respublika.lt
 

Ar sulauksime naujos krizės bangos? (15)

2016 gruodžio mėn. 18 d. 10:00:49
Respublika.lt

Vieni ekonomistai sako, kad artėja nauja krizės banga. Kiti - kad dar senoji krizė nėra pasibaigusi. Kaip yra iš tikrųjų?

×
nuotr. 1 nuotr.
Ar sulauksime naujos krizės bangos? Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo Ekonomikos komiteto narys Artūras SKARDŽIUS, Vilniaus universiteto dėstytoja socialinių mokslų dr. Jolanta SOLNYŠKINIENĖ, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo valdybos narys Saulius ŽILINSKAS, ekonomikos mokslų dr. Povilas GYLYS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS:
Štai „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis kalba, kad artinasi nauja krizė, o jos priežastimis įvardijo „Brexit“, Donaldo Trampo Amerikoje ir „žaliųjų“ Lietuvoje išrinkimą. Be to, ir Prancūzijoje į prezidentus išrinko „ne tuos“ kandidatus.

A.SKARDŽIUS:
Tikimybę, kad pasikartos 2008 metų finansų krizė, pasaulio ekonomistai vertina 30 proc. To ženklas visų pirma yra lėtėjantis Kinijos ekonomikos augimas. Dabar gamybos lėšos perorientuojamos į paslaugas. Be abejo, tai yra susiję su Kinijai žaliavas tiekiančiomis šalimis. Tai yra naftos produktai, dujos, metalas, visa kita. Per keletą metų Kinijos BVP krito beveik 1,3 proc. Prognozuojama, kad šiais metais BVP sumažės 6 proc.

Nors JAV ir Europos ekonomika per tą laikotarpį augo, matomas Kinijos sulėtėjimas. Tai siunčia tam tikrus ženklus. Kinija buvo viena pagrindinių investuotojų. Neapibrėžtumas, o kas gi bus toliau, kaip klostysis reikalai Kinijoje, visą pasaulį verčia sunerimti dėl investicijų.

Europos bankas stengiasi aprūpinti pigiais pinigais. Bet tų pigių pinigų vėlgi nereikia tiek, kad patenkintum visas investicijas. Todėl susidaro užburtas ratas.

Pasikeitus situacijai Kinijoje, yra įvairiausių scenarijų, kaip ją suvaldyti. Kalbant apie Europą, Lietuva yra tarp augančių valstybių, priešingai nei Ispanija, Graikija, kurios Europą traukia į dugną. Lietuva galbūt gali lygiuotis į Prancūziją, Vokietiją. Aišku, ne tie masteliai. Bet vektoriaus kryptis yra tokia, kad ekonomika auga.

Lietuvoje susiduriame su daugybe problemų. Didėja importas, kyla kainos. Gal ir gerai, gal tai paskatins infliaciją ir mes baigsime defliacijos režimą. Nežinia, kaip dabar suveiks mechanizmai, kai ribojamas biudžeto deficitas.

Centrinis bankas mums taiko griežtą politiką. Nors pinigai yra pigūs, neleidžiama mums skolintis, kad tuos pinigus galėtume skirti energetikos, kelių transporto infrastruktūros plėtrai. Tai būtų logiška, panaikintų sąstingį. Yra gerų ženklų, yra ir blogų ženklų.

G.JAKAVONIS:
Tikrai ne Lietuva sukėlė 2008 metų krizę. Mes per maži paveikti pasaulį. Tai kaip galėtume pasiruošti artėjančiai krizei?

J.SOLNYŠKINIENĖ:
Galiu remtis savo įžvalgomis ir kolegų mokslininkų, praktikų įvairiomis ataskaitomis. Krizė yra natūrali rinkos ekonomikos būsena. Ir krizių yra įvairių rūšių. Jos gali būti kažkuriame regione. Bet tikėtis pasaulinės krizės reikia, apie tai tikrai kalbama.

Krizė yra siejama su ketvirtąja pramonės revoliucija. Galbūt tai susiję su ciklišku ekonomikos vystymusi, kai nuo žinių ekonomikos pereinama prie vadinamosios išmaniosios ekonomikos.

Prognozuojama, kad pasaulis su krize susidurs 2025-2030 metais. Kadangi dauguma valstybių yra daugiau mažiau įsitraukusios į ekonominius mainus, tai turbūt palies bet kurią valstybę. Tiktai klausimas, kaip jos yra įsitraukusios į globalizacijos procesą, į tarptautinės prekybos procesus.

Tam tikras šalių grupes palies lokalios krizės. Tų krizių priežastys yra susijusios su Tarptautinio valiutos fondo ir kitų institucijų vykdyta humanitarine pagalba šalims, kurios vadinamos pereinamosios ekonomikos šalimis. Tai yra Pietryčių Azija, Afrika, mūsų Rytų ir Vidurio Europos šalys.

2016 metais Jungtinės Tautos patvirtino, kad bandoma atsisakyti minčių apie globalizacijos plėtrą, liberalizavimą, kapitalo rinkas kaip ekonomikos gerovės kūrimo pagrindą. Dabar sakoma, kad toks kursas nesudaro prielaidos augti tolygiai ekonomikai visuose pasaulio regionuose.

Susidarė įdomi situacija - vadinamosios trečiosios šalys vis labiau tolsta nuo industrinių šalių ir iš to kyla daugybė problemų. Pirmiausia pabėgėliai. Tai yra ne tik karo, bet ir ekonominiai pabėgėliai, kurie juda didesnės gerovės link.

Kad Kinija pasivytų JAV lygį, išlaikydama tuos pačius augimo tempus, jai prireiktų maždaug 7 metų, Indijai - 32, Filipinams - 19, Kenijai - 39. O jeigu pasižiūrėsime mažąsias Šiaurės Afrikos šalis, tai jų ekonomikos išsivystymo lygis yra labai labai žemas. Lyg ir normalus yra žmonių judėjimas, bet tai bus tiesiog pokolonijinės sistemos politika. Tai paaštrina išsivystymo skirtumus.

G.JAKAVONIS: Smulkusis ir vidutinis verslas yra tas, kuris turėtų Lietuvoje sustiprinti vidurinę klasę. Juk krizės didžiajam kapitalui nėra tokios baisios, kaip smulkiajam ir vidutiniam?

S.ŽILINSKAS: Gyvenimas greitėja. Žmonių informavimo ir informacijos dalijimosi tempas auga. Ir tradiciniai matavimo būdai, kuriuos mes turime ekonomikai matuoti, pvz., statistika, beviltiškai atsilieka.

Revoliucijos pasistūmėjo į internetinę terpę, vyksta šiuolaikinės komunikacijos. O ekonomikoje atsirado naujas veiksnys, kuris beveik nėra aprašytas rinkoje. Ekonomika pradėta matuoti ne objektyviais dalykais, o lūkesčiais. Visi indeksai ir visa kita keičiasi dėl to, kad JAV prezidentu išrinko Donaldą Trampą (Donald Trump). Ką jis darys, dar niekas nežino. Mes turime visiškai neapibrėžtą dalyką, kuris labai stipriai veikia mūsų gyvenimą.

G.JAKAVONIS:
Du mūsų Lietuvos bankai užima turbūt 3 proc. rinkos. Tai kiek mes patys galime veikti savo ekonomiką? Visi skandinavų bankų pranašai dirba privačiam kapitalui, abejoju, kad mūsų valstybei, ir jie čia mus gąsdina. Ekonomistas N.Mačiulis įvardijo politinės krizės priežastis.

P.GYLYS: Vertybinių popierių indeksai dabar klesti. „Dow Jones“ indeksas prieš krizę, 2008 metų pavasarį, buvo 14 tūkst. punktų, per krizę - 7 tūkst. Kurį laiką vyko atsigavimo procesas, dabar indeksas yra 19 tūkst. Ir kiti indeksai kyla. Šiuo požiūriu turėtume būti kupini optimizmo, nes tai iš dalies yra objektyvu.

Bet, matote, finansų rinkos šiandien klesti gerokai atskirai, nes jos nėra realioje ekonomikoje. Minėjote Ispaniją, Graikiją. Jeigu jaunimo nedarbas sudaro 50 proc., suaugusiųjų nedarbas - 20-25 proc., ar galima kalbėti, kad krizė baigėsi? Tai yra baisūs skaičiai. 50 proc. jaunų žmonių nedirba.

S.ŽILINSKAS: Arba yra susitarimas, kas yra stagnacija, kas yra krizė.

P.GYLYS: Galima susitarti, bet vis tiek realija bado akis. Tai yra krizės požymis. Nesusitvarkome su ekonomikos valdymu. Ir čia dabar galime pakilti į politinį lygmenį.

JAV prezidentu išrinko D.Trampą. Ką tai rodo? Žmonės nori permainų, jie nenori, kad procesas tęstųsi. Žmonės mato JAV vidaus ir tarptautinės politikos stagnaciją. D.Trampas pareiškė, kad jis nutrauks tarptautinius prekybinius susitarimus, ypač Ramiojo vandenyno partnerystės. Taigi gali būti performuota pasaulinė ekonominė tvarka.

Dabar vyksta antrasis šaltasis karas. Tai reiškia ekonomines sankcijas, kurios griauna tarptautinę prekybinę ir apskritai ekonominę tvarką. Anksčiau būdavo susitarimų, kad negalima taikyti politinių preferencijų arba, atvirkščiai, politiškai diskriminuoti šalių. Dabar vyksta abipusė diskriminacija, o tai griauna liberalią tarptautinės prekybos sistemą.

Ką daro Pasaulio Prekybos Organizacija? Ji kenčia. Manau, kad Jungtinės Tautos, kaip globalaus valdymo institucija, yra labai silpnos. Jos negali išspręsti konfliktų - Sirijos, Ukrainos, Irako, Sudano. Vadinasi, yra valdymo krizė.

Sutinku, kad verslas veikia cikliškai ir kad XIX amžiuje krizė natūraliai ištikdavo. Bet juk, be verslo, yra viešasis sektorius, viešoji ekonomika. Tai, kas vyksta viešajame Europos gyvenime, yra rimti kriziniai procesai ir jie griauna šitą darinį. Aš nesu euroskeptikas, bet skeptiškai žiūriu į ES ateitį. Matau paralelių tarp Tarybų Sąjungos žlugimo išvakarių ir tai, kas vyksta dabar.

Galima pasmerkti rinkėjus, kad jie Prancūzijoje ketina išrinkti Marin Le Pen (Marine Le Pen). Bet jeigu jie taip renka, vadinasi, yra rimta priežastis. Rinkėjai intuityviai ieško išeities ir vyraujančiuose elituose neranda žmonių. Tada jie ieško už elito ribų. Amerikoje surado. „Brexit“ yra aiški ES, elito ir britų krizė.

G.JAKAVONIS: Su Angela Merkel atsitiko lygiai tas pats.

P.GYLYS: Vokietijoje socialdemokratų deleguotas Martinas Šulcas (Martin Schulz) nori grįžti iš Briuselio ir kandidatuoti į kanclerius. A.Merkel bus sunku šiuose rinkimuose.

Globaliame viešajame gyvenime matome kritišką situaciją, o tai darys įtaką verslui, ne tik smulkiajam, vidutiniam, bet ir didžiajam. Viešajame gyvenime gali būti labai destruktyvių procesų, ir jie griaus sąlygas, kuriomis veikia verslas. Čia nėra ciklas, čia jau yra viešojo gyvenimo krizės įtaka verslui.

G.JAKAVONIS: Lietuvoje atėjo nauja valdžia. Nesakysi, kad netradicinė partija. Tradicinė, bet su protesto balsais prieš visus buvusius. Kokie laukia pasaulio procesai ir kaip galime apsisaugoti Lietuvoje?

A.SKARDŽIUS: Išties dabar yra šaltojo karo etapas. Tai yra karas, prasidėjęs pakankamai seniai, dar tada, kai Lietuvai buvo taikomos išskirtinės energijos išteklių, ypač dujų, kainos. Dėl to, kad Lietuva buvo aktyvi NATO plėtros propaguotoja į Rytus. Mes su lenkais, rodos, esame labiausiai nusipelnę už šią plėtrą.

Be abejo, ginklų žvanginimas aplink Baltijos valstybes sukuria tam tikrą vidinį geopolitinį kontekstą. Karas Sirijoje, Ukrainoje, Krymo aneksija. Blokuojamas Pasaulio Prekybos Organizacijos laisvas prekių judėjimas.

Sako, ieškokite rinkų už Atlanto, ieškokite rinkų Azijos šalyse, Kinijoje. Tie politikai, kurie aktyviai dalyvauja šaltajame kare, taip pat ir Lietuvos politikai, taip pasako Lietuvos verslui. Bet ar verslas pajėgus tai padaryti? Kokia lieka pelno marža, kai verslas tradicinį produktą eksportuoja už jūrų marių, už Atlanto arba į Kiniją? Ar verslas pajėgus mokėti konkurencingą atlygį, ar jo produktas yra konkurencingas? Tuo labiau kad didėja ir energetinių išteklių sąnaudos.

Žmonės, matydami tokią situaciją, traukiantis eksporto rinkoms arba pelningumui, mažėjant pagrindinių Lietuvos įmonių, ieško geresnio gyvenimo, emigruoja. Taip jie prisideda prie globalios ekonominės emigracijos.

Esame ES, bet kiekviena didžioji ES valstybė elgiasi savitai. Graikai elgiasi vienaip. Vokiečiai, sakykime, prisidėjo prie pabėgėlių krizės. Didžioji Britanija po „Brexit“ pasitraukė iš ES. O mes neturime bendros politikos, koordinuojamų veiksmų. Tačiau apynasris yra užtraukiamas mažosioms valstybėms, tokioms kaip Lietuva.

Ką reiškia naujoji valdžia? Kalbėjausi su kolegomis parlamentarais, iš tų nedaugelio, kurie liko parlamente, mažiau negu pusė. Paimti valdžią su durtuvais, protesto banga labai lengva, net iš S.Daukanto aikštės keikiant valdžią, įvardijant ją nužmogėjusia. Kas darėsi formuojant Vyriausybę?

Matome, kad imami tie patys žmonės, kurie dirbo A.Kubiliaus Vyriausybėje. Jie deleguojami per prezidento instituciją ir jie dabar mums gaivins ekonomiką? Vadinasi, valdžią paėmė vieni, o politiką finansų, energetikos, transporto, susisiekimo srityse formuos kiti.

Įvardijama, kad tai apolitiški žmonės, bet matyti, kad tai grynai konservatorių su prezidentės pagalba deleguoti žmonės. Man labai neramu, ar jie turi pakankamai patirties, kokią jie vykdys politiką, ar ta politika bus naudinga Lietuvai. Ar nebus tai nauja Lietuvos interesų praradimo banga, kaip atsitiko finansų, energetikos sektoriuje?

Dabar bus transporto infrastruktūros praradimų. Turiu omenyje oro uostų koncesiją, „Rail Baltica“ projektą, kuris šiandieną jau valdomas ir koordinuojamas iš Latvijos, geležinkelių išskaidymą ir krovinių perėmimą į privačias rankas. Infrastruktūrą ir keleivių vežimą gali tekti dotuoti iš biudžeto.

J.SOLNYŠKINIENĖ:
Po 2008 metų finansų krizės Graikijoje ir kitose ES šalyse matome didelį nedarbą. Yra didžiulė pajamų nelygybė. Mes dabar raškome savo ekonominių procesų nesupratimo vaisius.

Dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos ir išmaniosios ekonomikos radimosi. Ne visos vyriausybės suvokia, kas darosi. Pasaulyje gyvena daugiau nei 7 mlrd. žmonių, 7,2 ar 7,3 mlrd. Darbo vietų yra
3 mlrd. Sakoma, kad per 15 metų buvo sunaikinta 50 proc. darbo vietų, susijusių su informacinėmis technologijomis, bet vietoj tų darbo vietų atsirado dar daugiau darbo vietų.

Kas darosi šiuolaikinėje ekonomikoje ir kas darysis ateityje? Prognozuojama, kad 15-20 metų laikotarpiu stipriai keisis darbo jėgos pasiskirstymas ekonomikos sektoriuje. Liks tik 10 proc. dabar esančių darbo vietų. Vadinasi, 90 proc. darbo vietų iš principo keisis. Ir dabar jos keičiasi.

Rinkoje juntamas inžinerijos, informacinių technologijų specialistų poreikis. Tie žmonės prižiūri išmaniuosius įrenginius. Lietuvos ir daugelio industrinių šalių ekonomikoje vyrauja smulkusis ir vidutinis verslas. Jis nėra labai pajėgus be vyriausybės pagalbos imtis šių pertvarkų.

Į darbo rinką patenka labai daug žmonių, kurie nėra pasiruošę naujiems iššūkiams. Vyriausybė nėra pasirengusi nei padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui, nei pertvarkyti šakas. Reikia daryti struktūrinę sisteminę ekonomikos pertvarką.

Kitas dalykas - žmonės senėja. Auga vidutinė gyvenimo trukmė. Kyla didelis spaudimas socialinės apsaugos sistemai, ją reikia pertvarkyti. Dėl technologijų auga nedarbas, dėl technologinio neraštingumo didėja pajamų nelygybė. Didžiulė grupė žmonių bus nepajėgi to perimti. Laikotarpis, kada įvyks tie procesai, nėra labai ilgas - 15-20 metų.

Štai Vokietija po krizės dalį bedarbių priverstinai perkvalifikavo į darbininkus inžinierius. Ir rinka labai gražiai juos sugėrė. Taip šalis išsprendė nedarbo problemą ir apsirūpino kvalifikuota darbo jėga.

Visi tie procesai atrodo labai toli ir juos nereikia spręsti vienos kadencijos politikams. Jie yra atidėliojami, bet jie kuria ekonominę aplinką.

Vis tiek Europai ir visam pasauliui teks spręsti pajamų nelygybės problemą, kuri virsta pabėgėlių krize. Ekonominių pabėgėlių tikrai daugės. JAV, išrinkusios D.Trampą, labai aiškiai orientuojasi į protekcionizmą, vietos rinkos gynimą. Vadinasi, keisis tarptautinės prekybos taisyklės. Ne visos šalys yra tam vienodai pasiruošusios, ne visos pasirengusios krizėms.

S.ŽILINSKAS: Mes bandome atsisakyti lūkesčių ir jautimo ekonomikos, bandome matuoti. Kiekvienas gali įeiti į tinklalapį „cr.lt“ ir pasižiūrėti, koks yra darbdavių skolos indeksas. Turime visiškai paprastą kriterijų - kiek Lietuvos įmonės yra skolingos „Sodrai“. Nuo 2011 metų „Sodra“ skelbia tokius duomenis ir tie duomenys yra unikaliai geri.

Pirma, juos skelbia kasdieną, yra 3 dienų vėlavimas. Antra, „Sodra“ nuo sovietmečio paveldėjo vieną teisę, kurios neturi niekas kitas, išskyrus Mokesčių inspekciją, - jie inkasiniu pavedimu gali patys nurašyti pinigus iš sąskaitos.

Visas „Sodros“ skolos grafikas yra tokios „šukos“: kiekvieno mėnesio 15 dieną atsiranda skola ir po to ji staigiai krinta, kai nurašo iš sąskaitos. Vadinasi, atkrinta visi veiksniai - ar teikia informaciją, arba neteikia, „sergu“, „negaliu“, „nenoriu“. Ir yra vienintelis objektyvus kriterijus - „sąskaitoje nėra pinigų“.

Dėl pinigų kiekio turime labai gražią situaciją, kai skola „Sodrai“ mažėja. Tarkim, darbdavys, už darbuotojus „Sodrai“ privalantis pervesti mokesčius, tėra skolingas 376 eurus. Prieš metus jis buvo skolingas 431 eurą. Ekonominė situacija gerėja. Bet yra vienas niuansas. Mato vienetas yra būtent darbdavys.

Lietuvoje darbdaviai augo nuo pat 1990 metų. 2015 metų balandį 100 tūkst. įmonių Lietuvoje turėjo bent vieną ir daugiau darbuotojų. Aišku, 94 proc. yra smulkusis verslas.

Dėl penktojo minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) padidinimo, kuris įvyko dar praeitoje kadencijoje liepą. Galima pasiginčyti, ar iš tikrųjų laikas visiems kelti minimalų atlyginimą, ar tai buvo rinkimų žingsnis.

Kai MMA pakėlė nuo 350 iki 380 eurų, tai yra 7,9 proc., įmonių sumažėjo tik 1,9 proc. Per pajamų srautą šito dalyko dar nesimato. Per 2015 metus mokesčių mokėtojų padaugėjo 2438, o šiais metais yra minus 807. Ar tai krizė, ar tai ne krizė, logika labai paprasta: iki liepos kreivė kilo, nuo liepos leidosi žemyn.

Mes nekėlėme triukšmo, nieko nesakėme liepos mėnesį. Sumažėjo 1156 įmonėmis. Ir tai įvyko dėl labai paprastos priežasties. Keičiantis žaidimo taisyklėms, šiuo atveju ekonominėms sąlygoms, kai valdžia nustato minimalų darbo užmokestį, kažkas turi mirti. Tai atsiliepia įmonių gyvybingumui. Bet kai įmonių pradėjo mažėti ir spalį, ir lapkritį, tada jau iš tikrųjų reikia sakyti, kad tai yra tendencija.

Klausiate, ar Lietuvoje yra krizė. Jeigu vertinsite pagal mokesčių mokėtojų, kurie moka „Sodrai“, kriterijų, tai taip, Lietuvoje objektyvi krizė yra jau šiandien.

P.GYLYS: Yra ekonomikoje subjektyvus veiksnys, nes veikia realūs žmonės. Yra labai daug labilių veiksnių. Atėjo viena valdžia, pasielgs vienaip, atėjo kita valdžia, pasielgs kitaip. Nuo to, kaip elgiasi valdžia, priklauso smulkusis ir vidutinis verslas.

Gyvename labai nelengvus laikus. Nors mūsų BVP auga, tai yra tik vienas iš rodiklių. Prancūzijos prezidentas Nikola Sarkozi (Nicolas Sarkozy) su Nobelio premijos laureatu Džozefu Štiglicu (Joseph Stiglitz) buvo suorganizavęs grupę, kad ji sukonstruotų realistiškesnį rodiklį. Jis vadinasi grynosios pažangos rodikliu. Tai ten yra ne tik BVP, bet ir viešojo gyvenimo reikalai, demokratija, valdžios efektyvumas ir t.t. Tai iš tikrųjų, kokius lūkesčius sukelia dabartinė valdžia?

Ko gero, pildosi pranašystė, kad viena didžiausių bėdų Lietuvoje yra politikos kokybė. Sakysime, smulkųjį ir vidutinį verslą veikia ne vienas veiksnys. Minimalios algos kėlimas vieniems buvo skausmingas, kiti lengvai tai pakėlė. Juk viskas priklauso nuo to, koks yra verslas, kokioje vietoje, kaime ar mieste.

Vienas po kito steigiami didžiuliai prekybos centrai. Nekaltinkime visada vien valdžios. Smulkusis verslas yra planktonas, o yra ir aukštesnės gyvybės formos, vidutinis verslas. Juk jie duoda gyvybę, ne tik milžinai. Banginių visur yra, jie irgi reikalingi ekonominėje faunoje.

Galime sistemiškai pažiūrėti, kaip jaučiasi smulkusis verslas. O mes vienu matu matuojame visas šakas, visas teritorijas, nes mums įkalė liberalią filosofiją, visiems vienodai. Pvz., kodėl liberalai nemėgsta PVM išimčių? Nes jų tokia ideologija. O mano manymu, visame civilizuotame pasaulyje yra diferenciacija. Kai diferencijuoji, gali ir nepataikyti.

Emigracija yra didžiulės krizės požymis. Mes netenkame pagrindinio nacionalinio turto, kuris kuria kitą turtą. Juk BVP kūrėjas yra žmogus, organizacijos, verslai.

Nacionalinį turtą, tiktai ne BVP forma, kuria švietimas, mokslas. O mums tai yra parazitai. Per 25 metus suformuota nuostata, kad mokslininkas yra išlaikytinis. Na, bet duosime jam iš inercijos. Kai mokslų daktaras uždirba 500 eurų, mes klausiame, kodėl nekyla paskaitų, mokslinės produkcijos kokybė. O tai atsiliepia ir politikai. Kadangi studentas išmokomas nežinia ko, tai nuvilnija per visą visuomenę. Kaip žmonės galvoja, taip jie ir kuria. Mąstoma tik apie BVP, o mes niekaip negalime pamatyti emigracijos, sisteminių jos priežasčių.

Yra politikos degradavimas. Kalbu apie reiškinį. Ne tik Amerikoje yra degradavimo problema, bet ir Lietuvoje. Tai yra suvereno signalas. Mums reikia permainų. Kažkas ne taip.

Daugiau skaitykite čia

Parengta pagal savaitraščio „Respublika" priedą „Žalgiris"

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (15)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar baltų religinė bendrija „Romuva“ turėtų gauti valstybinį pripažinimą?

balsuoti rezultatai

Ar šiandiena pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+19 +21 C

 +15 +17 C

 

 +15 +16 C

+25 +29 C

 +23 +24 C

 

 +20 +23 C

0-4 m/s

 0-3 m/s

 

0-2 m/s

 

USD - 1.1076 PLN - 4.3381
RUB - 73.3855 CHF - 1.0854
GBP - 0.9103 NOK - 9.9653
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis