respublika.lt

„Snoro“ vėzdas pasirinktas lietuviškai žiniasklaidai išdaužytinuotraukos

2014 balandžio mėn. 26 d. 11:15:00
Asta MARTIŠIŪTĖ, Alia ZINKUVIENĖ, „Respublikos“ žurnalistės

Konservatorių partijos sukurptas planas prisidengiant Rusijos „minkštųjų galių“ įtakos stabdymu sunaikinti lietuvišką žiniasklaidą pradeda veikti. Tai bandoma daryti pasitelkus ne tik žiniasklaidą prižiūrinčias valstybės institucijas, bet ir pačių žurnalistų ir leidėjų, nuolankiai tarnaujančių politiniam elitui, atstovų rankomis. Eilė atėjo ir „Respublikai“.


Įrankiu tapo įtariamojo skundai

Užčiaupti dienraštį, nuolat keliantį valdžiažmogiams nepatogius klausimus, viešinantį jų nešvarius darbus, siekiama žlugdant finansiškai. Tam tereikia paimti didžiausią laikraštyje aprašytą valdžios aferą, išrankioti iš publikacijų vieną kitą šmaikštesnį žodį ar sodresnį epitetą ir sukurpti skundą Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai (LŽLEK), kaip neetiškai dienraštis aprašo, pavyzdžiui, valstybės pinigų švaistymą. Per metus radus daugiau nei tris etikos pažeidimus leidinys gali būti pripažintas neetišku ir netekti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos.

Be abejonės, garsiausi pastarųjų metų švaistūnai, kuriuos buvusi valdžia pasikvietė griauti pačios nacionalizuotą „Snoro“ banką net iš Londono, yra šio banko bankroto administratorius Nilas Kuperis (Neil Cooper) ir jo pirmtakas Saimonas Friklis (Simon Freakley). Pastarasis už 8 darbo dienas „Snoro“ banke savo sąskaitą papildė daugiau nei 17 mln. litų honoraro.

Aprašiusi kosminę 100 tūkst. litų „Snoro“ banko administratoriaus algą, milijoninius jo konsultantų honorarus ir išdrįsusi suabejoti, ar samdytų užsieniečių darbai verti tokių pinigų, „Respublika“ šių veikėjų ir jų advokatų buvo apskųsta LŽLEK.

Nors ir S.Frikliui, ir N.Kuperiui neįtiko beveik tie patys daugiau nei prieš metus rašyti dienraščio straipsniai, tačiau komisija juos svarstė atskirai ir tuos pačius pažeidimus nustatė po du kartus. Niekas nesigilino, kad teismas atsisakė patvirtinti 33,5 mln. litų išlaidas N.Kuperio konsultantams, kuriomis abejojo „Respublika“. Net ir tai, kad prokurorai jau pareiškė įtarimus N.Kuperiui dėl galimų neteisėtų operacijų „Snoro“ banke, etikos sargams nė motais. Jie regi tik neetiškai kritikuojamus „gerbiamą Friklį“ ir „gerbiamą Kuperį“.

LŽLEK per du posėdžius „Respubliką“ nubaudė net 11 kartų. Beliko apsispręsti, ar taikyti finansines represijas, nes tokius įgaliojimus komisija turi.

Sprendžia kolektyviai

Be įgaliojimų pritaikyti finansinę bausmę, komisija dar rūpinasi profesiniu žurnalistų tobulėjimu. Bet kaip patobulėti, kai vienu sykiu skiriama net 11 „teistumų“ ir iškart po jų renkamasi į posėdį dėl finansinio nuosprendžio? Tiesa, pastarojo sprendimo komisija nepriėmė, pritrūko argumentų.

„Sprendimo priėmimas atidėtas kitam posėdžiui. Kilo daug diskusijų, išsiskyrė nuomonės, nutarta dar kartą atidžiai peržiūrėti visą medžiagą, protokolus, dar kartą įvertinti visus argumentus. Sprendimas bus priimtas kitame posėdyje“, - paaiškino LŽLEK pirmininką pavadavusi komisijos narė, Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė.

Beje, pati A.Žilinskienė, pirmininkavusi posėdžiui, pareiškė savo nuomonės atskleisti negalinti.

„Aš savo nuomonės tikrai negaliu sakyti ir komentuoti, nes tai buvo kolegialus sprendimas. Tikrai savo nuomonės nesakysiu“, - kalbėjo ji.

Svarbu forma, ne faktai

Kaip rašyti apie tuos, kurie, įtariama, švaisto visuomenės lėšas, kurie prievartauja mažamečius? Mat net ir pastarieji jaučiasi turintys garbę ir orumą. Į konkretaus atvejo diskusijas komisijos narys Liutauras Elkimavičius nesileido, tačiau tvirtino, kad komisija vertina „kaip skaudžiai žurnalistų pažeidimas nukentėjusiajam visuomenėje atsiliepė“.

„Mes apskritai nenagrinėjame faktinės medžiagos. Mes juk ne teismas, ne kokie sekliai, nesiaiškiname, kas blogas, kas geras. Mes nagrinėjame žurnalistų etiką, kaip žurnalistai apie tai rašo. Mes nagrinėjame žurnalistų darbą, o ne bylos medžiagą“, - paaiškino komisijos atstovas.

Tad ir kyla klausimas, kaip publikacijoje vadinti žmogų, kuris įtariamas visuomenei padaręs daugiau kaip milijoną litų žalos, kuris neatvyksta prokurorų kviečiamas duoti parodymų, o diktuoja savo sąlygas? Gal vagį pristatyti „gerbiamas ponas“, o akistatos su prokurorais vengiantį įtariamąjį - „jo didenybė“?

„Norėtume, kad jūs būtumėte etiški. Svarbu bendras tonas, faktinės medžiagos neiškraipymas. Jeigu rašote apie sukčių, galima tą žodį vartoti, bet svarbu kontekstas - paaiškino pašnekovas. - Pasakysite, aš manau, kad Grybauskaitė KGB agentė. Manykite, kiek norite, bet ieškokime aukso viduriuko“, - kaip etiškai rašyti, mokė komisijos narys.

Beje, anot pašnekovo, tam, kuris skundžia žurnalistus dėl neva įžeistos garbės, etikos reikalavimai nekeliami. Taigi redakcijos susiduria su kurioziniais atvejais, kai iškrypėliu pavadintas už grotų atsidūręs mažamečių prievartautojas pasijunta labai įsižeidęs dėl žurnalistų etikos trūkumo.

Lygūs ir lygesni

Kovotojas su korupcija, buvęs vienas iš Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovų dabar Seimo narys Povilas Urbšys šioje situacijoje įžvelgia panašumų su Džordžo Orvelo (George Orwell) „Gyvulių ūkyje“ aprašytais visuomeniniais santykiais.

„Gyvulių ūkyje“ visi buvo lygūs, bet buvo ir lygesnių. Šiuo atveju N.Kuperis yra persona, lygesnė tarp lygiųjų, taip pat ir S.Friklis. Tokia mintis peršasi matant, kaip tiek prokuratūra, tiek LŽLEK uoliai aptarnauja išskirtinius asmenis“, - „Respublikai“ sakė P.Urbšys.

Jis ypač stebėjosi, kad valdžios galioms aptarnauti naudojama būtent visuomeninė struktūra, kurios svarbiausia priedermė - užtikrinti laisvą žodį ir laisvą spaudą mūsų visuomenėje.

„O dabar komisija tampa cenzoriumi, saugančiu tuos asmenis, dėl kurių veiksmų visuomenei kyla pagrįstas pasipiktinimas, - sakė P.Urbšys. - LŽLEK nesirūpina užtikrinti, kad žmonės turėtų objektyvią informaciją, jiems sudaromos sąlygos žinoti ne tai, ką jiems leidžia žinoti valdžia, bet tai, ką jie patys nori žinoti“.

Pasak jo, bandymai aptarnauti tam tikrų grupių galias sukuria cenzūros erdves, kuriose dominuoja ta informacija, kuri padeda valdžioje esantiesiems manipuliuoti žmonėmis, bet atima galimybę patiems piliečiams susidaryti nuomonę apie tai, kas vyksta valstybėje.

Ciniškos manipuliacijos

„Mes matome, kad kai kurios žiniasklaidos priemonės paprastų žmonių teise į privataus gyvenimo neliečiamumą piktnaudžiauja nebaudžiamos, o viešieji asmenys, turėdami atitinkamus institucinius ir politinius ryšius, yra apsaugomi nuo visuomenės dėmesio. Keisčiausia, kad tokių bandymų apsaugoti matyti net žurnalistų bendruomenei atstovaujančioje institucijoje“, - akcentavo P.Urbšys.

Pasak jo, jeigu tokia sistema būtų veikusi sovietmečiu, nebūtų atsiradę Sąjūdžio spaudos, mat net tais gūdžiais laikais nebuvo išdrįsta politinę ideologiją paslėpti po visuomeninėmis struktūromis, kaip LŽLEK. Tarybiniais laikais laisvas žodis buvo gniaužiamas per komunistų partijos struktūras, o Nepriklausomoje Lietuvoje laisvas žodis jau gali būti užgniaužtas pačių žurnalistų atstovų rankomis.

Įstatymo pinklės

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Valdo Vasiliausko įsitikinimu, buvo padaryta didelė suktybė, susiejant žurnalistų profesinę etiką su pinigais. Esą prisidengdama tuo, kad reikia neatsilikti nuo Europos ir mažinti mokesčius žiniasklaidai, valdžia į įstatymą įtraukė pataisą, kad neetiškais pripažinti leidiniai neturi teisių į mokesčių lengvatą.

„Tas PVM, nuo 21 proc. sumažintas iki 9 proc., vis tiek yra drakoniškas, palyginti su Didžiąja Britanija, Vokietija ar Prancūzija, kur laikraščiams galioja 2-3 proc. arba net nulinis PVM tarifas, - teigė V.Vasiliauskas. - Bet dar baisiau, kad teisė spręsti, kas etiškas, o kas ne, atiduota atsitiktiniams žmonėms“.

Parlamentaras tiesiai įvardija ir šios muzikos užsakovus - tuos, kas inicijavo „Snoro“ banko nacionalizavimą ir bankrotą, surado užsienyje jiems patiems tinkamą bankroto administratorių ir laimina kiekvieną jų žingsnį, keliantį visuomenei abejonių ir klausimų.

„Ši „Snoro“ istorija, taip pat ir Ūkio banko istorija yra nepatogios S.Daukanto aikštei. Iš tos aplinkos užsakymai ateina, o paklusnieji nedelsdami juos vykdo, taip pat ir LŽLEK, išlaikoma mokesčių mokėtojų lėšomis“, - įsitikinęs V.Vasiliauskas. Jis ketina teikti įstatymo pataisą, kuri atimtų iš būrelio susikompromitavusių žmonių teisę klijuoti etiketes ir susidoroti su neįtikusiais leidiniais finansiškai.

„Tokia situacija yra skandalas ES mastu. Taip negali būti. Aš būtinai inicijuosiu, kad įstatymas būtų pakeistas, nes tai savivalė ir kartu žodžio laisvės gniaužimas“, - pareiškė V.Vasiliauskas.

TARP KITKO...

Beje, įvardyti kaip netikslią, neteisingą ir nepatikrintą informaciją bei už tai įsūdyti pažeidimą leidiniui galima už kiekvieną parašytą sakinį, kuriame įvardyti N.Kuperio viešoje ataskaitoje kreditoriams pateikti skaičiai ir faktai. Mat kiekviena ataskaita pradedama pareiškimu apie atsakomybės ribojimą.

Cituojame: „Nepateikiama jokių pareiškimų, garantijų ar kitų pasižadėjimų, kad ataskaitoje pateikiama informacija yra tiksli ir išsami. Niekas neturi teisės remtis ataskaitos turiniu ar kita joje pateikiama informacija. „Snoro“ bankroto administratorius ir atitinkamai jo darbuotojai, atstovai ar patarėjas ir kreditorių komitetas nėra atsakingi nei už ataskaitoje pateikiamą informaciją, nei už atvejus, kai koks nors asmuo tokia informacija remiasi“.


KOMENTARAS I

Apie tai, kaip Lietuvoje mindoma žodžio laisvė ir gniaužiami bet kokie bandymai prisikapstyti iki stambiausių aferų užsakovų, „Respublika“ kalbasi su aplinkos ministru Valentinu MAZURONIU, kurio vadovaujama parlamentinė komisija prieš dvejus metus tyrė tamsią „Snoro“ istoriją, tačiau buvo taip pat brutaliai nutildyta.

- Ko vertos „Snoro“ parlamentinės komisijos tyrimo išvados, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir prokuratūros atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl „Snoro“ banke švaistytų lėšų, jeigu „Snoras“ jau tapo vėzdu, kuriuo talžoma apie tas pačias aferas rašanti žiniasklaida?

- Manau, kad „Snoro“ banko bankroto administravimas, leidžiant didžiules sumas konsultacinėms firmoms, paties N.Kuperio veikla galbūt darant neteisėtas operacijas, privalo būti tiriama be diskusijų. Visuomenė turi apie tai žinoti, nes tai yra mūsų visų pinigai.

- Kaip tik už straipsnius, paskatinusius teisėsaugą imtis tyrimų, žiniasklaida ir baudžiama. N.Kuperio ir S.Friklio advokatai skundžia Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai kiekvieną aštresnį žodį, o jis uoliai pripažįstamas etikos pažeidimu.

- Pačios temos analizavimas ir diskutavimas su jokiais pažeidimais nieko bendro neturi. Priešingai, tai prisideda prie viešojo intereso išsiaiškinti, kas iš tikrųjų vyko už tos uždangos su mūsų visų pinigais.

- Bet kažkas labai nenori, kad būtų išsiaiškinta, o žiniasklaidos etikos prievaizdai pasitelkiami kaip įrankis. Ar neįžvelgiate, kad konservatorių partijos paviešinta „Minkštoji Rusijos sustabdymo strategija“ jau veikia realiai - bandoma užčiaupti neva Rusijos interesams tarnaujančius nacionalinius leidinius ir išvalyti placdarmą skandinavų valdomai žiniasklaidai?

- Tais skirstymais į tarnaujančius ir netarnaujančius, manau, smarkiai perlenkta lazda. Kiekviena pretenzija gali būti analizuojama, bet man nepatinka, kai politikai mėgina kabinti etiketes. Ir tas vertinimas „neetiškas leidinys“ kažkaip nelimpa - gali būti straipsnyje klaida ar netiksli informacija, bet paties apibrėžimo platus traktavimas sudaro prielaidas įvardytiems procesams. Neabejotinai. Galima palyginti su tuo, kai barmenei tinkamai neįpylus ar išlaisčius gėrimą uždaromas visas restoranas.

- Pusė Seimo kalba, kad N.Kuperis melavo parlamentinei komisijai, kai paliudijo, kad neteisėtų operacijų, kurias dabar tiria prokurorai, „Snore“ nebuvo. Tačiau byla dėl galimo melagingo liudijimo nekeliama, o persekiojami šį klausimą keliantys leidiniai.

- Čia, mano galva, turėtų reaguoti prokuratūra. Vyksta ikiteisminis tyrimas, yra ekspertų išvados, N.Kuperiui pateikti įtarimai dėl galbūt jo atliktų neteisėtų operacijų. Tai daro prokurorai, kurie turi ir komisijos stenogramas, ir įrodymus, kad iš tiesų buvo ne taip, kaip tada liudijo N.Kuperis. Jie turėtų vykdyti įstatymą, o įstatymas sako: jeigu asmuo, pasirašęs, kad duos teisingus parodymus, komisijai melavo, jis turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

- Tai politikai ir toliau tylės matydami, kaip smaugiamas laisvas žodis? Ką darysite?

- Tai aš sakiau ir dabar galiu pakartoti, kad, kiek aš atsimenu, N.Kuperis sakė netiesą komisijai. Bet politikai negali jo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tai gali tik prokurorai.

- Laisvą žodį, kitokią mintį Lietuvoje kuo toliau, tuo labiau stengiamasi užgniaužti, kad liktų tik viena nuomonė, nes atviros diskusijos, pavyzdžiui, apie euro įvedimą, apie žemės pardavimą ir pan., neva tarnauja Lietuvos priešams?

- Tai bloga tendencija ir manau, kad kitu lazdos galu tai neabejotinai smogs tiems, kurie bando gniaužti visas diskusijas. Šiandien tas kažkas valdžioje, rytoj gal jo jau valdžioje nebus, o tai, kas dabar gniaužiama ir netoleruojama, taps realu. Demokratija valstybėje arba yra, su visais jos pliusais ir minusais, arba jos nėra. Puikiai žinome, kur link vystosi valstybė, kai nėra demokratijos. Todėl aš už tai, kad ir su visais minusais, bet demokratija būtų.


KOMENTARAS II

- Ar Lietuvoje galima viešai kalbėti apie neaiškias finansines machinacijas, ar jau nebe? - „Respublika“ pasiteiravo Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Kęstučio VAGNERIO.

- Galiu atsakyti iš savo patirties. Kai bandžiau kelti aukšto pareigūno atsakomybės klausimą, gavau per nagus. Prasidėjo įvairūs patikrinimai, kelios komisijos tyrė mano iniciatyvą kelti minėto pareigūno atsakomybės klausimą. Dėl tos priežasties man, kaip įtariu, nesuteikiamas aukštesnis tarnybinis rangas, nors prokuratūroje dabar jie suteikiami masiškai.

- Komisijos rado pažeidimų?

- Viena komisija pripažino, esą aš pažeidžiau tvarką - dėl viešojo intereso į teismą ir į Valstybės kontrolę kreipiausi neturėdamas aukštesnio prokuroro įgaliojimo, nors, esu įsitikinęs, prokuroras turi būti savarankiškas. Bet formaliai buvo pripažinta, kad aš pažeidžiau tvarką.

Etikos komisija pripažino mano iniciatyvą sveikintina. Bet aš vis tiek jaučiu pirmosios komisijos sprendimo pasekmes. Jau praėjo keturios motyvacijos kėlimo bangos, o aš vis lieku už borto. Tik žino, kad aš netylėsiu, todėl atvirai nespaudžia.

- Vadinasi, laikas padaryti išvadas, kad verčiau patylėti, kai matai, jog vagiama iš visuomenės?

- Apie vagis kalbėti reikia, tik reikia žinoti - kur yra dideli pinigai, yra ir dideli pavojai apie juos kalbant. Bet jei nekalbėsime, kitą kartą apvogs dar didesniu mastu. Tiesiog pakliuvote po didinamuoju stiklu. Man atrodo, kad palietėte labai stiprią temą. „Snoro“ banko tema labai aktuali prezidento rinkimų fone. Prieš rinkimus visuomenė diskutuoja, kas kaltas dėl banko griūties, ar konsultantai iš užsienio atėjo neatsitiktinai, ar jų įkainiai ne per dideli ir ar bent efektyvūs.

Jeigu vienas gudrutis pastatomas prie pinigų maišo, kuris susijęs su įtakos svertais politikoje ir karjeroje, natūralu, kad daug kam nepatinka, jei bandai parodyti, jog pinigų maišas yra purvinas ir dvokia.

- O kaip tai susiję su prezidento rinkimais?

- Žurnalistai rašo, Parlamento komisija tiria klausimus, susijusius su „Snoro“ banko uždarymu ir pono N.Kuperio veikla. Tokie tyrimai rinkėjams duoda peno apmąstymams. Žmonės įaudrinti ankstesnės patirties, kai griuvo bankai. Ir kai dabar mato, kad didžiuliai pinigai neaiškiai cirkuliuoja, kyla nepasitenkinimas. O tai kažkam nepatinka.

- Vis tiek nesuprantu, kuo čia dėti artėjantys prezidento rinkimai ir kodėl prieš juos pats įtariamuoju tapęs bankroto administratorius sumanė skalbti savo mundurą, juk jo net ir prokurorai nepasiekia, jis išvykęs iš mūsų šalies?

- Natūralu, kad jeigu nebus apginta ir šiek tiek nubalinta N.Kuperio reputacija, tada kyla atsakomybės klausimas tų, kurie pasikvietė N.Kuperį. Manau, kad šiam reikalui pasamdyti netgi geri teisininkai.

- Kodėl jam reikėtų leisti pinigus reputacijai balinti?

- Aš net neabejoju, kad tai daroma už banko kreditorių pinigus. Kas valdo pinigus, gali juos skirstyti. Iš gyvenimiškos ir praktinės patirties žinau, kad reputacija skalbiama už svetimus pinigus. Jeigu prisimintumėme, kai buvo bandoma išsiaiškinti ir parodyti įtartinas situacijas energetikos projektuose, priešinga pusė telkdavosi viešųjų ryšių kompanijas, kurių užduotis buvo paneigti akivaizdžius korupcinius faktus politikoje. O toms kompanijoms pinigus mokėdavo tos pačios įtartinos bendrovės. Tiesiog stengiamasi sukurti atsvarą ir opiniją, viešai pasakyti, kad čia lįsti nereikia, kad čia viskas yra gerai.

- Tai gal dėl N.Kuperio tampant žurnalistus, prokurorams bandoma parodyti, kad prie jo nevalia lįsti?

- Manau, šiuo momentu kur kas svarbiau viešoji nuomonė prieš rinkimus. Matau požymius, kad prie rinkimų reikia derinti tyrimus ir straipsnius. Mat politika ir kiti gyvenimiški įvykiai turi didelės įtakos teisiniams klausimams. Jeigu nenori įtampos, nekišk rankų, kur karšta.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • POSĖDIS: Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May) trečiadienį rengia specialų ministrų kabineto posėdį, kuris bus skirtas aptarti susitarimo dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES projektą, informuoja BBC.
  • AKMENSLYDIS: Suomijoje vykstančio pasaulio akmenslydžio (kerlingo) vežimėliuose čempionato B grupės mače antradienį Lietuvos rinktinė 6:4 įveikė Lenkijos komandą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar švietimo ministrė J.Petrauskienė nusipelnė interpeliacijos?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +8 C

   +5  +7 C

 

   +3  +7 C

  +8   +11 C

   +8  +9 C

 

   +7  +10 C

 7-12 m/s

 3-4 m/s

 

   2-3 m/s

 

USD - 1.1265 PLN - 4.2968
RUB - 76.1800 CHF - 1.1368
GBP - 0.8756 NOK - 9.5378
reklama
Ukis 2018
reklama
caritas indija