respublika.lt

Apiplėšti pagal geriausias užsienio bankų tradicijas

2012 liepos mėn. 26 d. 08:36:02
Skirmantas MALINAUSKAS, zinios@vakarozinios.lt
Apiplėšti pagal geriausias užsienio bankų tradicijas

Pasauliniam bankinių aferų skandalui įgaunant pagreitį Lietuvoje prabilta, kad ir mūsų bankai galėjo pasinaudoti netobula palūkanų nustatymo tvarka.

Galimybės manipuliuoti

Kaip „Vakaro žinioms“ sakė finansų analitikas Stasys Jakeliūnas, Lietuvoje paskolos litais išduodamos remiantis VILIBOR rodikliu. „Šalies komerciniai bankai pateikia duomenis Lietuvos bankui, kuris, atmetęs aukščiausią ir mažiausią skaičių, išveda vidurkį. Iš esmės tai palūkanų norma, už kurią bankai skolinasi vieni iš kitų“, - paaiškino jis.

Nuo VILIBOR priklauso paskolų palūkanų dydis, kitaip tariant, kuo didesnis šis rodiklis, tuo daugiau žmonės turi mokėti bankams. „Tačiau viena iš pagrindinių problemų yra tai, kad beveik visi tarpbankinio skolinimo sandoriai sudaromi trumpam terminui - iki vieno mėnesio. Tuo tarpu gyventojams skolinimosi litais palūkanos nustatomos šešių mėnesių laikotarpiui. Tas faktas, kad šešių mėnesių laikotarpiui bankai vieni kitiems neskolina visai, kelia abejones ir įtarimus, ar tai apskritai yra rinkos palūkanų norma“ , - teigė S.Jakeliūnas.

Didžiuliai nuostoliai

Finansų analitiko nuomone, dėl staigių palūkanų šuolių gyventojai patiria didžiulius nuostolius. Būtent taip ir įvyko 2009 m. įsibėgėjus krizei, kai VILIBOR šoktelėjo iki beveik 9 proc. Palyginimui, tuo pat metu paskoloms eurais buvo taikoma 1,1 proc. palūkanų norma.

„VILIBOR šuoliai buvo milžiniški. Finansinis raštingumas iš žmonių reikalautų imti paskolas tokia valiuta, kokia jie gauna pajamas. Tačiau tie, kurie elgėsi atsakingai, patyrė nuostolius, nes turėjo mokėti gerokai didesnes palūkanas komerciniams bankams”, - sakė S.Jakeliūnas.

Naudinga skandinavams

Kosminiu greičiu auganti paskolų litais palūkanų norma net tik pildė daugelio Lietuvos komercinių bankų kišenes, bet ir padėjo subalansuoti valiutų svyravimo rizikas. Tai buvo itin aktualu Lietuvoje veikiantiems skandinaviškiems bankams. „Skandinaviški bankai atsidūrė situacijoje, kai iš motininių bankų skolinosi eurais, o čia, Lietuvoje, iki krizės daugiausia perskolindavo litais. Mūsų valiutos nuvertėjimo atveju jie būtų patyrę didelius nuostolius. Galima įtarti, kad bankai galėjo manipuliuodami informacija tvarkyti savo balansus“, - sakė S.Jakeliūnas.

Finansų analitikas savo žodžius pagrindė iškalbinga statistika. „Daugelis klientų padidėjus įmokoms kreipėsi į bankus norėdami keisti paskolų valiutas. 2007 m. viduryje privačiam sektoriui eurais buvo išduota apie 40 proc. paskolų. Tuo tarpu 2009 m. viduryje tas skaičius priartėjo prie 70 proc. Tokiu būdu didžioji valiutų rizikos dalis buvo perkelta ant banko klientų pečių“, - teigė jis.

Apmokėjo žmonės

Šių manipuliacijų pasekmes skaudžiausiai pajuto paskolas litais paėmę piliečiai, kurie turėjo mokėti dvigubai padidėjusias įmokas bankams. „Tie, kurie nusprendė keisti paskolų valiutą į eurus, vis tiek patyrė nuostolius dėl sutarčių administravimo kaštų. Be to, krizės fone sutartis keičiantiems klientams bankai galėjo didinti savo pelno maržas įskaičiuodami didesnę riziką“, - paaiškino S.Jakeliūnas.

Pasak jo, pakanka duomenų pradėti išsamų tyrimą dėl banko veiklos, tačiau tuo užsiimti atsakingos institucijos nenori.

Per maža rinka

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas „Vakaro žinioms“ teigė, jog Lietuvos situacija skirtinga nei Vakarų valstybėse. „Palūkanų indikatorius yra griežtai kontroliuojamas Lietuvos banko. Mūsų asociacijai buvo ne kartą siūlyta perimti VILIBOR tvarkymą, bet mes nesutikome, jei šį rodiklį nustatinėtų vien bankai, tai kiltų spekuliacijos“, - sakė jis.

S.Kropo teigimu, Lietuvos rinka yra maža, todėl sunku rasti objektyvų palūkanų rodiklį. „Tokioje rinkoje kaip Lietuvos akivaizdu, kad kils problemos paėmus bet kokį indikatorių. Lietuvos rinka yra nelikvidi, joje sudaroma mažai sandorių. Jei ilgesnį laiką sandoriai nesudaromi, tai ir duomenų nėra. Todėl ilgesnio laikotarpio paskoloms taikomas trumpesnio laikotarpio rodiklis“, - tikino jis.

Asociacijos vadovas pripažino, jog tokia praktika turi trūkumų. „Tai nėra visiškai gerai. Kai kurie bankai stengiasi modifikuoti tą indikatorių pridėdami šalies riziką ar kitus kriterijus. Prieš mėnesį turėjome susitikimą su Lietuvos banku, kurio metu teikėme siūlymus dėl palūkanų rodiklio, kuris būtų stabilesnis, ne toks priklausomas nuo trumpalaikių svyravimų, kaip buvo krizės laikotarpiu“, - sakė S.Kropas.

Arvydas Martinėnas - Vudis - dainininkas:

Ėmiau paskolą litais. Pradžioje mokėjau 1400 Lt per mėnesį. Ilgainiui suma pradėjo augti ir padidėjo iki 2850 litų. Mačiau, kad darosi kažkokia nesąmonė. Kiekvienas žmogus imdamas paskolą pasiskaičiuoja, kiek jis galės jai skirti pinigų. Ir, kai paskola pabrangsta du kartus, žmogus pastatomas į aklavietę. Tai panašu į aferizmą.

Nuėjau į banką kalbėtis. Buvau apsisprendęs pakeisti paskolą litais į paskolą eurais.

Sužinojau, jog už pakeitimą teks papildomai sumokėti. Perspėjo, kad bankas gali visai neleisti to padaryti. Kitaip tariant, valiutos keitimas reiškė tą patį, ką naujos sutarties sudarymas. Bankas iš naujo vertino riziką, buvo padidinta marža. Nors mano situacija iš esmės niekuo nepasikeitė, tiesiog keičiau litus eurais.

Nepaisant viso to, pakeitus paskolos valiutą mano įmoka nuo 2800 Lt sumažėjo iki 1300 Lt. Už paskolą eurais aš mokėjau mažiau, nei už tą pačią paskolą litais dar prieš krizę. Galų gale, kai apsiskaičiavau, kiek permokėjau dėl visų brangimų ir sutarčių kaitaliojimų, man net bloga pasidarė.

Draugai, kurie neperėjo iš litų į eurus, tiesiog „žaliavo“ atidavinėdami didžiulius pinigus. Per visą laikotarpį sutaupiau 20-30 tūkst. litų.

Nesu finansų specialistas, bet man keista, kodėl imdamas paskolą savo valstybės valiuta turiu du kartus daugiau mokėti, nei skolindamasis užsienio valiuta. Įsivaizduoju, kad turėtų būti atvirkščiai.

Imdamas paskolą banko atstovų klausiau, ar gali būti svyravimai. Sakė suma gali keistis keliais šimtais litų. Mane tai tenkino. Bet negalėjau įsivaizduoti, kad suma keisis dvigubai.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"


Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • STATISTIKA: per savaitę, gegužės 13-19 dienomis, sostinės Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnai sustabdė 27 neblaivius vairuotojus.
  • PADIDĖJO: eksportuotų prekių kainos šių metų kovą, palyginti su vasariu, padidėjo 0,3 proc., importuotų prekių - 0,5 proc.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar esate patenkinti „Eurovizijos“ dainų konkurso laimėtoju?

balsuoti rezultatai

Už ką balsuosite antrajame Prezidento rinkimų ture?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +14 +16 C

  +16  +18 C

 

 +13 +15 C

+23 +25 C

 +25 +27 C

 

+21  +22 C

4-6 m/s

 4-5 m/s

 

 2-3 m/s

 

USD - 1.1172 PLN - 4.3031
RUB - 72.1920 CHF - 1.1283
GBP - 0.8760 NOK - 9.7950
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis