„Respublika“ aiškinasi, kodėl Lietuvoje slepiama net informacija, susijusi su visų šalies žmonių pinigais bei kitu turtu. Paskutinis įžūlaus slėpimo atvejis - „Snoro“ bankroto administratoriaus Nilo Kuperio (Neil Cooper) akibrokštas Seimo komisijai, tiriančiai banko bankroto peripetijas: net jai nebuvo pateikta informacija, kur išleista beveik 61 mln. litų, skirtų „Snoro“ administravimui.
Vedžioja už nosies
Sudaromas įspūdis, kad viskas, kas vyksta Lietuvoje, yra paslaptis, kurios visuomenė neturi teisės žinoti. Slepiama net tai, kaip yra elgiamasi su Lietuvos piliečių pinigais. Štai užvakar N.Kuperis net Seimo komisijai nieko neišdavė apie tai, kur jau per tris mėnesius spėjo išleisti valstybės pasiskolintų 60,9 mln. litų ir kur ketina panaudoti dar 57 mln. litų, kurių prašo artimiausiems trims mėnesiams.
„N.Kuperis niekaip nemotyvavo, kodėl mums nepateikia prašomos informacijos. Akcinių bendrovių įstatymu, leidžiančiu neatskleisti tam tikros informacijos, jei bendrovėje bent vienas iš akcininkų yra privatus asmuo, jis negali remtis: banką 100 proc. valdo valstybė. Tai yra paprasčiausia komisijos vedžiojimo už nosies dalis. Laikinajai Seimo komisijai neturi teisės nesuteikti informacijos joks pareigūnas“, - akcentavo minėtos komisijos narys Kęstutis Daukšys.
Atlygis - ne už rezultatus
Anot jo, keista, kad indėlininkai, kurių indėliai nebuvo apdrausti, vien todėl jų neatgavo, tačiau jų pinigai bus išleisti N.Kuperio kompanijai.
„Niekas nesako, kad jis turi nemokamai dirbti. Tačiau jei jau tiek gauna, tai ir rezultatai turi matytis. Juk jei, pavyzdžiui, Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ už didžiulius pinigus nusipirktų Veiną Rūnį (Wayne Rooney) ir Žozė Maurinjo (Jose Maurinho) ir gautų į kaulus nuo kokios Rūdiškių „Vėtros“ - būtų tragedija“, - sulygino K.Daukšys.
Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras ekonomistas Audrius Rudys mano, kad N.Kuperis turi vienintelę paslaptį - nežino, kaip pagrįsti išlaidas.
„Paprasčiausiai Seimo komisijai neturi kaip visko paaiškinti, ir viskas. Manau, kad N.Kuperio komandoje niekas neskaičiavo sąnaudų, niekas nedėjo pelno normos“, - sakė A.Rudys.
Slepiama viskas
Ne tik paprasti žmonės, bet net ir didžioji dalis politikų nieko nežino apie Visagino atominės elektrinės projekto aplinkybes: nei jo kainos, nei kiek vėliau kainuos elektra, nors mokesčių mokėtojai už tai suplos ne vieną milijardą litų. Visą informaciją paprastai slepia net ir valstybinės bendrovės, jei tik jose nors vieną akciją turi privatus asmuo. Tada jau tikinama, kad būtų pažeisti privataus asmens interesai ir prisidengiama Akcinių bendrovių įstatymu: visuomenė neturės teisės sužinoti nei apie bendrovės valdomą turtą, nei apie sandorius, nei apie akcininkus.
Persistengta
„Dėl atominės elektrinės projekto tai iš viso keista, kodėl nuspręsta, kad visuomenė neturi teisės sužinoti, kur bus padėti keli jų milijardai litų. Visuomenei būtų ramiau žinant, kad pinigai nenueis vėjais. Net nuo Seimo informacija slepiama, nors mes turėsime už jį balsuoti. O kalbant apie bendrovių slepiamą informaciją - niekas neturi būti paslaptis, išskyrus tai, kas gali pakenkti įmonės komercijai, konkurencijai“, - dėstė K.Daukšys.
Signataras A.Rudys taip pat mano, kad paslapčių valstybėje yra nepagrįstai daug.
„Neabejoju, kad daugybė dalykų, kurie yra pridengiami paslaptimi, iš tikrųjų nėra paslaptis. Paslaptį pateisinti gali tik tada, kai paviešintas slepiamas dalykas suteiktų kitiems konkurencinių pranašumų pasinaudojant gauta informacija arba kai reikia kažką nuslėpti nuo užsienio žvalgybų. Tačiau prisidengiant kova už tai, ką minėjau, viskas tampa paslaptimi. Pavyzdžiui, niekaip nesuvokiu, kodėl staiga paslaptimi tampa informacija, už kiek kokia nors ministerija išsinuomojo patalpas“, konstatavo A.Rudys.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
