1 nuotr.Vilniaus apygardos teismui dar kartą teks pasigilinti, ar „Snoro“ banko bankroto administratorius Nilas Kuperis (Neil Cooper) išties pagrįstai pernai per penkis mėnesius įvairiems užsienio konsultantams išleido 33,54 mln. litų. Tuo abejoja ne tik bankrutavusio banko kreditoriai, bet ir Lietuvos apeliacinio teismo (LAT) Civilinių bylų teisėjų kolegija.
LAT patenkino 291 banko „Snoras“ kreditoriaus atskirąjį skundą, kuriuo jie buvo apskundę vasario 13-osios Vilniaus apygardos teismo nutartį. Būtent šis teismas buvo atsisakęs panaikinti Banko kreditorių komiteto sprendimą, „palaiminusį“ bankroto administratoriaus N.Kuperio išlaidas užsienio konsultantams iš „Zolfo Cooper“, „Linklaters“, „Deloitte“ ir „Eversheds“.
Kreditoriai klausė, teismas atsakė
Kreditoriai abejojo išlaidų pagrįstumu, kurios, įsitikinę jie, neatitinka nei Lietuvos, nei kaimyninių valstybių rinkos sąlygų. Esą bankrutavusios tokios stambios įmonės kaip AB „Ekranas“, AB Vievio paukštynas arba „Krajbanka“ Latvijoje reikalavo kur kas kuklesnių veiklos sąnaudų.
Kilo abejonių, ar pagrįstai konsultantams mokėta už darbo valandas į šį terminą įtraukiant laiką, praleistą kelionėse, ir ar atsitiktinai vieni iš konsultantų tapo N.Kuperio partneriai iš „Zolfo Cooper“ kompanijos.
Vilniaus apygardos teismas skundą atmetė sutriuškinęs kone visus kreditorių argumentus. Esą Banko kreditorių komitetas ne kartą prašė N.Kuperio papildomai pagrįsti išlaidas. Posėdžiavęs net 13 kartų komitetas pritarė išlaidoms „už“, balsavus 6 iš 7 komiteto narių.
Vilniaus apygardos teismui netiko ir kreditorių pateikti pavyzdžiai dėl kitų mūsų ir kaimyninėse šalyse bankrutavusių įmonių, nes esą jos nei pagal apyvartą, turtu, nei veiklos mastais, nei kreditorių skaičiumi negali lygintis su „Snoru“.
Teismas nenorėjo sutikti su kreditorių argumentais, kad į išlaidas už konsultavimą buvo įtraukiamos ir užsieniečių kelionės, jų apgyvendinimo ir panašios išlaidos.
Kaip vienas pagrindinių argumentų, kodėl užsienio konsultantams buvo mokamos milžiniškos sumos, įvardytas tas, kad jie buvo užsieniečiai. Todėl jie paslaugas teikė užsienyje galiojančiais įkainiais. Be to, kreditoriai nepateikė pavyzdžių, kad šį darbą galėtų atlikti bent kokia lietuviška įmonė. O kad N.Kuperis samdė tą kompaniją, kurios partneris yra jis pats, esą rodo jo kompetenciją.
Kad visagalis N.Kuperis gana ramiai jautėsi prieš pirmosios instancijos teismą, liudija sakinys iš jo atsiliepimo į atskirąjį skundą: „Skundas apsiriboja bendrais subjektyviais pasvarstymais apie ginčijamo nutarimo ekonominę ir komercinę naudą“.
Pažiūrėta formaliai
Deja, tokios išlaidos konsultantams kažkodėl nepasirodė pagrįstos LAT teisėjų kolegijai.
„Pagal Įmonių bankroto įstatymo reglamentavimą kompetencija tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą priklauso kreditorių susirinkimui (komitetui), tačiau teismas, apskundus tokį kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą, gali atlikti administravimo išlaidų sąmatos kontrolę. Tokiu atveju teismas turėtų įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus“, - vertindamas pirmos instancijos teismo sprendimą LAT rėmėsi Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.
LAT pagrūmojo Vilniaus apygardos teismui, kad šis pripažino skundžiamą Banko kreditorių komiteto nutarimą pagrįstu nesant byloje jokių rašytinių įrodymų apie konsultantams skirtinų išlaidų (33 541 600 litų) pobūdį ir pagrįstumą. Bankroto bylose viešojo intereso apsauga lemia, kad teismas turi būti daug aktyvesnis nei kitų kategorijų bylose ir jam suteiktos didesnės galimybės veikti nustatant bylos aplinkybes.
„Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas šios kontrolės neįvykdė ir skundžiamą nutartį priėmė remiantis formaliais pagrindais“, - konstatavo LAT, neskundžiama nutartimi grąžindamas bylą pakartotinai nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Kreditoriai nedžiūgauja
Vienas iš laimėjimą pasiekusių apeliantų - „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija. Tačiau jos vadovas Danas Arlauskas neskuba džiūgauti. Anot jo, laimėjimas LAT - jokia pergalė. Jis nėra naivus ir supranta, su kuo susidūrė kreditoriai. Todėl, sako, ir teisminiame ginče įveikti bankroto administratorių N.Kuperį vilčių nereikia puoselėti.
„Ar galima tikėtis, kad bus kažkoks kitas sprendimas apygardos teisme? Šioje vietoje aš labai abejoju. Žinoma, teismas vyks. Bet aš žinau kitą paprastą dalyką. Ponui N.Kuperiui pasigendu labai rimto oponento, su kuriuo jis galėtų varžytis. O jis turi visą informaciją. Jis bandys dalyvauti šitame nesibaigiančiame teismo procese be galo ilgą laiką. Jis turi savo rankose visus kozirius, ko neturi kreditoriai. Teismo procesai yra brangūs malonumai. Reikia advokatams mokėti, o N.Kuperis turi visus reikalingus resursus. Galų gale jo įsipareigojimai, ką jis turi atlikti. Ar efektyviai juos atlieka, niekur nėra surašyta. Todėl jis visada ištrauks, kiek jis dirbo, kiek jo komanda dirbo, kiek užsienyje buvo, kiek popierių paruošė, kiek kažkam atstovavo. Ir už tai ima be galo didelius pinigus“, - bylos baigtis D.Arlauskui abejonių beveik nekelia.
Tačiau „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas sako galintis pasidžiaugti bent tuo, kad pasisekė jei ne sudrebinti, tai sujudinti „užpelkėjusią aplink N.Kuperį esamą erdvę“. Gal, sako, atsitokės Seimas arba Finansų ministerija ir galų gale atkreips dėmesį, kad kažkas ne taip vyksta.
„Gal pamatys, kad valstybės deleguotos institucijos Lietuvos banko santykiai su N.Kuperiu nėra tobuli, ir jis, būdamas labai geras verslininkas, iš esmės mausto valstybę“, - norėtų turėti vilties D.Arlauskas.
Nilo Kuperio išlaidavimus teismas vertins dar kartą, mat įtarimų sukėlė tai, kad už 33,54 mln. litų įvairiems konsultantams mokėjo ir už keliones, ir už nakvynes. Lietuvoje užsieniečiai įpratę, kad už viską mokama. Pavyzdžiui, „Mažeikių naftą“ perėmę amerikiečiai iš „Williams“ iš mūsų pinigų mokėdavo ir už pasilinksminimus su mergužėlėmis.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
