respublika.lt

2017 birželio 28, trečiadienis

PRENUMERAT akcija

„Snoro“ likučių visiems tikrai neužteksnuotraukos (101)

2016 balandžio mėn. 14 d. 08:00:01
Alia ZINKUVIENĖ, zinios@vakarozinios.lt

Šio mėnesio pabaigoje „Snoro“ banko bankroto administratorius pateiks viešą ataskaitą, kurioje turėtų atsispindėti ketverių metų proceso rezultatai. Jau dabar aišku, kad bankrutavusio banko kreditorių jie nenudžiugins. Iš „Snoro“ likučių pardavimo laukiamos pinigų sumos gal vargais negalais ir padengs valstybės išlaidas apdraustiems indėliams kompensuoti, o trečios ir paskesnių eilių kreditoriams belieka melstis, kad beviltiškomis „Snoro“ paskolomis susidomėtų skolų išmušinėtojai.


Bankrotas smarkiai atpigo

2011 m. lapkritį tarsi iš dangaus nukritęs laikinasis „Snoro“ administratorius Saimonas Friklis (Simon Freakley) inventorizavo banką ir aptiko, kad „Snoro“ turtas vertas maždaug milijardu eurų mažiau, negu skelbiama oficialiai.

Šiuo metu teismų patvirtinti kreditorių reikalavimai, atmetus jau išmokėtas sumas, siekia beveik 1,328 mlrd. eurų, o likęs turtas įvertintas tik šiek tiek daugiau kaip 317 mln. eurų.

Per ketverius metus vien „Snoro“ banko bankroto administratorių ir jų konsultantų paslaugos kainavo daugiau kaip 50 mln. eurų. Be to, kainavo ir paties banko veikla.

Tik prie „Snoro“ bankroto vairo 2014 m. lapkritį stojus vietiniam bankroto administratoriui UAB „Valnetas“ vadovui Gintarui Adomoniui, gerokai aptirpo išlaidos konsultantams, daugiau kaip triskart nurėžta ir paties administratoriaus alga. Kreditorių komitetas, dosniai mokėjęs buvusiam bankroto administratoriui skandalingajam britui Nilui Kuperiui (Neil Cooper) 70-100 tūkst. litų ir nereikalavęs pagrįsti atlygio rezultatais, lietuviškajam bankroto administratoriui patvirtino 7009 eurų nuolatinį atlyginimą per mėnesį ir nuo darbo rezultatų priklausančią kintamąją atlyginimo dalį, kuri per 3 mėnesius negali viršyti 21 tūkst. eurų.

Mažiau galvų, daugiau darbų

Pernai buvo uždaryti visi iki tol veikę „Snoro“ banko filialai, išskyrus Vilnių ir Klaipėdą. Šiuo metu banke dirba tik 38 darbuotojai iš 120-ies, buvusių 2014 m. lapkritį (Lietuvos bankui sustabdant „Snoro“ veiklą 2011 m. lapkritį banke dirbo beveik 1500 darbuotojų).

Pradėta aktyviau pardavinėti „Snoro“ bankui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tačiau varžytinėse pirkėjų susidomėjimo sulaukė tik keliolika itin patrauklių objektų - parduoti paskutiniai banko apartamentai sostinės Gaono g., nauji butai, automobilių stovėjimo aikštelės. Daugelis stambesnių objektų Vilniuje, Klaipėdoje liko be pirkėjų ir po pakartotinių aukcionų, kuriuose kainos sumažintos - keliolika ar net keliasdešimt tūkst. eurų.

Šįmet toks nekilnojamasis turtas jau parduodamas laisvo pardavimo tvarka.

„Laisvasis pardavimas yra lankstesnis ir patogesnis įrankis, ypač jei kalbame apie brangius objektus, - aiškino „Snoro“ banko bankroto administratorius G.Adomonis. - Pirkimo laimėtojas dar gauna laiko susitarti su banku dėl kredito. Varžymosi faktorius niekur nedingsta. Tokiu formatu parduoti dar tik pradedame, tačiau jau aišku, kad susidomėjimas yra.“

Pardavimus „Snoras“ atlieka be tarpininkų - nekilnojamojo turto brokerių, kuriuos buvo nusamdęs dar N.Kuperis.

„Mažiname turto realizavimo sąnaudas, kita vertus, mūsų komanda turi pakankamai patirties, todėl daugelį sandorių galime atlikti savo jėgomis. Tiesa, tarpininkus vis dar samdome kai kuriuose didesnės apimties užsienio projektuose. Arba tose jurisdikcijose, kuriose be vietos tarpininko tokius sandorius sudaryti tiesiog pernelyg sudėtinga techniškai, pavyzdžiui, Prancūzijoje.“

Nenaudojami pastatai apšiuro

Prancūzijos Rivjeroje, Nicoje, bus bandoma parduoti „Snorui“ priklausančią vilą „Zofia“, už ją nustatyta pradinė kaina - 1,8 mln. eurų.

„Minima kaina yra artima rinkai. Susidomėjimas šiuo objektu yra, - sakė G.Adomonis. - Vila visą laikotarpį buvo nenaudojama.“

Poslinkių dėl kreditorinių reikalavimų bei nekilnojamojo turto pardavimo esama ir Rusijoje. „Snoro“ interneto tinklalapyje skelbiama apie du Maskvoje ir netoli jos parduodamus objektus, vienas iš jų - žolėmis apaugęs motelis šalia Kijevo automagistralės.

„Dirbame, manau, kad rezultatas netrukus bus paviešintas. Dėl minimo motelio buvome gavę ilgalaikės nuomos pasiūlymų, tačiau mūsų prioritetas - pardavimas, todėl negalime pasirašyti ilgalaikės nuomos sutarties“, - dėstė G.Adomonis.

Būsimo pirkėjo laukia ir „Snoro“ banko centrinė būstinė sostinės Vivulskio gatvėje - pernai dvejos varžytinės baigėsi be rezultatų, tad dabar paskelbtas laisvasis pardavimas, pradinė kaina - 5,307 mln. eurų.

„Dvejos tuščios varžytinės dar nereiškia, kad susidomėjusiųjų nėra. Tikimės, kad laisvasis pardavimas bus kur kas sėkmingesnis. Čia kaip tik gali suveikti finansavimo pritraukimo faktorius, nes objektas brangus, tikėtina, kad bet kuris pirkėjas tokiam sandoriui skolinsis iš banko, - vylėsi bankroto administratorius. - Nekilnojamojo turto objektus mums pavyksta parduoti, tačiau nedrįsčiau teigti, kad tai atspindi šios rinkos tendenciją - mūsų parduodamas turtas nėra tipiškas.“

Masalas skolų išieškotojams


Pačioje 2015 m. pabaigoje buvo pasirašyta sutartis dėl „Snoro“ banko „perlų karūnos“ - paskolų portfelio. Kreditorių komitetas dar N.Kuperiui buvo leidęs paskolų portfelį realizuoti už ne mažesnę nei 169,685 mln. eurų sumą. Tiksli suma ir toliau lieka paslaptis - G.Adomonis atsisakė ją įvardyti, mat to daryti esą neleidžia sutartis su pirkėju.

Bankroto administratorius viliasi lėšų kreditoriams atgauti ir iš vadinamųjų blogų paskolų. Pavyzdžiui, buvo sudarytas 172,9 mln. eurų vertės kreditorinių reikalavimų paketas iš kelių dalių - vieni reikalavimai garantuoti užstatytu turtu, kiti - kone beviltiški. Tačiau, pasak G.Adomonio, kiekviena pasiūla turi savo paklausą.

„Investuotojų susidomėjimas gana nemažas. Profesionalūs skolų išieškotojai, skolų valdymo įmonės yra viena iš pagrindinių pirkėjų grupių“, - atskleidė bankroto administratorius.


Nukentėjusieji gyvi tik viltimi

Romualdas Grigas, Akademikas emeritas:

Nei smarkiai atpigęs „Snoro“ banko bankroto administravimas, nei atsigaunantis turto išpardavimas nedžiugina žmonių, kuriems žlugęs „Snoras“ sudegino viso gyvenimo santaupas. Ne, ne milijonus, o kelis ar keliolika tūkstančių eurų.

Apie 11 tūkst. eurų, investuotų į „Snoro“ obligacijas, prarado ir Lietuvos istorijos bei kultūros tyrinėtojas, akademikas emeritas Romualdas Grigas. 2011 m. pavasarį vieno „Snoriuko“ sostinės Lazdynų mikrorajone darbuotoja pasiūlė jam už indėlyje laikomas santaupas įsigyti banko platinamų ir valstybės garantuojamų obligacijų. Tuo įtikintas mokslininkas tų pačių metų lapkritį, kai „Snoras“ žlugo, patyrė šoką, nes obligacijos buvo įvardytos kaip neapdrausta investicija.

Nedraustais indėlių ir investicijų draudimu produktais buvo pripažinti ir „Snoro“ indėlių sertifikatai. Tačiau pernai lapkritį po ES Teisingumo Teismo sprendimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nutartį, kuria sertifikatus pripažino apdraustais. Tokių laimingųjų yra apie 4 tūkst., o bendra draudimo išmokų suma siekia 24,9 mln. eurų. Daugelis jau atsiėmė kompensacijas, mokamas per SEB banką, likusieji turi galimybę tai padaryti iki šių metų lapkričio 24 d.

Tačiau akademiką emeritą R.Grigą ir kitus „Snoro“ obligacijų pirkėjus LAT paliko it musę kandusius. Bankrutavusio banko klientai obligacijomis laikė iš viso 258 mln. litų (apie 74,7 mln. eurų). Vis dėlto, pasak R.Grigo, viltis miršta paskutinė - jis ir kiti obligacijų savininkai bei jų advokatai ES Teisingumo Teismo sprendime mato ir jiems palankių formuluočių, todėl regiasi individualiai kelti bylas ir reikalauti kompensacijų.

„Tai buvo afera („Snoro“ banko bankrotas - red. past.). Galima buvo ją užgesinti ir ne taip skaudžiai, leidus po truputį banką gaivinti, kad žmonės pinigų neprarastų. Bet banką nutarė uždaryti - išlaidos to uždarymo baisiausios, - kalbėjo R.Grigas. - Bet tai - ne vienintelė afera bankų sistemoje... Nežinau tik kodėl tą Vitą Vasiliauską (Lietuvos banko vadovas - red. past.) taip gerbia ir Seimas, naujai kadencijai patvirtino. Jis atsisako steigti Lietuvos komercinį banką, Skandinavijos bankai plėšia didžiausius mokesčius, investicijas daro užsieniuose, o mums nieko - tik trupiniai nubyra. Dėl to pagarbos neturiu ir premjerui Algirdui Butkevičiui, nors jis kitados buvo geriausias mano personalo vadybos kurso lankytojas. Per minkštas jis...“

R.Grigo nestebina, kad valdžioje esant konservatoriams „Snoro“ aferą buvo bandoma visaip užglaistyti, ignoruoti, klausimus kėlė ir aiškintis mėgino tik opozicija. Tačiau gavusi valdžią, ta pati opozicija kažkodėl išsikvėpė ir leido užsieniečiui bankroto administratoriui N.Kuperiui pusvelčiui parceliuoti geriausius „Snoro“ turto kąsnelius.

„Klanai, visur klanai, o už juos yra dar aukštesni klanai. Gaila, kad mūsų šalis kartais pavadinama bananų respublika. Bet, deja, tokia ir yra...“ - atsidūsta mokslininkas.


Svarbiausi „Snoro“ skaičiai


1,20 mlrd. eurų
- tiek draudimo išmokų valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėjo „Snoro“ indėlininkams

50,118 mln. eurų - tiek iš viso jau kainavo bankroto administravimas

Išlaidos bankroto administratoriui ir konsultantams:

iki 2012 m. gruodžio 31 d. - 28,076 mln. eurų

2013 m. - 12,674 mln. eurų

2014 m. - 7,432 mln. eurų

2015 m. sausio-birželio mėn. - 1,936 mln. eurų

768,45 mln. eurų - tiek sugrąžinta kreditoriams

1 mlrd. 327 mln. 874 tūkst. eurų
- tiek dar liko grąžinti kreditoriams

317,208 mln. eurų - tiek vertas likęs (dar nerealizuotas) turtas

482 mln. eurų - tokio dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo „Snoras“ yra pateikęs Rusijoje besislapstantiems banko akcininkams Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baranauskui iškeltoje baudžiamojoje byloje.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (101)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LANKOSI: Lietuvoje lankosi NATO ypač greito reagavimo pajėgų sausumos komponento vadas britų brigados generolas Maiklas Elvisas.
  • APVIRTO: Jurbarko rajone trečiadienio popietę apvirto traktorius; numeriu 112 pranešta, kad Veliuonos seniūnijos Tamošių kaime, prie Tamošių gatvės 6-ojo namo, apsivertė traktorius ir yra prispaustas žmogus.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Pren akcija

Ko tikitės iš naujosios VRK pirmininkės L.Matjošaitytės?

balsuoti rezultatai

Ar dažnai lankotės kino teatre?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +5  +16 C

   +14   +16 C

 

   +18  +19 C

   +19   +23 C

  +29  +32 C

 

   +21  +25 C

    5-10 m/s

     1-6 m/s

 

      0-6 m/s

USD - 1.1278 PLN - 4.2151
RUB - 66.5530 CHF - 1.0883
GBP - 0.8837 NOK - 9.5200
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12
reklama
Rokiškio pienas 2017.06