N.Kuperis "Snoro" turtą tirpdo paslapčia

Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio vertimo iš posto ceremonija, valdančiosios koalicijos tarpusavio rietenos ir politikų priešrinkiminiai žaidimai po truputį užmarštin stumia 4 mlrd. litų valstybei kainavusią „Snoro“ banko istoriją.

Nori naujų milijonų

Tuo tarpu šio banko bankroto administratoriumi paskirtas užsienietis Neilas Kuperis (Neil Cooper) jau išleido teismo jam skirtus pinigus - 60,9 mln. litų iš „Snoro“ turto. Valstybė atsiskaityti su jos pačios nacionalizuoto banko klientais yra pervedusi apie 4 mlrd. litų.

N.Kuperio komandai 60,9 mln. litų trims veiklos mėnesiams buvo skirti po to, kai 2011 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį iškelti bankroto bylą „Snoro“ bankui.

Nors „Snoro“ kreditoriai visus šiuos mėnesius beviltiškai beldėsi į bankroto administratoriaus komandos duris bandydami išsireikalauti jos veiklos išlaidų išklotines, N.Kuperis šią savaitę jau kreipėsi į teismą leidimo gauti naujų lėšų.

Nurodyta viską slėpti

„Aš negaliu šiandien pasakyti, kiek lėšų papildomai paprašė bankroto administratorius N.Kuperis. Mes tai pranešime galbūt artimiausiu metu, o galbūt po teismo sprendimo, - vakar „Respublikai“ sakė „Snoro“ atstovas spaudai Tomas Vaišvila. - Aš negaliu pasakyti ir kuriam laikotarpiui prašoma naujo finansavimo“.

Paklaustas, kieno nurodymu nuo Lietuvos visuomenės yra slepiama informacija apie N.Kuperio apetitą gauti naują porciją pinigų taip ir neatsiskaičius, kam per tris mėnesius buvo išleista 60,9 mln. litų, T.Vaišvila atsakė: „Bankroto administratoriaus komanda. Bet mes nieko neslepiame, tiesiog nurodyta skelbti vėliau“.

Be to, iki šiol nėra aišku, ar į jau išleistą 60,9 mln. litų sumą buvo įtrauktas ir paties N.Kuperio atlyginimas.

„Tiksliai negaliu pasakyti, bet tik manau, kad turbūt į tą 60,9 mln. litų sumą buvo įtrauktos ir išlaidos N.Kuperio konsultantų atlyginimams, - svarstė T.Vaišvila. - Aš negaliu pasakyti ir koks yra paties bankroto administratoriaus atlyginimas, nes to tiesiog nežinau. Aš abejoju, ar šis skaičius (N.Kuperio alga - red. past.) bus viešas“.

„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos pirmininkas Danas Arlauskas vakar „Respublikai“ sakė taip pat neturintis jokios informacijos apie N.Kuperio siekius gauti papildomų lėšų.

„Tai tiesiog yra slepiama nuo mūsų, - sakė D.Arlauskas. - Apskritai jau matome, kad slepiama viskas. Niekas niekur neskuba, kad „Snoro“ problemos turbūt kuo labiau užsimirštų. Iki šiol nėra jokios informacijos apie pirmąjį banko kreditorių susirinkimą, pažadais teliko ketinimai sukurti darbo grupę, kuri ir turėjo aiškintis, kiek banko turto surasta, o kiek jau išleista. Dabar jau matau, kad „Snoro“ kreditorių atstovai tapo nepageidaujami“.

„Respublika“ primena, kad N.Kuperio kolegai „Snoro“ laikinajam administratoriui Saimonui Frikliui (Simon Freakley) vos už 8 dienų darbą iš šio banko sąskaitų buvo sumokėta apie 17 mln. litų.

Apie S.Friklio nuveiktus darbus detalaus paaiškinimo iki šiandien nėra gavę net to reikalavę Seimo nariai. Galbūt kažką nauja iš S.Friklio jie išgirs bent šiandien, kai buvęs administratorius yra kviečiamas liudyti Seimo laikinojoje komisijoje „Snoro“ istorijai tirti.

Darbuotojai - pardavimui

Nors Lietuvos bankas ir Vyriausybė „Snoro“ veiklą sustabdė praėjusių metų lapkričio 16-ąją, nieko neuždirbančioje kredito įstaigoje šiandien išlaikoma kone tūkstantis jo tarnautojų.

Visiems 532 „Snoro“ darbuotojams, kurių darbo sutartys pasibaigė vasario 29 dieną, bankroto administratorius pasiūlė pratęsti darbą iki kovo mėnesio pabaigos. Dar 372 banko tarnautojai, tebedirbantys centrinėje „Snoro“ būstinėje Vilniuje, turi darbo sutartis, galiojančias iki kovo 20-osios.

„Daugybės žmonių reikėjo kreditorių prašymams analizuoti, vyksta klientų konsultavimas banko padaliniuose, tačiau svarbiausia, kad mums išlaikyti personalą būtina dėl mažmeninio tinklo pardavimo - „snoriukų“ kioskai be žmonių tebūtų metalo krūva, - sakė T.Vaišvila. - Todėl ir laikome tiek darbuotojų, kad su jais „snoriukus“ galėtume parduoti kuo brangiau. Norinčių pirkti jau yra“.

Švaisto propagandai

Vos praėjusių metų lapkričio viduryje Vilniuje pasirodė laikinasis „Snoro“ administratorius S.Friklis iš Londone registruotos bendrovės „Zolfo Cooper“, jis iškart pasirūpino sau tinkamų viešųjų ryšių garantija.

Nuo „Snoro“ uždarymo praėjo jau beveik keturi mėnesiai, tačiau komunikacija su šiuo banku yra itin prasta. Ja skundžiasi jokios informacijos negalintys gauti klientai, išsamios naujienos apie „Snoro“ bankroto procedūrą nėra teikiamos nei žurnalistams, nei šalies politikams. Jie turi pasikliauti vien skurdžiomis nuogirdomis.

„Respublika“ išsiaiškino, kad užsienio bendrovei „Zolfo Cooper“ atstovaujančio buvusio „Snoro“ laikinojo administratoriaus S.Friklio dėka buvo sudaryta sutartis su viena lietuviška viešųjų ryšių agentūra, nors pačiame banke veikė ištisas Viešųjų ryšių skyrius.

Tačiau šios įmonės interneto svetainėje iki šiol klientų sąraše nėra nei „Snoro“ banko, nei bendrovės „Zolfo Cooper“. Įprastai viešųjų ryšių agentūros mėgsta pareklamuoti kiekvieną naują klientą, nes tai privilioja dar neapsisprendusius pirkti šias paslaugas. „Snoro“ administratoriai šio viešumo vengia sąmoningai, nes viešųjų ryšių specialistai pasamdyti be jokio konkurso.

Be to, toks viešumas gali sukelti ir etikos problemų, nes valstybinį tapusį „Snorą“ ėmusi aptarnauti įmonė tarp savo klientų turi ir vieno skandinaviško banko padalinį.

„Snoro“ atstovas spaudai T.Vaišvila „Respublikai“ sakė net nežinantis, kokie pinigai yra mokami propagandos specialistams. Taip pat slepiama net su kuo pasirašyta sutartis - banku ar „Zolfo Cooper“.

„Respublikos“ kalbintas, bet nenorėjęs prisistatyti viešųjų ryšių specialistas teigė, kad mažiausias finansų institucijos mokestis už tokias paslaugas per mėnesį sudarytų apie 20 tūkst. litų.

Kadangi „Snoro“ statusas yra ypatingas, privalu rengti informaciją keliomis kalbomis ir ją platinti skirtingose valstybėse, tokios viešųjų ryšių paslaugos pabrangsta kelis ar net keliolika kartų.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"