1 nuotr.2017 metų gegužės mėnesį daugiau nei trečdalis (37%) apklaustų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, o šeši iš dešimties (61%) apklaustųjų nurodė, kad reikalai šalyje blogėja. 2% respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Per paskutinį mėnesį 10 procentinių punktų padaugėjo gyventojų, manančių, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje krypsta į gerają pusę. Lyginant su gyventojų atsakymais prieš metus (2016 m. gegužę) pastebinčių situacijos pagerėjimą šalyje taip pat padaugėjo 10 procentinių punktų.
Kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei tie, kurie savo šeimos finansinę padėtį vertina gerai, studentai ir moksleiviai bei specialistai ir tarnautojai.
Daugiau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaimo vietovėje, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu bei su mažiausiomis pajamomis vienam šeimos nariui (iki 275 eurų per mėnesį), pensininkai bei bedarbiai.
Kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu krypsta į gerąją pusę, nurodė dviejų partijų rėmėjai: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (64% iš jų nurodė, kad reikalai gerėja) bei Lietuvos centro partijos (59%). Didžiausi pesimistai šiuo metu yra partijos Tvarka ir teisingumas (75% mano, kad reikalai šalyje blogėja) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (68%) rinkėjai.
2017 metų gegužės mėnesį kas dešimtas (10%) apklaustas šalies gyventojas nurodė, kad per paskutinius 2 mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, kas antras (52%) nurodė, kad ji nepasikeitė, o trečdalis (33%) atsakė, kad ekonominė Lietuvos padėtis per paskutinius kelis mėnesius pablogėjo. 5% respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Lyginant su 2017 m. balandžio mėnesio apklausos rezultatais, 14 procentinių punktų sumažėjo manančių, kad ekonominė padėtis Lietuvoje blogėja ir 11 procentinių punktų padidėjo dalis tų, kurie šalies ekonomikoje nemato nei teigiamų, nei neigiamų pokyčių. Lyginant su apklausos rezultatais prieš metus (2016 metų gegužę), manančių, kad šalies ekonominė padėtis blogėja, sumažėjo 13 procentinių punktų.
Situacija šalies ekonomikoje dažniau nepatenkinti gyvenantys kaime, respondentai su mažiausiomis pajamomis vienam šeimos nariui (per mėnesį iki 275 eurų), bedarbiai ir namų šeimininkės.
Kad ekonominė padėtis Lietuvoje paskutiniu metu gerėja, kiek dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu bei tie, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdino kaip gerą, vadovai, specialistai ir tarnautojai.
2017 metų gegužės mėnesį dešimtadalis (11%) apklaustų Lietuvos gyventojų savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip pagerėjusią (lyginant su buvusia prieš 2 mėnesius), beveik šeši iš dešimties (57%) respondentų nurodė, kad jų šeimos finansinė padėtis paskutiniu metu nepasikeitė, o trys iš dešimties (30%) atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis paskutiniu metu pablogėjo. 2% respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Per paskutinį mėnesį 15 procentinių punktų sumažėjo teigiančių, kad jų šeimos finansinė padėtis paskutiniu metu pablogėjo ir 12 procentinių punktų padidėjo nurodžiusių, kad jų šeimos finansinė padėtis per 2 mėnesius nepasikeitė. Lyginant su vertinimais prieš metus (2016 metų gegužę), manančių, kad šeimos finansinė padėtis blogėja, sumažėjo net 19 procentinių punktų.
Kad šeimos finansinė padėtis per paskutinius 2 mėnesius pablogėjo, kiek dažniau nurodė vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime (42%), respondentai su mažiausiomis pajamomis vienam šeimos nariui - per mėnesį iki 275 eurų (41%), bedarbiai ir namų šeimininkės (47%).
Kad šeimos finansinė padėtis paskutiniu metu pagerėjo kiek dažniau nurodė vyrai, jaunesni nei 50 metų žmonės, miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, specialistai ir tarnautojai, gyventojai, kurie savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip gerą.
2017 metų gegužės mėnesį daugiau nei pusė (53%) apklaustų suaugusių šalies gyventojų buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija, o keturi iš dešimties (39%) respondentų buvo patenkinti demokratija Lietuvoje. 8% neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
Per paskutinį mėnesį nepatenkintų demokratijos veikimu gyventojų dalis sumažėjo 6 procentiniais punktais, o lyginant su respondentų atsakymais prieš metus (2016 metų gegužę) nepatenkintų demokratijos veikimu sumažėjo 9 procentiniais punktais.
Tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, daugiau patenkintas jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis pajamomis vienam šeimos nariui (virš 420 eurų), specialistai ir tarnautojai bei besimokantis jaunimas.
Dažniau už kitus demokratijos veikimu šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 30 metų žmonės, gyvenantys kaime, darbininkai, ūkininkai, bedarbiai ir pensininkai, respondentai, kurie savo šeimos finasinę padėtį įvertino kaip blogą.
Tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, šiuo metu santykinai kiek daugiau patenkinti tik trijų partijų rėmėjai (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų bei LR liberalų sąjūdžio), o labiausiai demokratijos padėtimi šalyje nepatenkinti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (80% iš jų tuo nepatenkinti), partijos Tvarka ir teisingumas (65%) bei LSDP (60%) rinkėjai.
