Seimo Aplinkos apsaugos komitetas teikia Statybos įstatymo pataisas, kurioms įsigaliojus padaugės pastatų, kuriems būtina gauti energetinio efektyvumo sertifikatą. Tačiau įdomiausia, kad numatoma, jog nuo 2021-ųjų visi be išimties nauji pastatai bus statomi taip, kad jų visai nereikėtų šildyti net žiemą arba šilumos energijos reikėtų minimaliai.
„Po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji, o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Reikalavimus energijos beveik nevartojantiems pastatams nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos“, - rašoma Seimo Aplinkos apsaugos komiteto teikiamame projekte.
Projektas primena fantastinį romaną apie tolimą ateitį, tačiau komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas aiškina, kad šiuolaikinės technologijos leidžia statyti pastatus, kuriems nebereikia šildymo. Negana to, keli tokie pavyzdiniai daugiabučiai esą jau yra pastatyti.
„Tai ne mūsų sugalvojimas. ES direktyva įpareigoja ateityje statyti tik tokius pastatus. Bus itin storos sienos, energijos reguliavimas bus autonominis: kiekvienas šilumos galės atsisukti tiek, kiek reikės, o jos reikės mažai, mat šilumą kurs ir naudojami elektros prietaisai. Be to, langai bus su trigubais stiklais, bus geros izoliacinės sistemos ir t.t. Danija jau nuo kitų metų statys tik tokius namus, kurie naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius. Ir pas mus ateityje kiekvienas namas turės individualų saulės kolektorių ar panašiai“, - prognozavo J.Šimėnas.
Anot jo, tokių pavienių pavyzdžių Lietuvoje jau yra.
„Tiesa, bandymai kol kas dar nedrąsūs, primityvoki. Alytuje, Panevėžyje jau turime po vieną tokį namą, naudojantį itin mažai energijos. O Vilniuje, rodos, prie Žaliųjų ežerų, jau turime daugiabutį, kurio energijos suvartojimas yra nulinis. Jame jau gyvena žmonės“, - dėstė J.Šimėnas.
Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad tokie namai kainuoja apie 15 proc. daugiau nei įprasti.
„Tačiau ateityje kainos turėtų susilyginti. Juk kitados plastikiniai langai buvo labai brangūs, o dabar jau yra pigesni nei mediniai. Taip ir šitie dalykai turėtų ateiti. Tačiau tai nereiškia, kad šilumos tiekėjai nebebus reikalingi. Žiūrėkite, kiek senų pastatų yra. Jų juk niekas nenugriaus“, - įžvalgomis dalijosi Seimo narys.
Pasak jo, pataisomis numatoma, kad energetinio naudingumo sertifikatai bus būtini nebe tik naujai statomiems pastatams, bet ir suremontuotiems, jei remonto kaina viršys 25 proc. pradinės pastato kainos. Be to, išliks įpareigojimas sertifikatą gauti parduodant ar nuomojant patalpas.
„Tai reikalinga, kad, pavyzdžiui, žmogus, norintis išsinuomoti patalpas, žinotų, kiek jam reikės mokėti už šildymą“, - paaiškino J.Šimėnas.
Pasak jo, būstų savininkams tai nėra didelė našta, nes sertifikatai, kuriuos išduoda apie 200 licencijas gavusių įmonių, esą kainuoja vos kelis šimtus litų, o jie galioja 10 metų.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Pastogė"
