respublika.lt

2017 rugpjūčio 24, ketvirtadienis

Ar lietuviai užsienio bankams tik avinų banda?nuotraukos (9)

2015 spalio mėn. 26 d. 10:09:08
Respublika.lt

Šalies vadovai bankus vadina investuotojais, dalis bankų klientų bankus vadina gelbėtojais, kita dalis - grobuonimis. O kuo bankai laiko Lietuvos gyventojus, kai už kiekvieną kliento krustelėjimą lupa pinigus, o pelno mokesčio į mūsų valstybės kišenę sumoka tik ašaras? Štai visai neseniai „Danske“ bankas nusprendė atsikratyti mažmeninės bankininkystės ir 120 tūkst. savo priviliotų klientų pardavė „Swedbankui“. Kartais susidaro įspūdis, kad jiems lietuvis - kaip avis: tik kirpk vilną, tik melžk. Kai nusibosta kirpti, melžti, parduoda. Ar tikrai mūsų žmonės užsienio bankininkams tik avinų banda?

 

Apie tai prie „ŽALGIRIO“ NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo nariai prof. Kęstutis GLAVECKAS ir Vytautas GAPŠYS, Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos narys Saulius ŽILINSKAS ir buvusi bankininkė Gitana MARKOVIČIENĖ. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Kas vyksta Lietuvoje su tais bankais?

G.MARKOVIČIENĖ:
„Danske“ bankas pardavė savo mažmeninę bankininkystę. Kodėl bankui „Swedbank“? Turbūt dėl to, kad buvo pasiūlytos geriausios sąlygos. Nes visą šį konkursą rengė didžiausias JAV bankas „Bank of America“. Kodėl pardavė vien tik mažmeninę bankininkystę? Manau, tos pasekmės pasijus vėliau, dabar „Danske“ bankas sako, kad jie pasilieka pasiturinčius klientus, verslo įmones. Bet šiandien didžiausios verslo įmonės naudojasi SEB banku. Kas išeina? Išeina, kad „Danske“ bankui pervedus mažmeninę bankininkystę „Swedbank“, šis tampa didžiausias mažmeninės bankininkystės lyderis Lietuvoje.

Klausimas tik ar „Danske“ tikrai pasirinko šitą kelią ir dabar intensyviai dirbs išskirtinai su verslo klientais. Jie pardavė mažmeninę bankininkystę Lietuvoje ir Latvijoje, o Estijoje mažmeninę bankininkystę pasiliko, nes negalėjo, juk ir taip „Swedbank“ valdo didžiausią dalį klientų.

S.ŽILINSKAS:
Iš „Danske“ banko tikrai neatimsi teisės parduoti. Faktas kitas. Atkreipkime dėmesį į nedidelę smulkmeną: Estijoje neleido. Kas neleido? Konkurencijos taryba, t.y. valdžia. Iš tikrųjų pati didžiausia problema yra tai, kad pas mus valdžia bankams leidžia viską. Totaliai viską.

Padarę minimalų tyrimą, susisiekę su savo giminaičiais, draugais Baltijos šalyse tuoj pat sužinotume vieną keistą dalyką - kad vieninteliai lietuviai už bankų paslaugas moka pagal visus tris konkuruojančius modelius pasaulyje.

Vienas modelis - apmokestinti gaunamas pajamas, antras modelis - apmokestinti išeinančias lėšas, ir trečias modelis, pagal kurį bankai tarpusavyje konkuruoja, - mėnesinis aptarnavimo mokestis. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas tikrai seniai žino šitą situaciją ir tiesiog keista, kai tas pats SEB, „Swedbank“ ir visi kiti bankai Lietuvoje lietuviams taiko visus tris apmokestinimo variantus, o Latvijoje ir Estijoje netaiko. Kodėl? Atsakymas tas pats: ką daro valdžia.

Estijoje Konkurencijos taryba labai seniai konstatavo, kad bankininkystėje yra susidariusi oligopolinė padėtis, ir apribojo tam tikrus veiksmus. Latvijos finansų ministras, kai pasižiūrėjo, kad kyla bankų sąnaudos ir bankų veikla orientuojasi į operacinę veiklą, nors pagrindinis bankų tikslas yra paskolų teikimas, išleido įsakymą, kuriame nurodė labai paprastą dalyką. Deja, mūsų gyvenime bankai pasidarė svarbi visuomeninė paslauga. Kaip kainų komisija reguliuoja šilumos arba vandens tiekimo kainas, nes tai yra svarbu visiems gyventojams, lygiai taip pat bankų teikiamos paslaugos, nes jie užėmė tokią padėtį, yra svarbios visiems gyventojams, todėl valdžia ėmė jas reguliuoti. O mes skiname vaisius, kurie vadinasi valdžios neveiklumas.

G.JAKAVONIS:
Esu banko klientas. Kai juo tapau, mes aptarėme sąlygas, domėjausi palūkanomis, kitomis sąlygomis. Ir staiga vieną dieną pasikeitė šeimininkas. Jis keičia sąlygas. Eiti į kitą banką? Iš bankininkų girdėjau, kad ir perėjimas bus apmokestintas.

K.GLAVECKAS:
Manau, kad visuomet bankas kaip ir bet kokia kita įmonė ar organizacija gali jungtis, gali parsiduoti. Bankui taikomi tie patys principai, tik, aišku, yra tam tikri reikalavimai. Vienas bankas, parduodamas kitam mažmeninę bankininkystę, iš tikrųjų nepažeidžia konkurencijos reikalavimų, t.y. neviršija daugiau kaip 40 proc. visos rinkos.

Šiaip noriu pasakyti, kad į bankus dabar reikėtų žiūrėti kiek kitokiu žvilgsniu. Bankininkystė Lietuvoje yra iš esmės yra labai maža Europos Sąjungos bankininkystės sudedamoji dalis. Galima sakyti, visa Lietuvos bankų sistema yra Skandinavijos, kitų šalių bankų filialai. Jie dirba pagal europinius standartus, juos kontroliuoja, prižiūri Europos centrinis bankas. Lietuvos bankas iš esmės vykdo tik unijų, kredito įstaigų priežiūros funkciją ir teikia informaciją apie Skandinavijos, Vokietijos bankų filialus.

Problemų, aišku, yra visoje bankininkystėje, nes po 2008-ųjų finansų krizės bankai buvo labai smarkiai nubausti, smarkiai apribotos jų galimybės, jų savavaliavimas ir skolinimai, ypač kapitalo rinkoje. Kaip žinome, kapitalo rinka buvo pagrindinis dalykas, per ją - investiciniai fondai ir kiti dalykai. Kitaip sakant, tas burbulų pūtimas vyko ir su bankų, bankų filialų žinia. Kai visi šitie burbulai susprogo ir kai visą pasaulį ištiko ekonominė krizė, bankai irgi parodė didžiulius savo nuostolius. Pvz., Europos Sąjungos banko nuostoliai, kuriuos reikėjo nurašyti, siekė apie 800 mlrd. dolerių. Tai didžiulės sumos. Esam Europos Sąjungoje, euro zonoje, taigi negalime tik apie save kalbėti.

G.JAKAVONIS: Latvijoje, Estijoje suveikė Konkurencijos tarybos perspėjimas ar draudimas, o pas mus nesuveikė. Kodėl?

K.GLAVECKAS: Kodėl nesuveikė? Konkurencijos taryba iš esmės nenaudoja tų instrumentų, kuriuos turi.

Įgyvendinus Europos Sąjungos direktyvą, pagal kurią bankas už finansinius pavedimus ir kitokias operacijas, atsiskaitymus galės gauti ne daugiau kaip 20 euro centų, bus uždėtas apynasris bankų apetitams. Bet bankai ne per daug baiminasi, nes dauguma pereina į kibernetinę erdvę, o ten fizinių žmonių nebereikia, netgi apskaičiuoti nereikia. Tas procentas tikrai sumažės.

Lietuvos bankas tikėjosi, kad mokėjimų įstaigos, pavyzdžiui, Lietuvos paštas, „Olifėja“ ar kitos, kurios priima atsiskaitymus, irgi galėtų aptarnauti klientus ir sudaryti konkurenciją bankams. Iš tikrųjų tos įstaigos konkurencijos nesudarė dėl paprastos aplinkybės: visi indėliai yra bankuose, ir bankų pinigai grįžo į bankus, vadinasi, žmonės iš tų bankų per korteles iš tų savo sąskaitų moka. Banko niekaip neapeisi. Nebent jeigu turi pasislėpęs kojinėje pinigų, nueini į „Olifėją“ ir gali sumokėti. Bet grynų pinigų kiekis taip pat yra ribotas.

Po visų tų apribojimų, po visų stresų, kuriuos atlaikė, bankai prarado pagrindinę savo funkciją: gyventi iš to, kad skolini ir gauni procentus. Dabar bankai 60 proc. pajamų gauna iš to, kad administruoja mokesčius, 20-25 proc. gauna iš to, kad investuoja į vyriausybės vertybinius popierius, o tai jam labai naudinga, nes absoliučiai nerizikinga, likusioms investicijoms lieka 12-15 proc. Šia prasme bankas, kaip klasikinis bankas, kuris yra sukurtas tam, kad nueitum, pasiskolintum pinigų ir investuotum, investuoja pats.

Dar vienas dalykas, kas atsitiko Lietuvoje. Bankai iš tikrųjų pardavė savo prekybą, bet čia yra tik kalno viršūnė. Dabar, pavyzdžiui, tas pats DNB bankas turi didžiausią lizingo bendrovę, nekilnojamojo turto bendrovę. Jos turi sukaupusios daug nekilnojamojo turto, turi valdymo bendrovę ir per ją plėtoja verslą. Bankai pasidarė jau ne vien tik pinigų davimo ir ėmimo, bet ir nekilnojamojo turto kompanijomis, lizingo kompanijomis ir taip toliau. Tas išplėtė jų veiklą. Anoji veikla, kaip ji koncentruota, dekoncentruota, čia labai plati kalba. Paprastam žmogui tai irgi labai svarbu.

S.ŽILINSKAS:
Reikia tiesiog prisiminti istoriją. Istorija yra labai paprasta. Tikriausiai visi sutiksite, kad bankai yra aukšto lygio verslo institucijos ir jos daro tikrai paprastą žingsnį - samdo protingus žmones. Kai mes kalbame apie Konkurencijos tarybą, pažiūrėkim į du paskutinius veiksmus: pirmas paskutinis veiksmas, kai protingi bankų žmonės ir teisininkai sugebėjo išsukti teismus taip, kad Konkurencijos tarybos sprendimas nubausti juos dėl susitarimo su saugos firma G4S, kuri atlieka inkasavimo paslaugas, pasirodė esantis neteisingas. Dabar paskutinis veiksmas - Konkurencijos taryba, pagąsdinta Vartotojų teisių apsaugos tarnybos kreipimosi dėl susitarimo apribojant nemokamo išgryninimo bankomatuose sumas, jau bijo imtis tyrimo.

Tik įdomu, kur tie protingi valdžios žmonės turėjo būti, sakykim, tais pačiais 2002 metais? Nes tuo metu Vilniaus bankas įkūrė savo filialą ir gavo net specialią licenciją. Lietuvoje buvo registruotas toks VB būsto kreditų ir obligacijų bankas. Kaip tik tuo metu buvo baigtas Žemės ūkio banko privatizavimas, į Lietuvą buvo atėjęs toks Vokietijos Federacinės Respublikos bankas „Norddeutche Landesbank Girozentrale“.

Kodėl Vilniaus bankas, kuriame dirbo protingi žmonės, steigė antrinį banką? Tai milžiniškos išlaidos. Atsakymas labai paprastas: tuo metu buvo galvojama, gal Lietuva vystysis Centrinėje Europoje įprastu metodu, t.y. būsto paskolų, ūkio finansavimo išleidžiant obligacijas metodas pasirinktas, nes egzistuoja trys metodai. Tai - valstybinis, kai valstybė remia arba deda lėšas (kažkaip po sovietmečio visi labai bijojo valstybinio metodo), paskolų-obligacijų (bankas finansuoja, sakykim, nekilnojamojo turto statybą, to nekilnojamojo turto statybai gauna paskolą žmonės, kurie įsigyja tų įsigytų paskolų pagrindu išleidžiamų obligacijų), Vyriausybė prisideda reguliuodama šitą rinką, susikuria naujas pinigų etapas ir viskas juda į priekį. O Lietuvoje buvo pasirinktas laukinis kapitalizmas arba trečiasis metodas - bankinis. Ir tai padarė niekas kitas, o mūsų išrinkti valdžios žmonės. Taip iš Lietuvos pasitraukė ir prancūzų banko „Society General“ filialas, ir vokiečių „Vereins und Westbank AG“.

K.GLAVECKAS: Tie bankai labai primena situaciją, kad kai kas nors atsitinka, atskrenda maitvanagiai palesti. Tie bankų filialai, kurie norėjo pradėti veiklą čia, norėjo didelės pelningos maržos per trumpą laikotarpį. Tai pirma. Aš labai skeptiškai žiūriu.

G.MARKOVIČIENĖ: Aš manau, kad reikėtų pasakyti kitą dalyką. Kalbame apie verslą, kiek atėjo, kiek padarė, bet mes paprasčiausiai nepažiūrime į paprastą pilietį, kuris buvo „Danske“ banko klientas, o kitą dieną tapo... „Swedbank“ klientu.

K.GLAVECKAS:
Jeigu sąlygos nepasikeičia...

G.MARKOVIČIENĖ: Ar jūs esate garantuotas, kad sąlygos nepasikeis? Jeigu aš nebuvau „Swedbank“ klientė, vadinasi, man kažkas netiko, nepatiko arba aš nenorėjau būti to banko klientu. Bet dabar pereinu prievarta.

Kitas dalykas yra pats aptarnavimo tinklas. Pati esu dirbusi ir „Swedbank“, ir „Danske“ banke. Ką jie nori matyti šiandien Lietuvoje? Kad banke sėdės tik keli darbuotojai, o žmonės viską valdys internetu ir atsiskaitinės mokėjimo kortelėmis. Nori, kad žmonių bankuose liktų kuo mažiau. Jeigu užeisite į bet kurį Švedijos ar Suomijos banką, ten tokių pavienių klientų tikrai matysite mažai.

Lietuvoje yra visiškai atvirkščias variantas. Jeigu kaimeliuose nėra skyriaus ir jeigu paprasta moterytė nueina nusipirkti dešros ir batono, o tai, pavyzdžiui, kainuoja du eurus, kaip ji turi susimokėti? Bankomato nėra, banko filialo nėra, moteris turi važiuoti kažkur į kitą miestą išsigryninti pinigų, kad galėtų už tą dešrą ar batoną susimokėti. Nes ten, kur aptarnaujama kortelėmis, yra užrašas „Mažiausia suma 5 eurai“.

K.GLAVECKAS: Kuo čia dėti tie bankų susijungimai?

G.MARKOVIČIENĖ:
Uždaroma dalis bankų skyrių.

G.JAKAVONIS: Buvau liudininkas, kai į knygyną prie terminalo atėjusi moteris norėjo susimokėti mokesčius, o jai pardavėja paaiškino, kad mokės 60 centų daugiau, ir paklausė, gal nori grynaisiais atsiskaityti. Ji ėjo į bankomatą išsigryninti. Bet jau kitose savivaldybėse nėra bankomatų. Tai, pvz., Pagėgiai, Dzūkijoje - Merkinė, Perloja.

K.GLAVECKAS: Mes galime priimt sprendimą, kad kiekviename kaime turi būti bankomatas. Bet iškart iškils klausimas, kas jį įrengs, kas už tai užmokės ir kiek tai kainuos. Norint kiekviename kaime pastatyti tokį aparatą-automatą, neįsivaizduoju, kiek tam reikėtų iždo pinigų. Gal 80 mln. reikėtų. Antras dalykas, jeigu gyventojų yra keli šimtai arba 20-30, reikia ieškoti paprastesnių formų. Arba per parduotuvę, arba per paštą, arba, kaip dabar pradėjo, pvz., visos loterijų kompanijos. Aišku, ne kiekviename kaime yra tokių vietų. Bet ir Amerikoje tą patį rasime, ir Šveicarijoje. Yra kaimų, kur nėra tokių dalykų. Jie yra tik stambesniuose miesteliuose. Bet kokiam sprendimui turi būti ekonominis pagrindas. Negali būti be pagrindo. Maža ko mes norime. Reikia dar turėti ir pinigų. O bankus priversti, kad jie kiekviename kaime įrengtų, mums neleis įstatymai.

G.MARKOVIČIENĖ: Turėjome labai gerą Lietuvos taupomąjį banką, jo skyrių buvo visur.

K.GLAVECKAS:
Tai kodėl tada pardavė?

G.MARKOVIČIENĖ: Čia ir yra klausimas.

K.GLAVECKAS: Negali kalbėti apie ateitį žiūrėdamas į praeitį.

S.ŽILINSKAS: Sakykime, mažmeninį tinklą užėmė „Snoro“ kioskeliai.

K.GLAVECKAS: Juos nupirko paštas, bet dabar lyg ir gaivinti nori. Bet neaišku, ar atgaivins.

G.JAKAVONIS: Bankininkystė yra verslo rūšis ir siekia pelno. Bet ir socialiniai dalykai turėtų būti apginti. Tie patys skandinavų bankai čia moka 5000 litų pelno mokesčio per metus. Kas čia per stebuklas? Tegu susimoka normalų pelno mokestį ir už tuos pinigus susitvarkysime.

K.GLAVECKAS: Tie bankai nuo šių metų, nuo praeitų metų jau pradėjo mokėti. Jie turėjo trejų metų laikotarpį po krizės, kai galėjo dengti buvusius nuostolius iš pelno. Tada SEB sumokėjo 3000 litų. O vienintelis „Nordea“, man atrodo, sumokėjo 10 tūkst. litų pelno mokesčio. Visi kiti nemokėjo. Dabar visi moka pelno mokestį. Be išlygų.

Dar noriu trumpai pasakyti apie lietuvišką banką. Iš tikrųjų lietuvišką banką mes galėjome palikti ir išlaikyti su sąlyga, jeigu 1995 metais nebūtų įvykusi didžiulė bankų krizė. LAIB, „Sekundė“, iš viso 13 bankų žlugo. Juose buvo ir valstybės kapitalo. Valstybei liko įsipareigojimai, todėl nutarė, kad geriau nedalyvauti tame versle. Prieita prie išvados, kad valstybinio banko Lietuvoje su valstybės kapitalu nebus.

Buvo bandymas daryti Lietuvos pašto banką, jis didžiausią tinklą turi. Bet bankui sukurti prieš 4 metus buvo reikalinga mažiausiai 400-500 milijonų litų. Antras dalykas, bankinė rinka dabar atsidūrusi labai blogoje situacijoje, kapitalo rinka labai blogoje situacijoje. Dabar eiti į tą biznį, kai nulinės palūkanos, yra labai sunku. Rizika didelė, reikalavimai milžiniški, o nauda yra maža. Užtat einama per kitus kanalus.

G.JAKAVONIS:
Buvo kalbų, kad Lietuvos bankai pakliuvo į skandinavų bankų įtakos zoną. Ar visi 1995-ųjų lietuviškų bankų bankrotai nebuvo dirbtinai sukelti, kad skandinavai, kurie mums visą laiką yra rodomi kaip pavyzdys, įvestų tvarką.

G.MARKOVIČIENĖ:
Tikrai nesutiksiu, kad lietuviai nemoka daryti biznio ir turėti savo bankų. Pati 12 metų dirbau Ūkio banke.

G.JAKAVONIS: Jis žlugo.

G.MARKOVIČIENĖ: „Snoras“ irgi žlugo. Manau, buvo galima nacionalizuoti ir padaryti lietuvišką banką. Ir „Snoras“, ir Ūkio bankas turėjo platų tinklą, klientai tikrai buvo patenkinti.

S.ŽILINSKAS:
Kai būdavo kalbama apie lietuvišką banką, bent jau smulkaus verslo taryba prašydavo atimti iš Lietuvos valstybinio banko funkciją dalyti paskolas. Ir jis iš karto nebebus korumpuotas, jisai nežlugs.

K.GLAVECKAS:
Kada Lietuvos bankas dalijo paskolas?

S.ŽILINSKAS:
Ne, ne Lietuvos, o lietuviškas bankas.

G.JAKAVONIS: Skandinavų bankai pas mus ilgą laiką buvo atleisti nuo mokesčių. Ar gali Seime atsirasti politinės valios priversti juos susimokėti tiek, kiek priklauso?

V.GAPŠYS: Natūralu, kad bankai moka tiek, kiek jiems nustatė mokėti. Joks verslas nesiruošia mokėti daugiau, negu jiems nustatė. Bet Vyriausybės funkcija yra žiūrėti, ar ta mokestinė našta, kuri jiems yra numatyta, adekvati jų vykdomai veiklai, gal jie privalėtų daugiau mokėti mokesčių, tada turėtų būti nustatyti kiti tarifai. Bet reikia turėti omeny, kad žaidimo taisykles reikia nustatyti iš karto, pačioje pradžioje, o ne keisti vidury krepšinio rungtynių.

Bankų sektoriuje aš matau problemų, nedemonizuodamas tų bankų galiu pasakyti, kad ypač mažmeninėje bankininkystėje pradeda siaurėti paslaugų teikėjų ratas ir visame finansų sektoriuje jaučiamas tam tikras spaudimas. Kuo mažiau paslaugos teikėjų, kuo jie turi didesnes rinkos dalis, tuo labiau kils paslaugų kaina. O bankų paslauga tampa tokia, kurią ne vartotojas pats gali pasirinkti, ar jis nori būti banko klientu ar nenori. Dažnai jis priverstas būti banko klientu todėl, kad atlyginimą visi darbdaviai nori pervesti į banko kortelę, o ne išmokėti kasoje. Teoriškai lyg ir galėtų, bet faktiškai nebepatogu. Todėl reikia suprasti, kad bankai atlieka kur kas svarbesnę funkciją, nei vien finansinių sąskaitų atidarymas, jie atlieka ir socialines funkcijas. Todėl jų reglamentavimas, jų reguliavimas turi būti atitinkamai ir prižiūrimas.

Man nepatiktų situacija, kai du ar trys bankai turi visą mažmeninės bankininkystės rinką. Aš manau, kad nuo to nukentėčiau tiek aš, kaip vartotojas, tiek ir visuomenė. Ar labai apsidžiaugtum iš ryto atsikėlęs ir sužinojęs, kad trimis bankais sumažėjo? Aš nelabai apsidžiaugčiau. Todėl, kad tai atsilieps mano piniginei jeigu ne rytoj, tai poryt.

Turime būti labai reiklūs šitam sektoriui. Tas reiklumas turi prasmę todėl, kad bankai yra svarbi valstybės dalis. Mes neturime kalbėti apie bankų sunaikinimą, neturime kalbėti apie bankų sektoriaus iškraipymą, mes turime kalbėti apie tai, kad reguliavimo mechanizmai turi veikti. Mes matome, kad ir pasaulinė finansų krizė prasidėjo dėl to, kad bankų sektorius turėjo per daug laisvumo.

G.JAKAVONIS: Vis dažniau kalbama prie atsiskaitymą be grynų pinigų. Sunkiai įsivaizduoju, kaip žmonės kaimuose atsiskaitys internetu.

K.GLAVECKAS:
Atsiskaitymas grynais pinigais nėra iš principo ribojamas, kalbama apie sumų apribojimą. Buvo pateiktas pirmas variantas - iki 3000 eurų, bet mes visi bendromis pastangomis tą siūlymą atmetėme. Dabar Vyriausybei pateikėme naują apribojimą - iki 5000. Sakome, kad irgi negerai, suvienodinkime, kiek Europos Sąjungos viduje galima pervežti, - 10 tūkst. eurų. Taip būtų logiška ir, matyt, taip padarysime. Tuo pereinamuoju laikotarpiu mes turėsime geresnes sąlygas, žmonėms bus daugiau laisvių, ypač automobilių prekiautojams ar kitiems smulkaus verslo, kuris Lietuvai svarbus, atstovams.

Bet aš kitą dalyką norėjau pasakyti. Viskuo kaltinti bankus būtų neteisinga. Reikalavimai bankams yra iškelti nepaprastai dideli. Skandinavijos bankuose yra 16 milijardų eurų santaupų su nulinėmis palūkanomis. Vyriausybė jokių instrumentų nenaudoja, kad žmonėms garantuotų, kad jie tuos pinigus investuotų į tokius bendrus ar nebendrus projektus, vyriausybinius, kurie duos 2-3 proc. pelno priedų. Lietuvos visa skola yra absoliučiai lygi pinigų santaupoms, kurios yra bankuose. O Vyriausybė nieko nesiūlo Finansų ministerijai.

Bankai irgi nieko nedaro, jiems kur kas geriau imti nekilnojamojo turto užstatus, paskui palaukti, po 5 metų pelningai parduoti ar dar ką nors padaryti. Gal uždirbti iš lizingo ar apmokėjimo, atsiskaitymo. Arba, geriausias atvejis, paskolinti „Sodrai“, paskolinti Vyriausybei į biudžetą už 1 proc. Nei administruoti nereikia mokesčių, nieko. Tai čia ne vien bankų kaltė. Visi skandinaviški bankai yra Europos centrinio banko sistemoje.

Taisyklės ateina iš Briuselio, tai akivaizdu. Mes įšokome į tą bendrą katilą, kuris vadinasi bendra sriuba. Dabar mes atskiros sriubos neišsivirsime. Galvoti reikėjo, kaip šokti į tą sriubą.

S.ŽILINSKAS: Nesutikčiau, nes ne viskas reguliuojama iš Briuselio. Kad ir koks būtų laukinis kapitalizmas, kad ir kas darytųsi, bet jeigu kažkas gauna kokią nors licenciją, vadinasi, jis sutinka su tuo, kad jo atžvilgiu bus ir reguliavimas. Ir valstybės rankose yra valdyti tą reguliavimo lygį.

Klausimų yra labai daug. Ta pati Konkurencijos taryba nesiėmė spręsti manevravimo Viliboru klausimo. Buvo sakoma: „Na, ką jūs čia viską išsigalvojate.“ Kai išlindo pasauliniai Viliboro atvejai, kitose šalyse atsirado teisiniai aktai, kad tai yra nesąžininga ir už tai baudžiama. O Lietuvoje nėra tokių teisinių aktų. Kai politikams sakoma, matote, taigi skylė, sukurkite teisinį aktą. O šie atsako: na, mums čia nepriklauso, mes palauksime, kol kas gero ateis iš Briuselio. O dabar susidariusi keista situacija. Iš tikrųjų Europos Sąjungos įstatymai, pvz., smulkaus verslo atžvilgiu, dažnai yra geresni nei lietuviški. Ir mes laukiame, kol per prievartą direktyvos ar reglamentai bus įgyvendinti. Tai čia neveiklumas - mūsų pačių džiaugsmas, o ne kažkas primesta iš šalies.

Daugiau skaitykite
čia.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“


Pasidalink: Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (9)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • VIZITAS: Lietuvoje oficialaus vizito ketvirtadienį ir penktadienį lankysis Vokietijos Federalinis Prezidentas Frankas Valteris Šteinmejeris.
  • NETEKTIS: trečiadienį Sudano sostinėje Chartume mirė Rusijos ambasadorius Sudane Mirgajasas Širinskis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Ar jau pasiruošėte rugsėjo 1-ajai?

balsuoti rezultatai

Ar leidote savo vaikus į vasaros stovyklas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +11 +13 C

   +8  +12 C

 

   +11 +14 C

   +17  +18 C

  +18  +20 C

 

   +19  +21 C

    5-10 m/s

     2-5 m/s

 

      2-4 m/s

 

USD - 1.1799 PLN - 4.2848
RUB - 69.7924 CHF - 1.1392
GBP - 0.9213 NOK - 9.3130
reklama
Labas vasara