N.Kuperis „Snoro“ bankrotą tęstų amžinai

Vakar Seimo Biudžeto ir finansų komitetas aiškinosi, ar tinkamai atstovaujama valstybės interesams bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ kreditorių komitete. Paaiškėjo, kad bankroto administratorius Nilas Kuperis (Neil Cooper) kuria planus „Snoro“ bankroto procesą tęsti dar bent 3 metus. Parlamentarai abejoja, ar tai apsimokės valstybei ir kitiems „Snoro“ kreditoriams.

Apie atstovavimą - konfidencialiai

Seimo komitetas susizgribo turįs parlamentinės kontrolės instrumentą visuomenėje pasklidus informacijai apie išaugusias bankrutavusio „Snoro“ banko veiklos išlaidas, apie banko administratoriaus samdomus buvusius darbuotojus banko IT sistemoms prižiūrėti už gerokai didesnį atlygį, nei jie gavo dirbdami „Snore“, apie dešimtis milijonų litų, mokamų konsultantams ne už atliktus konkrečius darbus, o už atbūtas valandas.

Šiuos ir kitus klausimus valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, kuri atstovauja valstybės interesams „Snoro“ kreditorių komitete, parlamentarai pateikė iš anksto.

O „Indėlių ir investicijų draudimo“ atstovės pageidaujamą informaciją pateikė komiteto posėdžio metu. Be to, ataskaita apie dalyvavimą „Snoro“ kreditorių komitete buvo pažymėta grifu „konfidencialu“, tad žurnalistai ir netgi Seimo darbuotojai, neturintys leidimų dirbti su slapta informacija, mandagiai išprašyti už posėdžių salės durų.

Tvirtino, kad laiko vadžias

Po posėdžio „Indėlių ir investicijų draudimo“ direktorė ir „Snoro“ kreditorių komiteto pirmininkė Aurelija Mažintienė tvirtino, esą kreditorių komiteto santykiai su N.Kuperiu ir jo komanda yra „visiškai darbiniai“ ir bankroto administravimas yra kontroliuojamas.

„Daryti ką nori jam (N.Kuperiui - red. past.) nelabai išeina, nes jis kiekvieną mėnesį turi atsiskaityti, jeigu nori pasitvirtinti tam tikrą išlaidų sumą, - teigė A.Mažintienė. - Be to, mes kiekvieną mėnesį gauname iš bankroto administratoriaus patvirtinimą raštu, kad visos tos lėšos panaudotos bankroto procesui efektyviai sukontroliuoti. Iš principo tai yra bankroto administratoriaus atsakomybė ir nemanau, kad jis ja manipuliuotų“.

Išlaidas šiek tiek apkarpė

A.Mažintienė paneigė žiniasklaidoje pateiktą informaciją, kad bankrutavusio „Snoro“ darbuotojų vidutinis atlyginimas gerokai didesnis nei veikiančių bankų - 13,5 tūkst. litų. Jos teigimu, į darbo užmokesčio sumą įėjo ir išeitinės kompensacijos darbuotojams, su kuriais ketinta nutraukti darbo sutartis. O šių metų balandį vidutinis atlyginimas „Snoro“ banke neviršijo 7,7 tūkst. litų.

Ir paties N.Kuperio alga - 100 tūkst. litų per mėnesį - mokėta tik iki praėjusių metų pabaigos, o nuo šių metų sausio sumažinta 20 proc. Tiek pat sumažintos išlaidos ir N.Kuperio konsultantams.

„Kreditorių komitetui pavyko suvaldyti bankroto administratoriaus išlaidas, nes iki tol jo konsultantai per mėnesį gaudavo daugiau kaip 11 mln. litų atlyginimą, o, pavyzdžiui, už šių metų I ketvirtį jie vidutiniškai per mėnesį gavo 3 mln. litų atlyginimą, taigi, jis sumažintas daugiau nei 70 proc.“, - kreditorių komiteto taupumu gyrėsi jo pirmininkė.

Tiesa, paties „Snoro“ bankroto administratoriaus viešai pateiktoje naujausioje ataskaitoje įvardijama, kad per šių metų I ketvirtį išlaidos konsultantams siekė 14,7 mln. litų, taigi, gerokai viršijo 3 mln. per mėnesį.

Skolininkai grąžino paskolas

Nepaisant sumažinto atlygio, konsultantų ir paties N.Kuperio darbo rezultatai, A.Mažintienės tvirtinimu, „tikrai nesumažėjo“.

„Šiandien yra sugrąžinta 1,5 mlrd. litų suma, kuri saugiai guli bankuose indėlių pavidalu, o dalis yra investuota į Vyriausybės vertybinius popierius. Laukiame tik Konstitucinio Teismo sprendimo dėl kreditorių eiliškumo, kuris greičiausiai bus jau liepos mėn., tuomet kreditoriams tie pinigai bus pradėti grąžinti. Valstybė šiandien yra 2-oje kreditorių eilėje, ir tikimės maksimalios kreditorių reikalavimų patenkinimo sumos“, - dėstė kreditorių komiteto vadovė.

Tačiau N.Kuperio ataskaita rodo, kad jo girti nelabai yra už ką, mat iš jo į „Snorą“ atplukdytų 1,5 mlrd. litų daugiau nei 806 mln. litų sudaro banko skolininkų grąžintos paskolos.

Pribloškė N.Kuperio planai

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Broniui Bradauskui toli gražu neatrodo, kad „Snoro“ bankroto procesas toks jau sklandus. Mat šiuo metu teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai „Snorui“ sudaro 6,6 mlrd. litų, vadinasi, grąžinus kreditoriams minėtus 1,5 mlrd. litų, liks dar 5,1 mlrd. litų skola. Be to, dėl dalies kreditorių reikalavimų vyksta teismai ir iš banko reikalaujamos sumos gali išaugti net iki 9 mlrd. litų.

„Bankrutavusio banko turtas šiandien vertinamas 3,2 mlrd. litų, į juos įskaičiuoti ir į banką grįžę 1,5 mlrd. litų, bet daugiau lėšų rasti nelabai ir tikimasi“, - abejojo B.Bradauskas. Todėl jį pribloškė A.Mažintienės ataskaitoje pateikti „Snoro“ bankroto administratoriaus planai darbuotis už didžiulį atlyginimą dar trejus metus.

„Manęs tos vykdomos bankroto bylos, ne tik „Snoro“, absoliučiai netenkina, - piktinosi parlamentaras. - Dabar numatyti dar keleri metai. Jeigu tai kainuotų kaip paprasto žmogaus alga, kelis tūkstančius litų, dar būtų galima sutikti, bet dabar kiekvieną mėnesį kreditorių komitetas tvirtina sąmatas po 2-3 mln. litų. Tai per trejus metus kiek prisikaups - apie 100 mln. O per tą laiką planuojama tik pardavinėti jau dabar esantį „Snoro“ turtą! Ne, aš manau, šį procesą reikės paspartinti“.