respublika.lt

Baltai išparceliuojami per tarpininkus

(0)
Publikuota: 2012 sausio 10 16:25:46, Vidmantas UŽUSIENIS, „Respublikos“ žurnalistas
×

Latvijoje veikiantys užsienio bankai jau bando skinti vaisius to, ką patys savo rankomis užaugino per 2008-aisiais prasidėjusią pirmąją pasaulinės krizės bangą. Vos prieš pusę mėnesio mažiausiai viena antrinė Švedijos banko „Swedbank“ nekilnojamojo turto įmonė investuotojams iš Didžiosios Britanijos pardavė keletą už paskolas įkeistų daugiabučių Rygoje.

„Kada nors perimtus butus ir namus bankų antrinės įmonės pardavinės masiškai. Tačiau šiandien bankai stengiasi, kad būstų kainos nukristų dar žemiau, nors atrodo, kad joms kristi daugiau nebėra kur. Sandėris, kurį turite omenyje, Latvijoje yra veikiau išimtis nei taisyklė“, - „Respublikai“ sakė Latvijos ekonomistas Dmitrijus Smirnovas.

Pelnas neatskleidžiamas

Ekonomikos specialistas iš Latvijos neatmetė galimybės, kad Švedijos banko antrinė nekilnojamojo turto įmonė „Ektornet Residential Latvia“ turėjo gražaus pelno iš to, kad Didžiosios Britanijos korporacijai „One Baltic Investment Group“ priklausančiai Latvijoje veikiančiai antrinei įmonei „Belveron Holdings Limited“ pardavė 353 butus prestižinėje Rygoje Kaivas gatvėje.

Prieš pat Kalėdas įvykusio sandėrio vertė - 15,6 mln. eurų (53,82 mln. litų). Skelbiama, kad „One Baltic Investment Group“ teikia pirmenybę įsigydama komercines patalpas ir prestižinius gyvenamuosius namus visame pasaulyje. Britų interesams atstovavo tarptautinė nekilnojamojo turto bendrovė „Colliers International“. Beje, Baltijos šalyse ji dirba tik su „Swedbank“.

„Colliers International“ teigimu, iki šiol „One Baltic Investment Group“ nekilnojamąjį turtą pirko vien Latvijoje, prestižiniuose Rygos rajonuose, ir čia jau investavo 35 mln. eurų (120,75 mln. litų). „Kiek „Ektornet Residential Latvia“ uždirbo iš sandėrių su britais - sunku pasakyti. Reikalas tas, kad objektų įsigijimo, tiksliau jų paėmimo už skolas, kaina slepiama. Tačiau, aišku, ji nebuvo didelė“, - teigė D.Smirnovas.

Žemes jau supirko

Viena Latvijos nekilnojamojo turto kompanija skelbia, kad 2011-aisiais Rygoje kas mėnesį buvo sudaroma penki šimtai sandorių dėl nekilnojamojo turto. Iš viso per praėjusius metus kaimynės sostinėje esą buvo parduota 550 butų ir 700 namų.

Teigiama, kad Rygos mieste pernai nuo sausio iki lapkričio nekilnojamojo turto sandorių padaugėjo 14,7 proc., o šalia esančiame Jūrmalos kurorte - net 44,4 proc.

D.Smirnovo tvirtinimu, pateikiami skaičiai neatspindi tikrosios padėties. „Jūrmaloje daug būstų perka atvykėliai iš Rytų, nes Latvijoje įsigijus butą ar namą tokie pirkėjai įgyja teisę be vizų keliauti po Europos Sąjungą. Rygoje daugumą būstų iš savo pirminių bankų nuperka antrinės jų nekilnojamojo turto įmonės - todėl toks įspūdingas augimas“, - dėstė pašnekovas.

Latvių ekonomisto teigimu, pagal šiandien pasaulyje vyraujančią bankų politiką siekiama nekilnojamojo turto kainas dar labiau numušti.

„Atsirita antroji krizės banga ir visi koziriai vėl bus bankininkų rankose. Daugės bedarbių, o kartu ir neišgalinčių už būstams paimtas paskolas mokėti piliečių ir įmonių. Aišku, kad patalpos, namai ir butai greitai kainuos grašius. Manau, tada bus aktyviai ieškoma tokių pirkėjų, vieni iš kurių yra britai, ir kraunami milžiniški pelnai“, - prognozavo latvių ekonomistas.

Jo tvirtinimu, tas pat yra įvykę su Latvijos žeme. „Dabar 8 iš 10 mūsų žemių savininkų jau yra užsieniečiai. Masinis žemių perpardavimas prasidėjo tada, kai hektaro kaina Latvijoje nukrito iki juokingai mažų vidutiniškai 500 latų (2500 litų). Šiandien Latvijos įmonės ir piliečiai valdo tik mažytę kadaise joms priklausiusios žemės dalį“, - sakė D.Smirnovas.

Tarpininkė suminkština pretenzijas

„Colliers International“ padalinio Lietuvoje direktorė Ramunė Arkinienė negalėjo pasakyti nei kokios šalies ši tarptautine save vadinanti kompanija yra, nei kas jos savininkai. „Tai yra tarptautinė kompanija ir savininkai labai skirtingi - nuo regiono priklauso“, - keistai kalbėjo dienraščio pašnekovė.

R.Arkinienės tvirtinimu, dažniausiai jos atstovaujama įmonė Lietuvoje veikiančiam „Swedbank“ padeda parduoti nekilnojamąjį turtą - komercinius ir gyvenamuosius pastatus, žemės sklypus.

„Collier International“ padalinio vadovė neslėpė, kad jos vadovaujama bendrovė yra tik tarpininkė, kuri organizuoja aukcionus.

„Tarptautinio sandėrio Lietuvoje dar nesame sudarę. Kai kurį iš nemokių klientų banko perimtą turtą perka ne anglai ar vokiečiai, o lietuviai. Dar dažniau jį nuperka antrinė „Swedbank“ nekilnojamojo turto valdytoja „Ektornet“. Kam mes jiems reikalingi? Įstatymai reikalauja, kad būtų viešas pirkimas arba aukcionas, kurį organizuoja būtent „Collier International“, - sakė R.Arkinienė.

Įmonės vadovė sakė, kad į Lietuvą jos įmonė atėjo tuomet, kai prasidėjo nekilnojamojo turto bumas - 2005-aisiais. Kaip ir visos kitos nekilnojamojo turto bendrovės, „Collier International“ gyvena iš komisinių nuo parduoto turto ir iš pastatų nuomos.

Per tarpininkus paslepia galus

Kalbėdamas su „Respublikos“ žurnalistu nuo bankų nukentėjusių klientų interesus besispecializuojantis ginti advokatas Paulius Docka sakė, jog nors „Collier International“ Lietuvoje mažai žinoma, tačiau tarptautinėje rinkoje ši kompanija turi vardą. „Mūsų šalyje ji daro verslą pasinaudodama įstatymo spragomis. Iš esmės šia ir panašiomis nekilnojamojo turto firmomis bankai naudojasi tam, kad pridengtų savo užpakalį“, - be užuolankų dėstė pašnekovas.

Kaip tai daroma? Pasak P.Dockos, pirmiausia į skolas įlindęs buto, namo ar komercinės patalpos savininkas stengiasi turtą kuo brangiau parduoti. Mat tikisi bankui atiduoti visą paskolą, kad aukcione pardavus turtą neliktų su skolos našta. Tačiau retai toks veiksmas pavyksta. Ir tada bankas atiduoda įkeistą daiktą į aukcioną, kurį organizuoja tokios įmonės kaip „Collier International“.

„Tai daro su banku bendradarbiaujanti įmonė, todėl tai kelia negerų minčių. Jei dažniausiai antrinei banko įmonei, „Swedbank“ atveju - „Ektornet“, objektą per aukcioną tarpininkė realizuoja per pigiai arba bent jau taip atrodo buvusiam daikto savininkui, niekas jokių pretenzijų reikšti jau negali. Viešas aukcionas įvykęs, o jame buvo pasiūlyta tokia kaina, kokia buvo pasiūlyta“, - dėstė P.Docka.

Delsiama ir Lietuvoje

Advokato nuomone, bankai pirmiausia parklupdo ir perima turtą tų klientų, kurie yra silpniausi. „Paprastai tai žmonės ar įmonės, per ekonominį pakilimą neapdairiai ėmę per prievartą jiems bruktas paskolas ir taip patekę į bankų spąstus. Latvijoje tokių buvo labai daug, Lietuvoje - mažiau. Todėl latviai buvo spėriau ir parklupdyti. Dabar užsienio investuotojams pardavinėjamas jų turtas iš tikrųjų gali būti siejamas su tam tikru ekonominiu pakilimu, nes iš pardavimo galima uždirbti“, - sakė P.Docka.

Pasak advokato, Lietuvoje veikiančios antrinės bankų nekilnojamojo turto bendrovės irgi yra prikaupusios gyvą galybę turto. „Bet, matyt, dar neatėjo laikas jį masiškai pardavinėti. Lietuviai savo turtą aršiai gynė, jį perimti brangiai kainavo, todėl sąlygiškai brangus ir pats turtas. Matyt, bus laukiama geresnių laikų“, - sakė pašnekovas.

Šiuo metu, anot P.Dockos, bankams perimti dar daugiau nekilnojamojo turto iš Lietuvos įmonių ir gyventojų yra mažai vilties. „Silpniausieji jau parklupdyti. Manau, kad dabar bankų taikiklyje atsidūrė vidutiniškai gyvenantys piliečiai ir įmonės. Tačiau tai labai sprangus, sunkiai praryjamas kąsnis. Savo aktyvus pigiu turtu bankų antrinės įmonės galės pagausinti nebent tokiu atveju, jei bankrutuos kuri nors problemų turinti Pietų Europos šalis ir įsisiautės antroji krizės banga“, - sakė P.Docka.

 

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s