respublika.lt

2018 rugsėjo 24, pirmadienis

Apie vokelius V.Uspaskicho įmonėje prakalbusi Dalia Budrevičienė: „Tiesa man galėjo kainuoti ir gyvybę“nuotraukos (50)

2018 kovo mėn. 16 d. 11:30:44
Sidas AKSOMAITIS

Krekenaviškė Dalia Budrevičienė, daugiau nei prieš dešimtmetį viešai sugėdinusi Viktorą Uspaskichą dėl vokeliuose mokamų algų jo šeimos valdomoje mėsos perdirbimo įmonėje, buvo atleista iš darbo, įsukta į teismų maratoną. Ir tik per stebuklą išsaugojo brangiausią turtą - gyvybę.

 

Tarsi šakutė prieš garvežį

„Tokia jau esu - negaliu tylėti, negaliu taikstytis su melu, - sakė D.Budrevičienė „Vakaro žinioms“. - Turėjau teisę paklausti, kodėl atlyginimai mokami vokeliuose, ja ir pasinaudojau. Kas nutiko po to, baisu… Net pagalvoti negalėjau, kad mūsų laisvoje Lietuvoje tas mano klausimas sugrįš tokiu bumerangu. Ar aš pavogiau ką nors, ar dar kokį nusikaltimą padariau? Paklausiau tik to, kas liečia mane ir paprastą visuomenę, o pažiūrėkite, ką padarė su manimi - ir žemino, ir trypė, su visa šeima darė, ką norėjo.

Mažas miestelis, kuriame gyvenu, susiskirstė į dvi stovyklas - kaip ir visa Lietuva. Palaikančiųjų buvo tik vienas kitas, atrodė, kad visas pasaulis nusiteikęs prieš mane. Dar ir šiandien sulaukiu tiek piktų žvilgsnių, tiek neapykantos. Buvo pasiūlymų išvažiuoti iš čia, bet sunku palikti savo kraštą. Dabar, ačiū Dievui, dirbu mylimą auklėtojos darbą vaikų darželyje, esu apsupta gerų žmonių, laisvai kvėpuoju, gyvenimas, regis, grįžta į senas vėžes.“

Tai, ką anuomet padarė D.Budrevičienė, ir šiandien atrodo neįtikėtina. Kaip paprasta mėsos sūdymo cecho darbininkė išdrįso mesti pirštinę pačiam V.Uspaskichui, kurį didelė dalis rinkėjų įsivaizdavo kaip vienintelį ir niekuo nepakeičiamą Lietuvos gelbėtoją? D.Budrevičienė netgi buvo lyginama su šakute, stojusia prieš garvežį. Tačiau ta šakutė nesulūžo, o nuo bėgių nudardėjo pats garvežys.

„Prieš įsidarbindama Krekenavos agrofirmoje net nežinojau, kas yra tie vokeliai, - „Vakaro žinioms“ prisipažino moteris, kurios drąsa buvo įvertinta Žmogaus teisių gynimo šauklio apdovanojimu ir premija. - Iš meistro gavę vokelius žmonės tarpusavyje piktindavosi tokia tvarka. Visi suprato, kad algą vokelyje gaunantis darbininkas ištikus bėdai liks be jokių socialinių garantijų, tačiau tylėjo.“

Įveikti ligą padėjo gerumas


Garsųjį klausimą V.Uspaskichui moteris pateikė atostogų metu atėjusi į susitikimą su šiuo Lietuvos politikos padangėje tuo metu žibėjusiu verslininku. Kas nutiko po to? Grįžusiai iš atostogų D.Budrevičienei buvo duotas pasirašyti lapas, kuriame ji prisipažino, jog susirinkimo metu viešai teiravosi apie Krekenavos agrofirmoje darbuotojams dalijamus vokelius.

„Tada mane apkaltino, kad suteršiau nepriekaištingą įmonės vardą, iškėlė bylą ir perdavė teisman, - prisiminė krekenaviškė. - Iš manęs buvo padaryta nusikaltėlė, patekau į tikrą teisinę mėsmalę. Baisu buvo. Galiausiai to tariamo šmeižto byloje buvau išteisinta.“

Prasidėjęs teisinis persekiojimas nebuvo vienintelė drąsios moters bėda. Vos atleistą iš darbo Krekenavos agrofirmoje D.Budrevičienę užklupo ir į ligos patalą nubloškė sunki liga - ūmus nekrozinis pankreatitas. Pasiligojus laukė 45 paros komoje, 5 operacijos ir nelengvas sugrįžimas į gyvenimą. „Visa ši istorija man kainavo labai daug jėgų ir sveikatos, - sakė
D.Budrevičienė „Vakaro žinioms“. - Ačiū Dievui, kad nuošalyje neliko labai daug gerų žmonių ir pilietinių organizacijų - jie man suteikė visokeriopą pagalbą.“

Žmonės bijo prarasti darbą


Kas vyksta mūsų valstybėje, kad apie neteisybę darbovietėje prabilęs žmogus sulaukia milžiniško puolimo? Šis klausimas D.Budrevičienei neduoda ramybės ir šiandien. „Atsakymą į tą klausimą mes visi žinome, tik bijome pasakyti, - teigė krekenaviškė. - Kai visuomenė pamato, kokio puolimo sulaukia sistemai pasipriešinti išdrįsęs žmogus, dažnam noras kovoti už savo teises praeina. Žinau, kad ir ne vienas iš mano buvusių bendradarbių buvo gąsdinami - jei ką nors prasižiosite, jums bus dar blogiau negu jai. O ką žmonėms daryti, kai tas darbas - vienintelė išeitis ir vienintelis pragyvenimas? Kur jiems dingti? Pavyzdžiui, aš turiu neįgalumo grupę, už kurią kiekvieną mėnesį gaudavau 150 eurų, dabar išmokos suma pakelta iki 200 eurų. Tačiau išgyventi vien iš neįgalumo išmokos būtų neįmanoma. “

Pasak D.Budrevičienės, dažnas darbdavys su žmonėmis nesiskaito vien dėl to, kad įbauginti darbuotojai stokoja vienybės. „Tokiems galima viena ranka duoti, kita atimti, o jie vis tiek lenks nugaras“, - teigė krekenaviškė.

Darbdavius gąsdino pavardė


Šiandien D.Budrevičienė gali drąsiai pasakyti, jog įmanoma ne tik kovoti prieš sistemą, bet ir ją nugalėti. „Sutikau labai daug nepažįstamų žmonių, kurie prieidavo, apsikabindavo ir linkėdavo nepalūžti - tai suteikdavo vilties ištverti visus sunkumus, - pasakojo D.Budrevičienė. - Tačiau daugumą nuo kovos už savo teises stabdo mintis, kad su jais pačiais gali būti susidorota.“

Apie vokeliuose mokamus atlyginimus prabilusi D.Budrevičienė kelerius metus sėdėjo be darbo - principingumu pagarsėjusios moters niekas nenorėjo priimti. Kodėl? Negi patogiai šešėlyje tūnantys verslininkai baiminosi irgi būti ištempti į dienos šviesą? Ne vienos įmonės atstovai, darbo ieškančiai D.Budrevičienei iš pradžių patvirtindavę, kad darbuotojai reikalingi, liežuvį prikąsdavo vos išgirdę jos pavardę. „Atsiprašome, jau nebereikia - taip jie sakydavo sužinoję, kad esu ta pati D.Budrevičienė“, - prisiminė krekenaviškė.

Vidinį nerimą kurstė ir keisti įvykiai, kurių D.Budrevičienės gyvenime netrūko. „Darbo birža mane siuntė mokytis į verslo administravimo kursus Panevėžyje, kur vykdavau ir autobusu, - pasakojo moteris. - Išlipusi iš autobuso netrukdavau įsitikinti, kad mane seka kažkoks vyras. Aš stabtelėdavau, tas vyras irgi stabtelėdavo. Kartą buvau taip išgąsdinta, kad prisigretinau prie gatve su auklėtojomis einančios darželinukų grupės ir ėjau su tais vaikais, kol pajutau, kad esu saugi. Kitąsyk, einant per gatvę, kurioje nebuvo jokių mašinų, nežinia iš kur išniręs automobilis pro mane pralėkė tokiu greičiu, kad užkliudęs nutraukė rankinės rankeną ir išplėšė palto sagas. Naktiniai skambučiai, elektros saugiklių išsukinėjimai, pagalių mėtymai į dukrelių langus - ir tai teko patirti. Naktį kažkas paskambina į duris, jas atidarai, o ten nieko nėra.“

Teismuose irgi laukė smūgiai - kai kurios buvusios artimos kaimynės D.Budrevičienę vadino ir šiokia, ir anokia. „Aš klausydavausi jų ir galvodavau - nejaugi, neduok Dieve, ir iš tiesų buvo taip gyvenime, jeigu jau jos teisme taip kalba, - stebėjosi krekenaviškė. - Girdėjau ir kalbų, kad ne vienam už mano adresu pasakytą blogą žodį buvo dosniai atsilyginta.“

Brangi teisybės kaina

„Teisybės paieškos gali kainuoti ir gyvybę - galbūt toks suvokimas nuo konkrečių veiksmų sustabdo daugelį žmonių, kurie yra nepatenkinti esama situacija, - svarstė D.Budrevičienė. - Daug žmonių geriau burbės patyliukais po nosimi, verkšlens, kaip viskas yra blogai, bet nieko nedarys, kad padėtis pasitaisytų.“

O ar verta buvo kovoti, jei didelei daliai visuomenės priimtinesnis kankinių vaidmuo? „Sunku pasakyti, bet, matyt, man buvo skirta tokia misija, - sakė moteris. - Matyt, reikėjo visa tai pereiti ir man, ir mano šeimai, kuriai gydytojai, vertindami mano sveikatos būklę, net pasakė ruoštis blogiausiam. Savo poelgio nesigailiu ir, jei tik galėčiau atsukti laiką atgal, jį pakartočiau. Galbūt, toks buvo mano pašaukimas, turėjau padaryti tai, kas buvo mano jėgoms.

D.Budrevičienė „Vakaro žinioms“ prisipažino su užuojauta žiūrinti į šių dienų heroje tapusią Rasą Kazėnienę, atskleidusią pažeidimus kalėjimų sistemoje ir sukėlusią šios sistemos vadovų griūtį. „Galvoju, Dieve, Dieve, jeigu jai teks patirti tai, ką teko ištverti man... Labai svarbu, kad nuo žmogaus, kovojančio už teisybę, nenusisuktų tie, kurie gali jam padėti. Tada ir tas žmogus jausis tvirčiau. O tvirtybės R.Kazėnienei tikrai prireiks.“

„Vakaro žinios“ susisiekė su Rasa Kazėniene. Moteris puikiai prisiminė D.Budrevičienės žygdarbį. Reikia daugiau tokių drąsių žmonių. „Nes abejingi, leidžiantys vogti arba patys vagiantys iš valstybės, kenkia sau ir savo artimiesiems“, - sako R.Kazėnienė. Kaip pasikeitė jos gyvenimas po to, kai iš Teisingumo ministerijos pasitraukė ministrė Milda Vainiutė ir viceministras Raimondas Bakšys, skaitykite artimiausiuose „Vakaro žinių“ numeriuose.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (50)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • VAISTININKAI: rugsėjo 25-ąją minima Pasaulinė vaistininkų diena.
  • PRALAIMĖJO: Azerbaidžane vykstančiame pasaulio dziudo čempionate startavęs Rokas Nenartavičius liko be pergalių - svorio kategorijos iki 90 kg pirmajame rate pralaimėjo čekui Jiriui Petrui.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar savo akimis matėte popiežių Pranciškų?

balsuoti rezultatai

Ar jums su darbdaviu pavyksta susitarti dėl atostogų datos ir terminų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +6   +9 C

   +3   +4 C

 

   0  +2 C

  +11  +12 C

   +8  +9 C

 

   +7  +9 C

  1-6 m/s

 4-5 m/s

 

    3-6 m/s

 

USD - 1.1759 PLN - 4.2946
RUB - 78.5108 CHF - 1.1228
GBP - 0.8940 NOK - 9.5793
reklama
Sveikata Grožis