Aludariai džiaugiasi karšta vasara ir pastebi ryškėjančias naujas tendencijasnuotraukos (1)

2018 rugpjūčio mėn. 07 d. 12:48:50 Perskaitė 586

Išskirtinai karšta vasara ir sutrumpėjęs prekybos alkoholiu laikas parduotuvėse keičia lietuvių įpročius. Iki šiol didžiąją dalį alkoholinių gėrimų prekybos centruose pirkę gyventojai atsigręžia į barus ir kavines. Barų savininkai dėl pasikeitusios tendencijos skaičiuoja iki trečdalio išaugusius pardavimus, o aludariai sako, kad kartu auga ir tokių gėrimų kaip nealkoholinis alus ar gaivieji gėrimai pardavimai.

 

Barų kultūros atgimimas

Sostinėje įsikūrusio Azijos restobaro „Briusly“ baro vadovas Vytenis Sakalauskas pastebi, jog alkoholio vartojimo pokyčiai matomi plika akimi.

„Šiemet lengvo alkoholio pardavimo skaičiai darbo dienų vakarais bei savaitgaliais yra bent 20–30 proc. aukštesni nei praėjusiais metais. Prieš metus ar du nieko panašaus nebuvo, nes dalis žmonių greičiausiai rinkosi alkoholinius gėrimus įsigyti parduotuvėje“, – aiškina V. Sakalauskas.

Kad šiemet žmonės dažniau renkasi į barus bei restoranus, pastebi ir aludariai. „Švyturys-Utenos alus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalių generalinis direktorius Rolandas Viršilas aiškina, jog toks pokytis – dėsningas. „Vertinant skaičius iš parduotuvių matome, kad alaus pardavimai kilo, bet daug mažiau, nei baruose bei restoranuose, kur alaus parduodame penktadaliu daugiau, nei pernai. Lietuva iki šiol buvo šalis, kurioje vadinamieji HORECA (viešbučių, restoranų ir barų) pardavimai buvo vieni mažiausių Europoje, tad toks pakilimas – sveikintinas. Jis rodo ir didesnę mūsų žmonių perkamąją galią, ir aktyvesnį laisvalaikį bei socializaciją“, – pastebi R. Viršilas.

Nuo karščio gelbėjasi gėrimais

Šių metų liepos mėnesį „Švyturys-Utenos alus“ pardavė 12 proc. daugiau gėrimų nei 2017-ųjų liepą. Palyginimui, alaus parduota 11 proc., gaiviųjų gėrimų – 20 proc., vandens – net 27 proc. daugiau. Pasak R. Viršilo, išskirtinai karšta vasara ne tik augina visų įmonės gaminamų gėrimų pardavimus, bet ir keičia pardavimų struktūrą. Įmonė parduoda daug daugiau aukščiausios kategorijos (angl. premium) ir lengvo bei nealkoholinio alaus.

„Karščio bangos pakoregavo prognozes apie alaus rinkos kritimą, tačiau dar labiau pagilino pastarųjų metų tendencijas – alaus laipsniai „lengvėja“, o sparčiausiai kyla ne tik gaiviųjų gėrimų, bet ir nealkoholinio alaus pardavimai“, – teigia „Švyturys-Utenos alus“ vadovas.

Alų renkasi dėl skonio

Pasikeitusius vartojimo įpročius iliustruoja ir faktas, jog iš viso „Švyturio-Utenos alaus“ asortimento, būtent „Švyturys GO“ ir kiti nealkoholinio alaus prekės ženklai, lyginant su praėjusiais metais patyrė didžiausią kilimą. Per karštąjį liepos mėnesį įmonė pardavė net 133 proc. daugiau nealkoholinio alaus, nei pernai liepą, o per visus septynis šių metų mėnesius nealkoholinio alaus parduota 144 proc. daugiau.

Pavyzdžiui, vien per šiųmetę Jūros šventę Klaipėdoje nupirkta 71 proc. daugiau nealkoholinio „Švyturio“ alaus nei per tą pačią šventę 2017-aisiais. Bendrai nealkoholinis alus sudarė apie 3,5 proc. viso šventėje įsigyto alaus.

„Dar 2015 ir 2016 metais nealkoholinio alaus segmentas teužėmė apie 1 proc. visos alaus rinkos. Nuo to laiko ši dalis yra daugiau nei patrigubėjusi. Tai rodo, jog mūsų inovacijos, kuriant naujas nealkoholinio alaus rūšis ir skonius, buvo aukštai įvertintos vartotojų“, – teigia „Švyturys-Utenos alus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalių vadovas. 

„Švyturys-Utenos alus“ yra vienintelė Lietuvos įmonė, čia turinti nealkoholinio alaus gamybos įrangą. Gamyboje naudojama pažanga mikrofiltravimo technologija dėl skirtingų medžiagų tankių leidžia išfiltruoti alkoholį iš įprastiniu būdu pagaminto ir sufermentuoto alaus. Taip nealkoholiniame aluje išlaikomos visos įprastos alaus skoninės savybės.

Daugumoje kitų įmonių vis dar naudojama senesnė technologija, kai alkoholis išgarinamas alų pakartotinai kaitinant. Tačiau pagrindinis šio būdo minusas – pakartotinis kaitinimas keičia alaus skonį, todėl anksčiau daugumai vartotojų toks alus nebuvo patrauklus.

„Carlsberg“ Baltijos šalių vadovas R. Viršilas pastebi, kad Lietuva regione – ne išskirtinė. Karščiai paveikė ir „Carlsberg“ įmonių Latvijoje bei Estijoje pardavimus.

Bendrai Baltijos šalyse liepos mėnesį „Carlsberg“ koncerno įmonių pardavimai, palyginus su 2017-ųjų liepa, kilo 25 proc.: Latvijoje – 30 proc., Estijoje – net 53 proc. Tačiau nuogąstaujama, kad karšta šių metų vasara išaugins ne tik alaus pardavimus, bet ir žaliavų kainas, kurios dėl nesibaigiančių karščių Europoje jau pradėjo kilti.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net