1 nuotr.Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija antradienį atmetė kaltinamojo, buvusio ,,darbiečio“ Vytauto Gapšio gynėjo skundą, kuriuo prašoma panaikinti V. Gapšiui taikomą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
,,Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo keisti ar naikinti apygardos teismo priimtos nutarties, todėl kaltinamojo gynėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad tolesnis minėtos kardomosios priemonės taikymas kaltinamajam yra pagrįstas būtinybe užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą, ir padarė išvadą, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo paliktas galioti pagrįstai“, - teigiama Lietuvos apeliacinio teismo pranešime spaudai.
Advokatas Sauliaus Juzukonis skunde buvo nurodęs, kad kaltinamasis V. Gapšys nepažeidė jam taikomos kardomosios priemonės sąlygų, davė parodymus, nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje galėtų palaikyti ryšius su asmenimis, su kuriais jam šiuo metu neleidžiama bendrauti, be to, skunde nurodo, kad visi reikšmingi duomenys byloje jau surinkti, o Vilniaus apygardos teismo sprendimas atmesti prašymą yra priimtas nemotyvuotai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ,,MG Baltic“ byla yra didelės apimties, sudėtinga, teismo posėdžiai numatyti iki 2019 m. birželio 21 d., dar neatlikta daug įrodymų tyrimo veiksmų.
„Byloje būtina užtikrinti, kad dar neapklaustiems ir su tiriamomis nusikalstamomis veikomis susijusiems asmenims nebūtų daromas neteisėtas poveikis ar būtų kitaip trukdoma nagrinėti bylą“, - konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas.
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. Gapšys kaltinamas kelių sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų padarymu. Toje pačioje byloje kaltinimai pareikšti Raimondui Kurlianskiui, Eligijui Masiuliui, Šarūnui Gustainiui, Gintarui Steponavičiui, UAB koncernui „MG Baltic“, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai.
Teisėsauga įtaria, kad Eligijus Masiulis, Š. Gustainis ir V. Gapšys, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus. Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
