Vakar užsieniečius „Snoro“ kreditorius vienijanti asociacija kreipėsi į teismą prašydama stabdyti banko bankroto procesą, o bylinėjimąsi perkelti į Konstitucinį Teismą. Esą dabartinė sistema, kai pradžioje išmokami tik apdrausti indėliai, galbūt prieštarauja Konstitucijai. Bylinėtis bus priverstas ir Lietuvos bankas - jį į teismą padavė viena „Snoro“ kreditorė pensininkė.
Atrodo, kad dar likusių „Snoro“ pinigų dalybos persikels į teismą. Šįkart - dėl užsienio verslo pretenzijų: apie šimtą užsienio įmonių, milijonines sumas laikiusių „Snoro“ banke, vakar kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Ketvirtosios eilės kreditoriais pripažinti užsieniečiai prašo stabdyti banko bankroto procesą ir bylinėjimąsi perkelti į Konstitucinį Teismą. Verslininkų įsitikinimu, susidariusi situacija iš esmės prieštarauja konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinės valstybės principams bei konstituciniu aktu įtvirtintiems Lietuvos įsipareigojimams Europos Sąjungai.
Problema kilo dėl to, kad kovo pabaigoje Vilniaus apygardos teismas patvirtino daugiau kaip 4 mlrd. litų kreditorinį reikalavimą, kurį pateikė valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, tačiau nenustatė kreditorių tenkinimo eilės, nes suabejojo Bankų įstatymo konstitucingumu.
Abejonių keliantis įstatymas nurodo, kad pirmiausia turi būti tenkinami valstybinės draudimo įmonės reikalavimai (ji turi garantuoti apdraustų indėlių iki 345 tūkst. litų grąžinimą), o tik vėliau visų indėlininkų. Tai, anot verslininkų advokatų, kelia rimtą pavojų, kad didžioji dalis kreditorių neatgaus savo lėšų vien dėl to, kad investavo į Lietuvoje, o ne kitoje ES šalyje įsteigtą banką. Nes kitose šalyse jokių privilegijų valstybinėms draudimo įmonėms nebūtų.
Verslininkams atstovaujantis advokatas Andrius Mamontovas tvirtino, jog Konstitucija nebūtų pažeista tik tuo atveju, jei būtų užtikrintos vienodos visų analogiškus reikalavimus turinčių kreditorių teisės. „Mūsų šalies teisinė sistema turėtų ištaisyti šį neapsižiūrėjimą, kad nebūtų diskriminuojami verslininkai, kurie anuomet pasirinko Lietuvą kaip saugią ES valstybę, prižiūrinčią savo bankų stabilumą ir garantuojančią jų indėlininkų lygiateisiškumą“, - sako advokatas A.Mamontovas.
Teisme - Lietuvos bankas
Beje, teisme atsidūrė ir „Snoro“ veiklą prižiūrėti turėjęs Lietuvos bankas. Instituciją Vilniaus apygardos teismui apskundė pensininkė iš Klaipėdos Vida Maja Moisenko. Moteris buvo įsigijusi „Snoro“ indėlių sertifikatų, kurie, kaip paaiškėjo, nebuvo drausti, nors sutartyje buvo teigiama priešingai. Pensininkė prašo grąžinti 7250 litų, už kuriuos pirko sertifikatus, taip pat prašo atlyginti 2 tūkst. litų neturtinę žalą.
Teisme V.M.Moisenko tvirtino, jog praradusi pinigus ji patyrė didžiulę įtampą, o dėl to sutriko jos sveikata.
Komisijoje - slapti liudijimai
Beje, „Snoro“ reikalai vakar buvo gvildenami ir Seime - laikinajai „Snoro“ reikalų komisijai liudyti buvo atvykę ir trys „Snoro“ vadovybės atstovai. Pirmasis atvyko buvęs „Snoro“ viceprezidentas Naglis Stancikas, vėliau apsilankė ir Finansinio turto valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bartaška, po jo - valdybos pirmininko pavaduotojas Romasis Vaitekūnas. Tačiau nė vienas iš jų nekomentavo, kas vyko už uždarų komisijos durų.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
