„Snoro“ turto neužtenka net algoms

Vertingiausios bankrutavusio banko dalys randa naujus šeimininkus ir Lietuvoje, ir užsienyje, tačiau bankroto administratorius šio proceso neskubina, nes nuo laiko stūmimo priklauso jo ir konsultantų pasakiški atlyginimai.

„Snoro“ bankroto administratorius Nilas Kuperis (Neil Cooper) patvirtino, kad pagaliau pasiektas susitarimas dėl bendrovės „Snoro lizingas“ pardavimo.

Naudinga parduoti lėtai

Esą šią pelningą įmonę ketina įsigyti Estijos bankas LHV ir Lietuvos verslininkų grupė. Estams turėtų atitekti 50 proc. ir viena akcija, o likusias turbūt nusipirks žinomas verslininkas Augustinas Rakauskas ir bendrovė „Žabolis Partners“.

„Nors sandoris dar neįvyko, tačiau Estijos bankas išties yra numatęs investuoti į „Snoro lizingą“, - vakar „Respublikai“ patvirtino LHV finansų maklerio padalinio Lietuvoje vadovo pavaduotojas Saulius Lenkauskas.

Pranešama, kad „Snoro lizingą“ susitarta parduoti už 74 mln. litų, tačiau pats N.Kuperis teigė, kad kol kas tik pasirašyta akcijų pirkimo ir pardavimo sutartis, kuri yra „svarbus žingsnis judant link „Snoro lizingo“ pardavimo proceso užbaigimo“.

Bankroto administratorius tikisi, kad galutiniai šio „Snoro“ turto pardavimo dokumentai bus pasirašyti tik po kelių mėnesių, gavus Konkurencijos tarybos pritarimą ir „įvykdžius kitas sandorio sąlygas“.

„Respublika“ primena, kad dar praėjusių metų rugpjūčio 24-ąją to paties N.Kuperio komanda viešai džiaugėsi, jog pirkėją turi ne tik „Snoro lizingas“, bet ir bankas „Finasta“, taip pat priklausęs „Snoro“ grupei.

Dėl šių vertingų bankrutavusių banko dalių pardavimo neskelbtam investuotojui net buvo priimtas atskiras sprendimas „Snoro“ kreditorių komiteto posėdyje.

Tačiau „Finasta“ nėra parduota iki šiol, o tik paskelbtas jos pardavimo konkursas. Lygiai taip pat lėtai į aukcioną keliauja bendrovės „Snoras Media“ turtas, kurio pagrindą sudaro 34 proc. dienraščio „Lietuvos rytas“ akcijų paketas.

„Jau turime susidomėjimo ženklų UAB „Snoras Media“ ir tai yra pozityvios žinios. Preliminarių pasiūlymų iš susidomėjusių šalių tikimės iki 2013 metų gegužės pabaigos. Toliau sunkiai dirbame, siekdami užtikrinti, kad pardavimo procesas atneštų maksimalią vertę kreditoriams“, - paaiškino N.Kuperis praėjus net 16 mėnesių po „Snoro“ banko veiklos sustabdymo 2011-ųjų lapkričio 16 dieną.

Toks lėtas „Snoro“ turto realizavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais procesas labai apsimoka bankroto administratoriui N.Kuperiui, kuris vien per mėnesį gauna 100 tūkst. litų algą.

Tūkstančiai virto milijonais

Praėjusią savaitę N.Kuperis paskelbė pirmojo šių metų ketvirčio savo veiklos ataskaitą. Prie savo nuopelnų administratorius priskyrė „Snoro“ kreditorių komitetui skirtą rekomendaciją pagaliau parduoti „Snoro lizingą“, gyrėsi, kad visus pirmuosius tris šių metų mėnesius „toliau vertino alternatyvias banko paskolų portfelio pardavimo strategijas“ ir surinko 165 mln. lėšų. Tiesa, jis nepaaiškino, ar tai yra naujai rasti banko pinigai, ar tik skolininkų mokamos paskolų dalys.

N.Kuperis taip pat tvirtino, kad vos per šių metų kovo mėnesį „užtikrino investicijų Kaimanų salose susigrąžinimą“, tačiau taip pat nėra paaiškinama, ar šie pinigai sugrįžo į Lietuvą.

Šiemet N.Kuperio komanda sugebėjo įvertinti ir 81 iš 84 už skolas perimtų bei banko turėtų turto objektų ir už 796 mln. (!) litų pardavė keletą automobilių bei kito kilnojamojo turto. Ar kalbėdamas apie kone už milijardą parduotą turtą tik per vieną šių metų ketvirtį bankroto administratorius nesuklydo, ar vis dėlto parduotas turtas buvo vertas 796 tūkst. litų, išsiaiškinti nepavyko, nes N.Kuperio ataskaitoje lietuvių kalba yra ir šiaip daugybė gramatikos klaidų. Angliškoje ataskaitos versijoje minimi tik 796 tūkst., bet ne milijonai.

Konsultacijos nepinga

Atsiskaitydamas už šių metų veiklą N.Kuperis taip pat patvirtina, kad nors neapmokestinamosiose zonose ir Lietuvoje rasta daugybė vertingo „Snoro“ turto, per pirmąjį 2013 metų ketvirtį pirmos eilės kreditoriams viso labo išmokėta tik 88 084 litai.

Tačiau paties N.Kuperio komandai - neskelbiamam užsienio konsultantų būriui - valstybei priklausančio „Snoro“ lėšų ir toliau negailima.

Per tris šių metų mėnesius pora šimtų etatinių darbuotojų turinčio bankrutavusio banko veiklos išlaidos sudarė 7,1 mln. litų, iš jų banko tarnautojų atlyginimams skirta 3,277 mln. litų. Bet N.Kuperio konsultantai šiemet jau sugebėjo įsisavinti 14, 695 mln. litų, o iš viso nuo bankroto proceso pradžios jų paslaugos valstybės perimtam bankui jau atsiėjo 111,578 mln. litų.

„Šiandien „Snoro“ bankroto administratoriaus ir jo komandos finansavimas jau visiškai nepriklauso nuo mano sprendimo, aš išlaikymui numatytas lėšas skyriau tik iki pirmojo Kreditorių komiteto susirinkimo, t.y., atrodo, praėjusių metų kovo“, - vakar „Respublikai“ paaiškino Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andžejus Maciejievskis.

Nuolaidos apsimokėtų

„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas vakar teigė, kad anksčiau manyta, jog negalima skubėti pusvelčiui pardavinėti vertingiausių šio banko dalių, kurios iki šiol duoda tik pelną, o dabar jau labiau apsimoka spausti N.Kuperį kuo greičiau viską parduoti, kad tik jis pats su pagalbininkais nustotų tokiais kiekiais siurbti banko turtą.

„Mūsų asociacija juk dar pernai siūlė atgaivinti „Snoro“ veiklą banko „Finasta“ ir įmonės „Snoro lizingas“ pagrindu, tačiau buvo priimtas akivaizdžiai politinis sprendimas neleisti atgimti šiai kredito įstaigai, - teigė D.Arlauskas. - Bet kai pamatėme, kiek iš banko jau išsivežė N.Kuperio kompanija, turbūt labiau apsimoka viską parduoti pigiau, nei toliau leisti čia sėdėti tam administratoriui. Beje, „Snoro lizingas“, manau, bus parduotas už pakankamai gerą kainą, nes finansų rinkos dėl galimų Europos Komisijos sprendimų apmokestinti finansines transakcijas lauks naujas sąstingis“.