respublika.lt

2017 kovo 24, penktadienis

Artėjame prie tuščio ES maišonuotraukos (26)

2017 vasario mėn. 03 d. 08:14:02
Alia ZINKUVIENĖ, zinios@vakarozinios.lt

„Brexit“ išklibinti ES pamatai, stagnuojanti euro zona, milijonai pabėgėlių iš Azijos, terorizmo grėsmė ir atkuriamos sienos niekais verčia tolesnio valstybių vystymosi prognozes. Lietuva, daugiau nei dešimtmetį gyvenusi užliūliuota europinių pinigų injekcijomis, pagaliau privalo atsibusti ir rengtis išsilaikyti be dotacijų. Bet aiškėja, kad neparuošta daugybė namų darbų.

 

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vakar sukėlė lengvą šoką, pakvietusi valdžios atstovus į diskusiją, kaip šalis gyvens po 2020-ųjų, be europinių pinigų. Aišku, kol kas niekas nesirengia paramos atimti, o mūsų Vyriausybė jau parengė ir planą, kaip jos išpešti kuo daugiau, padalinusi Lietuvą į dvi dalis - Vilnių, kur jau viršytas 75 proc. BVP vienam gyventojui ES vidurkis, ir regionus, smarkiai atsiliekančius, todėl galinčius pretenduoti į europinius pinigus.

Tačiau LPK prezidentas Robertas Dargis akcentuoja, kad Lietuva tapo labai priklausoma nuo europinių pinigų, ypač viešasis sektorius. O neprognozuojamas tapęs pasaulis ir pati ES gali šiuos planus labai lengvai sugriauti.

„Diskusijose jau daug metų kalbame, kad reikia sustiprinti valstybės ekonominį stuburą. Dedamosios aiškios - darbo jėga, investicijos, mokestinės aplinkos gerinimas, biurokratijos mažinimas. Bet dabar mes padarėme tokį „fintą“ - padalinome Lietuvą į du regionus, jeigu dar nesiseks, padalinsim ir į 4 regionus, kad tik daugiau europinių pinigų pasisemtume. Bet man atrodo, daug svarbiau, kaip sustiprėti, kad tų pinigų tiek nereikėtų. Ir šiandien mes dar turime laiko atlikti būtinas reformas, kol ES pinigai ir fondai dar yra. Ir turime palankų laikotarpį - 2 metus iki rinkimų. Nereikės kažkam įtikti, pasakoti tai, ką žmonės nori girdėti, galima ramiai daryti būtinus darbus“, - teigia R.Dargis.

Pirmas dalykas, jo manymu, investicijos. Išnaudota 76 proc. pramonės pajėgumų, o investicijų lygis dar nepasiekė ikikrizinio 2008 m. lygio. Iš ES paramos lėšų pramonės ir ekonomikos infrastruktūrai teko tik 12-14 proc. Verslas per krizę sumažino apimtį, efektyvino gamybą ir po krizės sugebėjo atsigauti, didinti darbo vietų skaičių.

„Mūsų pramonė išgyventų ir be europinių pinigų. Bet ypač mums svarbios tiesioginės užsienio investicijos, deja, nuo 2013 m. yra neigiamas pokytis. Bankai stebi, kad užsienio kapitalo įmonės, kurios Lietuvoje investavo, daug metų palikdavo čia kapitalą ir reinvestuodavo lėšas, 2016 m. pinigus traukė lauk iš Lietuvos, - sako R.Dargis. - Lietuviai pradėjo rimtai investuoti užsienyje - stato gamyklas JAV, kaimyninėse valstybėse, o tų investicijų taip reikia Lietuvoje! Manau, kad būtina kuo greičiau tvarkyti investicinį klimatą. Kiek man žinoma, Vyriausybė nusiteikusi gana konkretiems darbams, o ar tai pavyks, dar per anksti vertinti.“

Nerimastingos ir demografinės prognozės. 2022-2023 m. Lietuvai trūks 150 tūkst. darbingo amžiaus žmonių. Pasak LPK prezidento, visuomenė ne tik mažėja, bet ir sparčiai sensta, vadinasi, reikės daugiau uždirbti, kad išlaikytume tuos gyventojus, kuriems reikia paramos, daugiau sveikatos paslaugų, socialinės rūpybos.

„Demografijos problemoms spręsti būtinos ilgalaikės priemonės. Štai Lenkija įvedė po 500 zlotų paramą tiems, kurie turi vaikų, ir tai davė vaisių. Ir mums reikia panašių dalykų. Labai greitai reikia! - įsitikinęs R.Dargis. - O pamatinis dalykas - kad žmogus gebėtų pats už save pakovoti. Tokį žmogų mes turėtume parengti mokykloje, universitete, kad jis galėtų būti tikras dėl savo gebėjimų, sumanumo, kūrybingumo, nes tik su tokiais žmonėmis valstybė gali iš esmės būti konkurencinga. Dabar aiškiai matome, kad valstybės pradeda galvoti apie save asmeniškai ir ES bendros rinkos, bendro kapitalo judėjimo, bendro darbo jėgos judėjimo idėja tampa kvestionuojama.“

Verslininko įsitikinimu, tai, kad pasaulis pasikeitė ir ateitis sunkiai prognozuojama, turi suvokti ne vien pavieniai mokslininkai ar politikai - turi būti aiškus suvokimas tų, kurie valstybėje priima sprendimus.

„Šiandien svarstoma, kiek Lietuvai reikia universitetų. 2022 m. Lietuvoje bus 26,5 tūkst. abiturientų. Padalinkite tą skaičių iš 45 aukštųjų mokyklų, 75 profesinių mokyklų, ir pamatysite, kur mes riedame... - teigia R.Dargis. - Pasižiūrėkime į estus, kaip jie sugebėjo susitvarkyti savo švietimo sistemą. Nereikia dviračių išradinėti - kodėl nepasinaudojus kitų sukurtais gerais dalykais?“

Pasak jo, Lietuvai reikia kūrybingų žmonių, kurie sugebėtų sukurti kažką ir parduoti, o ne pigių darbininkų, galinčių atlikti tik paprastą funkciją, o tai - didelis iššūkis: „Reikia ne tik žinių - reikia dar ir gebėjimo tas žinias panaudoti, su jomis sukurti pridėtinę vertę. Bet mokytojai nesugeba vaikams paaiškinti, ką daryti su jų suteiktomis žiniomis. Būtina skubiai keisti mokymo turinį, investuoti į naują mokytoją, kad jis gebėtų priimti iššūkius ir reaguoti į pokyčius, kurie pasaulyje jau užprogramuoti.“

Parengta pagal  dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (26)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ATSTOVAS: Jungtinių Valstijų Senatas patvirtino dešiniųjų pažiūrų Deividą Fridmaną naujuoju Amerikos ambasadoriumi Izraelyje.
  • RIBOS: penktadienį JAV dolerio kursas brangsta, bet JAV valiutos kurso augimą riboja susirūpinimas dėl JAV prezidento Donaldo Trampo gebėjimo įgyvendinti sveikatos apsaugos reformos projektą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Kaip įveikti tuberkuliozę?

balsuoti rezultatai

Ar keliaujate į užsienį apsipirkti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 -1   +3 C

  -4   +1 C

 

   -2    +1 C

  +6   +10 C

  +4   +6 C

 

    +5   +7 C

    2-6 m/s

     5-10 m/s

 

      3-8 m/s

USD - 1.0807 PLN - 4.2816
RUB - 62.6509 CHF - 1.0714
GBP - 0.8679 NOK - 9.1463
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12