respublika.lt

Kiek liks „Snoro“ pinigų, tiek gerai

(0)
Publikuota: 2012 rugsėjo 16 09:37:51, Julius GIRDVAINIS, „Respublikos“ žurnalistas
×

Seimo Audito komiteto nariai ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė nustebo sužinoję, kad valstybei „Snoro“ Kreditorių komitete atstovaujanti įmonė ir jos laikinoji vadovė Aurelija Mažintienė prieš nieką neatsako dėl savo veiklos pasekmių. „Respublikos“ šios savaitės žmogus - A.Mažintienė - mano, kad skaičiuojant valstybės pinigus būti tik abstrakčiai atsakingai - jau daug.

 

A.Mažintienė yra ne tik „Snoro“ Kreditorių komiteto pirmininkė, bet ir laikinoji valstybinės įmonės Indėlių ir investicijų draudimo fondo (IIDF) direktorė.

Laikinoji - vadinasi, dar mažiau atsakinga, tačiau A.Mažintienei pavesta valstybei sugrąžinti pinigus, kuriuos, ne tokią jau menką sumą - net 4 mlrd. litų, Vyriausybė nusprendė paaukoti atsiskaitant su nacionalizuoto „Snoro“ klientais.

Džiugu prarasti milijardus

- Kodėl jūs, kaip laikinoji IIDF vadovė, ir šis fondas, atstovaujantis Lietuvos interesams, „Snoro“ Kreditorių komitete dirbate be teisės aktuose numatytos atsakomybės už savo veiklą ir jos rezultatus? - vakar „Respublika“ paklausė A.Mažintienės.

- Aš su tuo nesutinku. IIDF įstatuose yra aiškiai pasakyta, kad ši įmonė vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, o jie apima ir Įmonių bankroto įstatymą. Jame yra aiškiai pasakyta, kaip įmonė turi elgtis ir ką daryti, jeigu ji turi kreditorinių reikalavimų.

- Bet nieko neišgirdau apie teisinę atsakomybę, kuri taps svarbi, tarkim, paaiškėjus, kad „Snoro“ turtą parduosite pernelyg pigiai, nesurinksite visų milijardų, kurie iš šalies žmonių kišenės buvo mesti atsiskaitymui su nacionalizuoto privataus banko klientais?

- Vertinti, ar kreditorių atstovai dirbo prastai, ar tinkamai, yra kiekvieno subjektyvus reikalas. Todėl siūlau pasižiūrėti bankrutuojančių įmonių statistiką. Ji rodo, kad šiandien vidutinis bankrutuojančios įmonės skolos padengimo procentas Lietuvoje yra 10-20 proc.

Šiuo metu esu Šveicarijoje, kur dalyvauju tokių įmonių kaip mūsų IIDF konferencijoje. Kalbėjausi apie skolos padengimo statistiką su tai išmanančiais žmonėmis. Jie man sakė, kad jeigu išieškojimo procentas sudaro apie 40 proc. visos skolos, galima džiaugtis itin geru rezultatu.

- Ar norite pasakyti, kad jeigu Lietuva atgaus 40 proc., t.y. apie 1,6 mlrd. litų iš „Snoro“ klientams išmokėtų 4 mlrd. litų, reikės labai džiaugtis?

- Ne, aš taip nesakiau. Aš tik sakiau, kokie yra pasaulio pavyzdžiai. Mano tikslas yra išieškoti kiek įmanoma daugiau pinigų, nors praktika rodo, kad tai sunku padaryti.

Pelną atiduos svetimiems

- Galbūt todėl išieškotojams valstybės vardu ir nėra numatyta teisinė atsakomybė už prastą darbą susigrąžinant visas iš biudžeto paimtas lėšas privatiems nuostoliams kompensuoti?

- O ką teisinė atsakomybė? Ar aš darau kokį nusikaltimą, kad dėl mano veiklos būtų numatyta teisinė atsakomybė? Niekas neturi net pagrindo įtarti, kad aš ką nors darau blogai.

- Kodėl tuomet jūsų vadovaujamame Kreditorių komitete nebuvo svarstomas „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos siūlymas atgaivinti banko veiklą pasitelkiant „Finastos“ banką, išplėtotą mažmeninės bankininkystės tinklą, pelningą „Snoro lizingą“ - uždirbti pinigų ir valstybei, ir lėšas praradusiems piliečiams?

- Kreditorių komitete buvo svarstomi tik tie variantai, kuriuos pateikė banko bankroto administratorius Nilas Kuperis (Neil Cooper). Buvo kalbama apie potencialius investuotojus į „Finastą“ ir iš visų pasiūlymų išrinktas geriausias.

- Kodėl buvo svarstytas tik iki šiol pelningų „Snoro“ dalių pardavimas, o ne idėja užsidirbti, ką, pasak Dano Arlausko, siūlė jo vadovaujama kreditorių ir indėlininkų asociacija?

- Dėl to, kad toks pasiūlymas nebuvo pateiktas Kreditorių komitetui.

- Kodėl jūs nusprendėte parduoti vištą, dedančią aukso kiaušinius, juk vien per šių metų pusmetį „Snoro lizingas“ uždirbo apie 3,6 mln. litų?

- Jeigu bankrutavusi įmonė turi ir savo antrinę įmonę, išlaikyti ją pelningą toliau yra gana sudėtinga. Šiandieniniai „Snoro lizingo“ klientai juk irgi yra žmonės, kurie ieško geresnių alternatyvų, tvirtos bankinės institucijos su stipriu užnugariu.

Todėl tas pelningumas tėra tik laiko klausimas. Mūsų priimtas sprendimas yra labai teisingas.

- Kokį pelną šiemet davė slapta parduodamas bankas „Finasta“, įmonė „Finasta Holdingas“?

- Jos daro savo veiklą, todėl investuotojas gana gerai įvertino šių įmonių veiklą. Bet konkrečių skaičių komentuoti nenorėčiau, nes dabar vyksta šių įmonių pardavimo procesas. Nieko nekomentuosiu, kol Lietuvos bankas nepatvirtins šių sandorių, nes dabar galioja konfidencialumo įsipareigojimai.

- Ką tuomet pasakytumėte tiems senjorams, kurie nuolat kreipiasi į „Respubliką“ klausdami apie galimybę atgauti „Snore“ prarastas santaupas, bet neturi teisės žinoti, už kiek ir kam parduodamas banko turtas?

- Aš galiu pasakyti tik tiek, kad Kreditorių komiteto tikslas yra kiek įmanoma greičiau ir daugiau atgauti bankui priklausančių pinigų. Aš jaučiu asmeninę atsakomybę ne tik įmonei, bet ir Lietuvai. Puikiai suprantu visus žmones, visus indėlininkus.

- Koks yra jūsų atlyginimas?

- Už darbą „Snoro“ Kreditorių komitete man nieko nemoka.

- Ar nemokamos darbas visada yra kokybiškas?

- Bet taip numatyta įstatyme.

Alga už biografiją

- Siūlydama „Snoro“ bankroto administratoriui N.Kuperiui mokėti 100 tūkst. litų mėnesio algą palyginimui pateikėte bendrovės TEO vadovo Arūno Šikštos atlyginimą, kuris esą siekia 80 tūkst., bet ar galima lyginti A.Šikštą, akcininkams tiesiogiai atsakingą už stambios kompanijos pelną, ir mūsų valstybei dėl nieko neatsakingą N.Kuperį?

- Kriterijai yra didesni ir mes atsižvelgėme į N.Kuperio patirtį, o šio žmogaus biografiją galima rasti internete. Jo patirtis dirbant su bankroto administravimu yra didelė.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, didžiausias atlyginimas tarp akcinių bendrovių vadovų Lietuvoje siekė apie 350 tūkst. litų per mėnesį. Radome ir didžiausią atlyginimą tarp viešųjų įstaigų vadovų, jis sudarė apie 180 tūkst. litų, o jūsų minėta privati įmonė buvo tik kaip mūsų kriterijų pavyzdys.
N.Kuperis tikrai yra aukšto lygio vadovas ir su tuo reikia sutikti.

- Tačiau kodėl N.Kuperis nei visuomenei, nei Seimo komisijoms nepateikė ataskaitų apie savo nuveiktus darbus, išleistus kreditorių, t.y. ir valstybės, pinigus, kurių suma jau perkopė 70 mln.?

- Bankroto administratoriaus konsultantų ataskaitos už laikotarpį nuo šių metų kovo 7 dienos iki liepos pabaigos yra pateiktos Kreditorių komiteto nariams. Jose yra nurodyta, ką kiekvienas asmuo darė, kiek valandų praleido darbe. Šiuo metu šias detales mes nagrinėjame tam, kad suprastume ir galėtume įvertinti atliktus N.Kuperio komandos darbus.

- Ar šiose ataskaitose yra nurodyta, kiek ir kokio turto N.Kuperio konsultantai rado ir sugrąžino į banką?

- Ne, jose yra parašyti tik konsultantų darbai ir darbo valandos.

 Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s