Seimas po svarstymo pritarė Kaimo reikalų komiteto nario Broniaus Paužos pasiūlytai Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisai, kad didieji prekybos centrai per šventes ateityje nedirbtų. Seimas nusiteikęs uždrausti prekybininkams dirbti per Velykas, Kalėdas, sausio 1-ąją, Vasario 16-ąją, gegužės 1-ąją, birželio 24-ąją bei kitomis švenčių dienomis, kurių per metus paprastai būna 15.
„Mes nesuprantame tokio Seimo sprendimo, nes nematome jokių objektyvių faktorių, kuriais remiantis jis galėtų būti priimtas. Mes ne vienus metus darome reguliarias klientų apklausas, ir jos patvirtina vieną ir tą patį: mūsų klientai pageidauja, kad per šventes dirbtume. Pasisakydami už tai jie kartu sako, kad parduotuvės per šventes gali dirbti trumpiau, gali dirbti ne visos, bet bent dalis turi dirbti, nes taip yra patogiau. Žmonės per daugelį metų yra įpratę apsipirkinėti per šventes ir nenori keisti savo pirkimo įpročių, nenori iš anksto planuoti, kiek tų pirkinių ir kokių reikės“, - „Respublikai“ sakė prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė.
Galimybė papildomai užsidirbti
Anot jos, Seimo sprendimas keistas ir dėl kitų priežasčių.
„Draudimas yra nesuprantamas ne tik dėl to, kad tai būtų nepatogu vartotojams. Mūsų darbuotojai patys pageidauja dirbti per šventes. Pirmiausia, kadangi darbas yra pamaininis, darbuotojai, nenorintys dirbti per šventes, gali susikeisti su kitose pamainose dirbančiais. Jei kas dirbti nenori, į jo vietą yra norinčių. Nes mes, kaip reikalauja Lietuvos įstatymai, kurių laikomės, darbą per šventes apmokame dvigubu tarifu. Todėl žmonėms yra papildoma galimybė užsidirbti. O ir parduotuvių rezultatai, apyvartos, klientų srautai rodo, kad per šventes dirbančios parduotuvės yra aktualu. Apyvartos švenčių dienomis (aišku, nelygu, kokia yra šventė) ne tik išlieka stabilios, bet ir gerokai išauga. Tad nematome jokių objektyvių faktorių, kodėl reikėtų drausti dirbti, jei tam nepritaria nei pirkėjai, nei patys darbuotojai“, - teigė R.Saulytė.
Ir be nurodymų elgiasi žmogiškai
„Maxima“ atstovės teigimu, Seime svarstomas projektas keistas dar ir tuo, kad sudaro nelygias sąlygas prekybininkams: draudžiama dirbti būtų tik didiesiems prekybos centrams, mažoms parduotuvėms tai negaliotų.
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad didieji prekybos tinklai ir be jokio įstatymo dalį parduotuvių per didžiąsias šventes uždaro arba sutrumpina jų darbo laiką.
„Mūsų parduotuvės per šventes vėliau pradeda darbą ir anksčiau baigia, tad darbuotojai gali suspėti į mišias, kas nori, prie Kūčių stalo sėsti, vaišėmis pasirūpinti. Ir dirba tikrai ne visos parduotuvės. Jei miestelyje yra 3 mūsų tinklo parduotuvės, mes per šventes dirbti paliekame vieną. Aišku, didmiesčiuose paliekame daugiau. Vėl dėl pirkėjų patogumo“, - konstatavo „Maxima“ komunikacijos vadovė.
Gyvenimas - ne vien šventės
Bendrovė „Norfos mažmena“ pritaria tik siūlymui drausti prekybininkams dirbti per Velykas, Kalėdas bei sausio 1-ąją, tačiau nepritaria darbo ribojimui kitomis švenčių dienomis, kurių per metus būna gana daug.
„Kai kurie apribojimai būtų sveikintini, nes šventės neturėtų aplenkti ir prekybos sektoriaus darbuotojų. Kita vertus, draudimų ribos turėtų būti protingos, nes dirbti reikia, o gyvenimas nėra vien šventė“, - sakė „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
„Norfos mažmena“ kasmet nuosekliai mažino dirbančių parduotuvių skaičių per Kalėdas ir Naujuosius metus. Pernai gruodžio 25 d. sutrumpintu darbo laiku dirbo kiek daugiau nei trečdalis prekybos tinklo parduotuvių, o sausio 1-ąją - tik 3 „Norfos“ prekybos centrai.
Parengta pagal savaitraštį „Respublika“