prieš dešimtmetį vieną savo laivą atidavęs į metalo laužą už 31 tūkst. eurų kompensaciją ir nėmaž dėl to nepraturtėjęs. - Jeigu ES skiria pinigų sumą žvejų išėjimui iš verslo, tai jų taip paprastai nepasiimsi - juos išgryninant Lietuvos valdžia mokesčiais nusiskaičiuoja daugiau kaip 40 proc. Mes tų pinigų negryninome, per keletą metų panaudojome įmonės reikmėms - dar turime vieną laivą ir valtį, juos reikia prižiūrėti, remontuoti, o viskas kainuoja.“
Žvejys dūsauja, kad su jo karta pasibaigs istorinis pamario gyventojų verslas. Į marias visą gyvenimą plaukė V.Lisovskio tėvas, jis pats tuo verčiasi, nors turi neįgalumo grupę, norėjo ir sūnų prie žvejo duonos pripratinti, bet jaunuolį atgrasė biurokratizmas.
„Valdžia vis giriasi, kad skatina šeimų verslus, bet čia tik deklaracijos, nes užverčia baisiu popierizmu. Žvejybos įmonėlei su 20 tūkst. eurų apyvarta uždėta atskaitomybė kaip atominei elektrinei, - piktinosi žvejys. - Žvejybos taisyklės griežtinamos kas kelis mėnesius, net žvejybos žurnalus kiekvienais metais surenka, patikrina dailyraštį ir gauname 50-70 eurų baudas. Pasižiūrėjo sūnus, ranka numojo ir išdūmė į Angliją.“
Paskutinis žvejų kantrybės lašas išseko, kai valdininkai Vilniuje ėmė rengti aukcionus ir gerokai apkarpė vietos žvejų galimybes traukti tinklus Kuršių mariose.
„Aš gyvenu 30 metrų nuo kranto - vilniečiai, kauniečiai ir dar nežinia kas ir iš kokių finansų laimi aukcionus ir žvejoja Kuršių mariose, o vietiniai žvejai krantu vaikšto. Po aukcionų lieka 30 proc. bendro tinklų kiekio, tai Neringos žvejams „dėl istoriškumo“ palikta 2 procentai. Dabar pas mus yra 18 vienetų - ir gaudyklės, ir visų rūšių tinklai, o anksčiau turėjome dvigubai daugiau. Kaip mums išgyventi, kaip tą galvą oriai išlaikyti? - klausia V.Lisovskis. - Viena tik laimė, kad už orą, už Kuršių marių vandenį kol kas mokėti nereikia, bet gal ir juos greitai apmokestins...“
Bronius MARKAUSKAS, Žemės ūkio ministras:
Kalbant apie laivų supjaustymą, įtraukti šią priemonę į 2014-2020 m. žuvininkystės programą turėjo galimybę ankstesnė ministerijos vadovybė. O dabar bet kokį lėšų perskirstymą reikia derinti su Europos Komisija, ir ši tokios priemonės tikrai neleistų.
Parama iš nacionalinio biudžeto irgi apsunkinta. Klausimas ne tas, duos ar neduos Vyriausybė pinigų žvejams pasitraukti iš verslo - to padaryti mums neleis EK, nes tai būtų valstybės pagalba, kuri yra ribojama, o 5 mln. eurų - didelė suma. Galvojame apie tam tikras kompensacijas įmonėms už prastovas, bet ir šitą planą privalome derinti su EK.
Dabar mėginame problemą spręsti iš kitos pusės - numatyta iki kitų metų birželio 1 d. parengti naują įstatymo projektą dėl kvotų skirstymo. Prieš keletą savaičių buvo ekspertai iš JAV, dalijosi patirtimi, ir matome tam tikrų galimybių kažkiek perskirstyti kvotą. Bet kas žino, kokie čia tikslai - gali būti, kad dalis įmonių siekia gauti didesnę kvotą tik tam, kad jų laivai taptų vertingesni, ir juos parduoti. Blogiausia, kad kokį sprendimą bepriimtume, jeigu vieniems žvejams bus geriau, tai kitiems geriau nebus.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“