Bankrutavusio banko administratoriai užsieniečiai iš Lietuvos piliečių kišenės vos per pusmetį norėjo iškraustyti mažiausiai 135 mln. litų, kurie jau galėjo papildyti paskutines santaupas praradusių klientų kišenes. „Respublika“ šiandien klausia žymių žmonių, „Snore“ praradusių visas santaupas, ar ramiai jie jaučiasi matydami, kaip tratinami jų pinigai.
Džiaugsmo maža
Tačiau „Snoro“ administratoriams iš užsienio kraunami aukso puodai stebina ir B.Genzelį, ir R.Grigą.
„Stebėdamas, kas dabar vyksta su tais „Snoro“ administratoriais ir beprotiškomis jų algomis, galvoju, kur čia šuo pakastas. Ar būtina buvo tą administratorių, jo komandą kviesti iš užsienio - žmones, kurie už nieką ir niekam neatsako. Jie atvažiavo ir išvažiuos, o mūsų valstybė, kaip rusai sako, jiems bus „da lampočki“, - svarstė B.Genzelis. - Tiems užsieniečiams tik svarbu neįmerkti uodegos, nepažeisti mūsų įstatymų, dėl ko būtų galima prikibti, juos teisti.
Esu studijavęs pasaulio kolonijines sistemas ir žinau, kad užsieniečiai visada į svečius kraštus vykdavo ne padėti vietiniams, o tik pasinaudoti mažapročiais, uždirbti jų sąskaita. Anglai vykdavo į Indiją, atveždavo kokių blizgučių, kuriuos čiabuviai mielai griebdavo mainais į didelius turtus, išteklius, žemę, nė nepastebėdami, kad jau yra kolonizuoti, visiškai pavergti ir engiami“.
Signataras įsitikinęs, kad „Snoro“ administratorių veikla niekuo nesiskiria nuo viduramžių kolonistų elgesio. Tik Lietuva XXI amžiaus kolonistus su gražiomis šypsenomis ir brangiais kostiumais priima už kitokius blizgučius - imituojamą patirtį, žinomumą pasaulyje.
„Nesvarbu, kad jau yra kiti laikai, o žmonės ir Lietuvoje yra išsilavinę, matę pasaulio, bet kolonisto ir čiabuvio santykių logika liko ta pati, - teigė B.Genzelis. - Kai Meksikoje pirmą kartą išsilaipino baltieji, meksikiečiai manė, kad pasirodė dievai. Dabar dievai į Vilnių atvyksta iš Londono, bet niekam net nekyla klausimas, kuo dievas N.Kuperis yra protingesnis už mūsų bankroto administratorius?
Tačiau manau, kad tų dabartinių dievų pasirodymo priežastis yra kita. „Snoro“ kolonistai savo atlygiu dalijasi su kai kuriais Lietuvos čiabuviais. Jeigu dalytųsi tik čiabuviai tarpusavyje, tai greičiau išlįstų į viešumą. Gal kada paaiškės, kad bankroto administratoriaus skyrimas turėjo ir aiškią kriminalinę potekstę“.
Tikisi atgauti centus
Akademikas emeritas R.Grigas taip pat mano, kad „Snoro“ administratorių importas gali būti susijęs su kai kurių įtakingų Lietuvoje asmenų galimu pasipelnymu.
„Šiuo metu Lietuvoje vyksta komedijų komedija - jau beveik pamiršti „Snoro“ milijardai, dingęs žmonių turtas, o sukelta didžiausia makalynė su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovais, vidaus reikalų ministru ir t.t., - teigė R.Grigas. - Geriausiu atveju man už banko obligacijas bus grąžinta tik centai nuo investuoto lito, bet kai girdžiu, kad per dieną bankroto administratoriui sumokamas po 50 tūkst. litų honoraras, o jo tarnybai dar bus sumokėta papildomai, nelabai tikiu, kad kas nors liks „Snoro“ klientams.
Aš jau neabejoju, kad tų administratorių iš užsienio uždarbiai tokie beprotiškai dideli ne šiaip sau - tokiais pinigais tikriausiai dalijamasi su įtakingais vietos veikėjais. Kai išgirdau per televiziją Seimo Antikorupcijos komisijos nario Naglio Puteikio pareiškimą, kad yra dingę slapti FNTT dokumentai, juos galima net išsipirkti, manau, jog ir apie tikrąją situaciją „Snore“ nelabai ką sužinosime - kas nereikalinga, jau turbūt išpirkta“.
Naujasis Ostapas Benderis
Profesorius B.Genzelis mano, kad „Snoro“ bankroto administratorius N.Kuperis iš Lietuvos dings tuoj pat, kai kas nors tik nebeleis jam mokėti pasakiškų honorarų.
„Manau, kad tas N.Kuperis nėra kvailas, jis aiškiai mato, kad Lietuvoje niekas nieko nesuvokia, todėl tuo dabar ir naudojasi, - sakė B.Genzelis. - Ir kai jis išvyks, taip nieko ir nepaaiškinęs apie savo veiklą, bet parodęs kokius nors skaičiavimus, ką galėjo padaryti ir Lietuvos specialistai, jo niekas nei ieškos, nei reikalaus sugrąžinti tuos milijonus. Žmogus juk tikrai nieko neprisidirbo, jam pati Lietuva įsiūlė pas mus pasėdėti už milijonus.
O jeigu jūs, lietuviai, buvote žiopli, tai tik jūsų reikalas! Turiu pagrindo manyti, kad „Snoro“ banke ant dabar jau valstybinių milijardų mes turime labai gerai teisiškai apsidraudusį, išprususį naujųjų amžių Ostapą Benderį.
Už administratoriams iššvaistytus milijonus turėtų atsakyti dabartinė Vyriausybė ir Lietuvos banko vadovai, tačiau kadangi mūsų šalyje netaikoma asmeninė atsakomybė, tai ir atsakys tik paprasti piliečiai - mokesčių mokėtojai“.
Lietuvos mokslų akademijos narys R.Grigas prisiminė ir legenda tapusią „Mažeikių naftos“ istoriją, kai net buvo rasti gamyklos perdavimo amerikiečių firmai kaltininkai, tačiau po teismų maratono vis tiek liko sausi.
„Blogiausia yra tai, kad viena tokia afera valstybei padaro milžiniškus nuostolius, bet kadangi pinigai yra tokie dideli, šimtai milijonų metami kyšiams, todėl ir kaltininkų niekas neieško. Visus nuostolius atlygina paprasti piliečiai, - teigė R.Grigas. - Mūsų Lietuva dabar gyvena giliuose viduramžiuose, tik jau įspausta į Briuselio rėmus, todėl tarsi ir neturime pasirinkimo - esame priversti elgtis taip, kaip kažkas kitas už mus sugalvoja. Kai valstybės vadovai tuo patenkinti, ko tuomet norėti?“
Profesorius B.Genzelis mano, kad viena Lietuvos blogų ydų yra ta, kad mūsų šalyje pernelyg lengvai ir dažnai pasitikima sukurtu įvaizdžiu, o ypač - importuotu iš svetur.
„Aš atstovauju humanitariniams mokslams ir matau, kas šiuo klausimu vyksta akademinėje erdvėje. Dabar kone kiekvienas universitetas būtinai privalo pasikviesti kokį užsienietį dėstytoją, kuris dažnai būna dviem galvomis prastesnis už lietuvį. Bet tas importas esą suteikia mokslo įstaigai kažkokią aureolę, kažką tokio ypatinga, - sakė B.Genzelis. - „Snoro“ bankroto administratorius taip pat atvyko su aureole - jis, matot, labai patyręs!
Ko stebėtis, kad užkimbame ant tokio kabliuko, jeigu lietuviai vis dar įdėmiai klausosi, ką šneka užsienio banko darbuotojas Gitanas Nausėda. Aš nieko negaliu pasakyti apie G.Nausėdą kaip ekonomistą, ekonomikos specialistai jį dažnai vertina kritiškai, bet jis iš visų tribūnų formuoja viešąją nuomonę, kuri juk tėra naudinga tik tam bankui, bet ne šalies piliečiams“.
Laikinasis „Snoro“ administratorius Saimonas Friklis (Simon Freakley) iš Londono už savo 8 dienų darbą iš šio banko kišenės išsinešė 17 mln. litų. Valstybės ir Lietuvos banko vadovai liko patenkinti šauniu, greitu administratoriaus darbu ir jo užsiprašyto honoraro dydžiu.
S.Friklio kolega iš tos pačios „Zolfo Cooper Europe“ kontoros - Nilas Kuperis (Neil Cooper) Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo paskirtas „Snoro“ bankroto administratoriumi.
Šio veikėjo apetitas taip pat neblogas - pirmiesiems trims savo veiklos mėnesiams jis pareikalavo 60,9 mln. litų ir juos jau įsisavino. N.Kuperis kitiems trims mėnesiams buvo užsiprašęs dar 57 mln. litų. Valstybės ir Lietuvos banko vadovai tuo taip pat patenkinti - jie ne kartą yra sakę, kad patyrusiems užsieniečiams reikia negailėti mūsų pinigų. Tik Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andžejus Maciejevskis užvakar nusprendė sumažinti N.Kuperio apetitą ir leido iki balandžio pabaigos jam išleisti dar 6,7 mln. litų. 3,8 mln. litų iš šios sumos bus skirta banko personalo sąnaudoms iki kovo 31 d.
Abiejų administratorių veiklos Vilniuje kaina galėjo sudaryti apie 135 mln. litų. Už pusę metų N.Kuperiui ir aštuonias dienas - S.Frikliui. Net ir pasaulio mastu fantastiniai uždarbiai skiriami iš Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenės, tačiau kaip ir už ką - Londono administratoriai nė nesiteikia paaiškinti.
To nežino ir realiai nuo „Snoro“ griūties nukentėję Lietuvos piliečiai. Kovo 11-osios Akto signataro Bronislovo Genzelio šeima įsigijusi banko obligacijų prarado 35 tūkst., o Lietuvos mokslų akademijos narys akademikas emeritas Romualdas Grigas - apie 40 tūkst. litų.
Šie abu akademiniame pasaulyje gerai žinomi žmonės jau turi mažai vilties, kad Lietuvos valstybė kada nors sugrąžins pinigus, nors „Snoro“ obligacijose ir yra žymos, kad už šiuos vertybinius popierius garantuoja ta pati Lietuvos valstybė.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
