Sužlugdyto „Snoro“ patalpose matomi nauji gyvybės ženklai. Centrinėje Vilniaus gatvėje - Gedimino prospekte - jos išnuomojamos arba jau net išnuomotos kitiems šeimininkams. Gal bankroto administratoriai stengiasi uždirbti „Snore“ santaupas laikiusiems ir jas praradusiems žmonėms? Deja, pastatai prestižinėse vietose - ne „Snoro“.
Bankai apsidraudę, pastatai - ne jų
Vilniaus Gedimino prospekto pradžioje, tiesiai priešais Arkikatedrą, anksčiau veikusį „Snoro“ padalinį dar primena patalpų viduje likusi valiutų kursų švieslentė, banko atributikos detalės ir įėjimą puošusios įstaigos iškabos kontūrai.
Ant durų bei vitrinose šviečia nekilnojamojo turto agentūros skelbimas, kviečiantis išsinuomoti buvusias „Snoro“ patalpas. Beje, jos yra ypatingos - su specialia patalpa privatiems seifams, specialia apsaugos sistema.
„Taip, šios patalpos iš tiesų yra nuomojamos, jos priklausė ne „Snorui“, o su banku visiškai nesusijusiam asmeniui“, - vakar „Respublikai“ sakė nekilnojamojo turto agentas Paulius Katinas, kurio telefonas puošia bankrutavusio banko langus ir duris. „Snoras“, kaip ir daugelis Lietuvoje veikiančių užsienio bankų, savo biurus įkurdavo išnuomotose patalpose.
Banke nežino jo vertės
O kas darosi su tikru „Snoro“ turtu? Į šį klausimą niekas neatsako. Pernai lapkritį laikinojo administratoriaus Saimono Friklio (Simon Freakley) komanda suskaičiavo, kad iki nacionalizavimo 7 mlrd. 979 mln. litų kainavęs bankas atpigo net 3 mlrd. 871 mln. litų ir jo vertė tesudarė 4 mlrd. 108 mln. litų.
„Respublika“ aiškinosi, kokia tikroji „Snoro“, turinčio (tiksliau, turėjusio) didžiausią šalyje mažmeninės bankininkystės tinklą, vertė yra šiandien.
Iš 422 taupomųjų bankų skyrių vadybininkų terminuotas darbo sutartis sudarė tik 270 žmonių, kuriems pasiūlyta padirbėti su kreditorių reikalavimais arba konsultuoti klientus informacijos telefonu. Tad pelningu laikytas „Snoro“ mažmeninės bankininkystės tinklas jau virtęs tik nereikalingų kioskų sistema.
Vakar, paklaustas apie „Snoro“ turto vertę šiandien, banko atstovas Tomas Vaišvila negalėjo atsakyti nei žodžiu, nei raštu. Esą tokių skaičių reikėtų gerokai paieškoti.
Tokios informacijos jau negali suteikti ir Lietuvos bankas, kuris, pasirodo, su „Snoru“ nebeturi jokio ryšio, negali net kontroliuoti situacijos valstybiniu tapusiame banke. „Snoras“ dabar tebėra jo bankrotą paskelbusio Vilniaus apygardos teismo teisėjo ir administratoriaus Nilo Kuperio (Neil Cooper) rūpestis. Šių žmonių rankose yra ir „Snoro“ kreditorių - Lietuvos žmonių - turto likimas.
N.Kuperis kreditorių reikalavimus teismui pateikė kovo 14-ąją. Įmonių bankroto įstatymas numato, kad tik po to, kai įsiteisės teismo nutartis, patvirtinanti šiuos reikalavimus, bet ne vėliau kaip po 30 dienų, turi būti šaukiamas banko kreditorių susirinkimas.
Tik jame patvirtintas Kreditorių komitetas galės imtis valdyti dar likusį „Snoro“ turtą ir kitas funkcijas.
Raštai dingsta nežinioje
Tačiau kokį turtą ir kaip reikės valdyti, šiandien nieko negali pasakyti „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas, mat visa informacija apie padėtį tik užsieniečiui administratoriui prieinamame banke yra slepiama.
„Mums nieko nesako, aš jau net nesuprantu, kas čia toje istorijoje vyksta, su kuo apskritai reikia diskutuoti, tartis, kalbėti. Mes bandome visais įmanomais kanalais klausti, siunčiame raštus, tačiau jokio atsakymo nėra, - vakar sakė D.Arlauskas. - Rašome apie savo pasirengimą dalyvauti ar neformaliose darbo grupėse, ar Kreditorių komitete, kuris galbūt kada nors pradės dirbti, bet negauname absoliučiai jokių atsakymų“.
D.Arlauskas teigė, kad asociacija negauna ne tik atsakymų iš N.Kuperio kontoros, bet ir iš Finansų ministerijos. Kreditoriai šiai valstybės institucijai jau siuntė daugybę pasiūlymų, tačiau nesulaukė jokio atsako.
„Taip pat rašėme, kad esame susirūpinę visiškai netinkamu dabartinio „Snoro“ valdymu, ten sėdinčiais keliais šimtais žmonių, kurie nėra suinteresuoti banko turto išsaugojimu ir t.t., bet nėra jokios reakcijos“, - tvirtino D.Arlauskas.
Tačiau prieš kelias savaites, pasak D.Arlausko, nutiko stebuklas. „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija gavo vilčių suteikiantį bankroto administratoriaus N.Kuperio laišką.
„N.Kuperis parašė, kad prisimena mūsų asociacijos susitikimą su juo, įvykusį dar praėjusių metų gruodžio mėnesį. Mes tuomet išreiškėme savo pasirengimą ir norą dalyvauti konsultacinėse darbo grupėse pertvarkant banką, - sakė D.Arlauskas. - Dabar N.Kuperis mus staiga prisiminė ir pakvietė bendradarbiauti. Jis teigė, esą mato dvi linijas - kasdien nuvertėjančio turto pardavimą ir galimybę nagrinėti mūsų pasiūlymą dėl banko veiklos atnaujinimo.
Gavus tą raštą sakiau, kad čia yra kažkas ne taip - kas atsitiko bankroto administratoriui, kad jam užėjo toks gerumas, toks neprieinamas žmogus siekia bendradarbiauti su mumis? Tiesa paaiškėjo netrukus - N.Kuperis kreipėsi į teismą dėl papildomų pinigų jam išlaikyti skyrimo. Tad ir tas laiškas buvo tik žaidimas, kad asociacija nekeltų bangų.
Beje, mano žiniomis, N.Kuperis mūsų šalyje dirba po tris keturias dienas per savaitę ir lekia į Londoną. Sako, kad tiek čia dirba ir visa jo komanda. O ko ten važinėti, jeigu „Snore“ yra tiek reikalų?“
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
