Seimo socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius: Aš nesitaikiau į Seimo pirmininkę. Stasio Žumbio nuotr.

- Neturėjau tikslo taikyti šios informacijos konkrečiai I.Degutienei ar kuriam kitam politikui, nors iš kolegų kartais sulaukiu priekaišto, kad turiu blogą politiko savybę - per menkai kritikuoju oponentus.

Neturėjau tikslo ir viešinti šių dokumentų apie tai, kas vyksta „Snore“.

Vieno Lietuvos banko valdybos nario paprašiau paaiškinti, ar tikrai galėjo taip atsitikti, kad I.Degutienės sūnaus Gedimino Degučio įmonės „Novotersa“ sąskaitoje „Snoro“ banke šių metų sausio 5 dieną buvo likutis - daugiau nei milijonas litų, o sausio 6-ąją jau atliktas pinigų pavedimas. Kalbame juk apie laikotarpį, kai tokios operacijos šiame banke yra draudžiamos.

Per dvi dienas iš Lietuvos banko negavau jokio atsakymo, todėl planavau savo turimus dokumentus perduoti Seimo laikinajai komisijai „Snoro“ reikalams tirti.

Tačiau tokia komisija nebuvo sukurta. Seime net nuskambėjo mintis, kad ji nekuriama, nes kai kurie valdančiųjų atstovai bijo, jog gali būti atskleista nemaloni informacija apie jų pačių ir artimųjų finansines sąsajas su „Snoru“.

Apie turimus dokumentus nekalbėjau tol, kol manęs apie tai nepaklausė viena televizija. Tiesa, jai perduoti popieriai buvo nuasmeninti - be pavardžių.

Ir iš mano pusės nebuvo net užuominų apie Seimo pirmininkę, jos sūnaus reikalus „Snore“, todėl aš labai nustebau, kad jau kitą dieną po tokios informacijos paskelbimo taip jautriai sureagavo pati I.Degutienė.

- Kokius dokumentus ir kaip gavote?

- Man paskambino viena gana piktai nusiteikusi moteris, kuri netaupė keiksmažodžių valdžios žmonių atžvilgiu.

Ji pasakė: „Mes negalime taikstytis, kad bankrutavusiame „Snore“ yra atliekamos finansinės operacijos, naudingos valdžios žmonėms“. Ir pasisiūlė perduoti laišką. Jį į mūsų partijos būstinę atnešė ne pati, o kažkoks vyras.

Jis įteikė, kaip supratau, tikrų dokumentų kopijas, kuriose figūravo „Novotersos“ pavadinimas ir buvo aiškiai matyti, kad sausio 6-ąją atliktas pavedimas būtent iš einamosios jos sąskaitos, o ne kurios nors kitos.

Dokumentuose buvo informacija apie tai, už kokią sutartį, kokią paskolą pervedami pinigai, bet į tai jau nesigilinau. Supratau, kad buvo įvykdytas paskolos padengimas užskaitos būdu, sumokėtas šioks toks palūkanų įsiskolinimas.

Tik viename rašte buvo Seimo pirmininkės sūnaus vardas ir pavardė. Kadangi tuos popierius perverčiau prie juos atnešusio žmogaus, dar perklausiau, ar G.Degutis yra būtent politikės sūnus. Jis atsakė, kad tai tikrai Parlamento vadovės sūnus.

- Ar jūs, jūsų šeimos nariai turėjo pinigų „Snore“?

- Aš turiu paskolų, bet ne „Snore“. Mano šeimos nariai neturėjo jokių finansinių ryšių su šiuo banku.

- O kiti Socialdemokratų partijos lyderiai, nariai - esate domėjęsi jų įsipareigojimais šiam bankui?

- Ne, tokios apklausos nedarėme ir net nekalbėjome apie tai. Aš tik žinau, kad kai kurie Seimo nariai patys nusišalino nuo balsavimo, kai po „Snoro“ veiklos apribojimo buvo priimami įstatymai, susiję su šia problema.

Man nėra tiek svarbu, ar panašūs pinigų pavedimai buvo atliekami socialdemokratų ar mūsų politinių oponentų labui. Aš apskritai tikėjausi, kad šis klausimas net nebus viešinamas, o rimtą darbą atliks Seimo laikinoji komisija, kurios iki šiol nėra.

Aš tikrai nenustebčiau, jeigu išimtinėmis sąlygomis „Snore“ galėjo pasinaudoti ir valdančiųjų, ir opozicijos politikai, gaudami, pavyzdžiui, didesnes palūkanas. Mano tikslas nėra pulti valdančiuosius.
Aš matau svarbesnį klausimą - kodėl apskritai vyksta tokie dalykai uždarytame banke? Deja, visoms Seimo jėgoms taip ir nepavyko susitarti „Snoro“ problemą aiškintis be jokio politikavimo. Nežinau nė vienos valstybės, kurioje politikai nesiaiškintų abejotinų dalykų.

- Lietuvoje politikams neberūpi tiesa, jeigu ji susijusi su galima itin stambaus masto afera?

- Neseniai vienoje Šiaulių kolegijoje skaičiau paskaitą apie euro zonos krizę. Prasidėjus diskusijai, absoliuti dauguma klausimų buvo tik apie „Snorą“. Ir aš negalėjau į daugelį jų atsakyti. Negalėjau žmonėms paaiškinti, ar 4 mlrd. litų skylė šiame banke atsirado staiga, per dieną.

Atsakymo neturiu, nes išsamios informacijos net Seimo nariams nesuteikia pats Lietuvos bankas. Arba atsako tik į dalį klausimų, o nepatogius pridengia konfidencialumo žyme.

Mes iki šiol tik girdėjome, kad Lietuvos bankas nuolat inspektavo „Snorą“, tarptautiniai auditoriai iš „Ernst&Young“ pateikė teigiamas audito išvadas, buvo oficialiai leidžiama platinti šio banko indėlių sertifikatus, kitus produktus, o kodėl staiga „Snore“ rasta tiek bėdų - negirdime.

- Kodėl negirdime ir oficialių paaiškinimų, kad, sustabdžius „Snoro“ veiklą, išimtys buvo daromos skubotiems ir, teigiama, slaptiems pervedimams, kuriais banko laikinajam administratoriui Saimonui Frikliui (Simon Freakley) išmokėta apie 17 mln. litų?

- Ir kartu labai stebina Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko bei „Snoro“ bankroto administratoriaus Neilo Kuperio (Neil Cooper) pareiškimas, kad, paskelbus moratoriumą, šiame banke nuo pat pradžių nebuvo vykdomi jokie mokėjimai, o vėliau esą galėjo būti tik teisėtų mokėjimų.

Žinoma, tai galima papasakoti eiliniam žmogui, tačiau išmanančiam finansus - ne. Aš manau, kad, uždarius „Snorą“, neaiškūs pinigų judėjimai tikrai vyko, bet visa tokia informacija šiandien yra slepiama už N.Kuperio nugaros.

Baisu yra tai, kad išskirtiniams klientams atliekami pinigų pavedimai, o eiliniams klientams „Snorą“ administruojanti komanda, antrinės įmonės negali atlikti net paprastų lizingo užskaitų, žmonės gąsdinami delspinigiais, sankcijomis.

- Kadangi iš „Snoro“ į visas puses barstomi konfidencialūs dokumentai, ar šio banko bankrotas taps ir šių metų Seimo rinkimų kampanijos leitmotyvu?

- Tokia galimybė tikrai yra labai pavojinga. Jeigu būtų sudaryta laikinoji parlamentinė komisija ir ji sudėtų visus taškus ant „i“ per kovo mėnesį, su „Snoru“ susijusios emocijos kokį mėnesį dar virtų, bet rudenį jau viskas būtų nurimę.

Bet tas baisusis šou tik prasideda. Jau skleidžiama informacija, esą kai kurie parlamentarai talkina „Snoro“ akcininkams Raimondui Baranauskui ir Vladimirui Antonovui. Viešųjų ryšių juodųjų technologijų specialistai tikrai turi ką veikti.

- Kodėl „Snoras“ dabar tapęs valstybiniu banku jam skyrus 4 mlrd. litų iš visų Lietuvos piliečių kišenės, tačiau nuo visuomenės slepiama viskas: laikinojo, bankroto administratorių sutartys, jų atsakomybės, įsipareigojimų dokumentai?

- Deja, ir aš tokių dokumentų neregėjau. Į daugelį mano ar kolegų prašymų yra atsakoma: konfidencialu. Tikrai, „Snoras“ juk jau yra valstybės bankas, o nuo valstybės, skyrusios tuos milijardus, viskas slepiama, prieinama tik užsieniečiams. O kas matė tą konsultantų komandą, kuriai pervesta 17 mln. litų, kas tuos žmones patikrino, leido jiems dirbti su konfidencialiais dokumentais, kaip buvo laikomasi Lietuvos įstatymų?

Aš manau, kad tai, apie ką nenorima pasakyti tiesos, ir tampa konfidencialu.

„Kalbant apie Lietuvos banko vadovo V.Vasiliausko viešus pareiškimus, verta prisiminti vieną svarbią detalę. Prieš porą savaičių pristatydamas situaciją „Snore“ Seimo nariams, centrinio banko valdytojas vardijo daug skaičių, rodė gražias skaidres.

Deja, labai keista, kad kai kurie uždaryto banko rodikliai tose skaidrėse jau buvo ne tie, kokius mums V.Vasiliauskas rodė prieš tai įvykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto uždarame posėdyje“, - „Respublikai“ akcentavo Seimo socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius.               

2012 m. sausio 26 d.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"