Vadžia „MG Baltic“ rankose: prezidentūrai ne naujiena, politikai šokiruotinuotraukos (38)

2018 gegužės mėn. 08 d. 11:40:00 Perskaitė 4677

Pirmadienį paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje, kuri yra adresuota Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, pateikiama medžiaga, atskleidžianti, kaip „MG Baltic“ koncernas bandė sau naudinga linkme paveikti politikus ir šalies institucijas.

 

Koncernas „MG Baltic“ jau dabar laukia teismo, kuriame yra pareikšti kaltinimai dėl politinės korupcijos. Įtariama, jog „MG Baltic“ jau nuo 2002 metų buvo parengę koncerno vystymo strategiją, o jos viziją įgyvendinti turėjo padėti įtakingi politikai bei kiti valstybės tarnautojai.

Norėdami paveikti politikus, „MG Baltic“ rinkdavo apie juos kompromituojančią medžiagą, galimai šantažuodavo ir manipuliuodavo turima informaija. Taip pat politikai pasiduodavo spaudimui juos paperkant.

Taip pat viena iš priemonių buvo „MG Baltic“ valdomos žiniasklaidos priemonės, kuriomis naudojantis, kaip įtariama, buvo daromas „spaudimas“ politikams.

Paviešinta pažyma atskleidžia, kad koncerno vystymo strategiją įgyvendinti neva padėjo jo paties iniciatyva sukurta politinė partija - Liberalų sąjūdis (LS). Skelbiama, kad Liberalų sąjūdis galėjo būti visiškai valdomas koncerno. Pasak pažymos, „MG Baltic“ įtaką darė ir socialdemokratams.

 

Skaldyk ir valdyk

Ilgalaikės perspektyvos strategijoje buvo numatyta „restruktūrizuoti“ partijas. Pažymos turinys leidžia įtarti, jog šiam tikslui buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujama Liberalų ir centro sąjungos partija buvo suskaldyta - 2005-2006 metais įvyko Liberalų sąjūdžio atsiskyrimas ir iškart po to iki pat 2018-ųjų sekė šios partijos kontrolė.

„2006 metais įsteigus koncerno „MG Baltic“ vadovų visiškai kontroliuojamą partiją – (numanoma, Liberalų sąjūdį, - aut. past.), per mažiau nei dešimt metų koncernas tapo įtakingiausia Lietuvos verslo (įtakos) grupe: kitos verslo grupės nesukūrė analogiškų ryšių politiniuose sluoksniuose, tiesiogiai nekontroliavo įtakingų žiniasklaidos priemonių, daugelio jų vykdyta veikla nebuvo tokia agresyvi“, – nurodoma pažymoje.

Šie koncerno plėtros strategijos žingsniai buvo įgyvendinti, kai „MG Baltic“ panoro stiprinti savo įtaką Vilniaus savivaldybėje, o per ją plėsti „MG Baltic“ įmonių veiklą statybų ir nekilnojamojo turto sektoriuje. Esą koncernui Vilniuje trukdė tik vienas konkurentas, kuris gaudavo daugumą stambiausių įgyvendinamų projektų. Galima spėti, kad koncernui „MG Baltic“ trukdė tuo metu aktyviai veikusi verslo įmonė „Rubicon group“ (dabar „Icor“).

Apie paviešintą pažymą savo „facebook“ paskyroje atsiliepė VSD strateginės komunikacijos vadovė Aurelija Katkuvienė:

„Dėl VSD informacijos teikimo

VSD žvalgybinę informaciją tyrimų metu 2006-2017 m. nuolat teikė STT apie MG Baltic atstovų bandymus paveikti valstybines institucijas, politikus, politinius procesus, daryti įtaką teisėsaugai, žiniasklaidai ir t.t.

VSD neatlieka ikiteisminių tyrimų, todėl informacija buvo teikiama jiems.

Vakar VSD išslaptino dalį žvalgybinės informacijos ir pateikė NSGK (nes toks buvo NSGK pavedimas, siekiant didesnio atvirumo visuomenei). Informacija buvo pateikta taip pat ir valstybės vadovams.

O žurnalistų Lietuvoje niekas nepersekioja. Tačiau jei asmenys galimai įtariami nusikalstama veika – apie juos VSD visada perduoda informaciją ikiteisminio tyrimo institucijoms.“

 

Prezidentūrai ne naujiena

Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė, komentuodamas pirmadienį paviešintą Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, kurioje atskleidžiama, kaip „MG Baltic“ koncernas bandė sau naudinga linkme paveikti politikus ir šalies institucijas, sako, kad tokių įtarimų Prezidentūra turėjo ir anksčiau.

„Manau, kad neatsitiko kažkoks stebuklas, ko politiniuose kuluaruose nebuvo kalbama, spekuliuojama ar įtariama“, - aiškino M. Lingė.

Prezidentės patarėjas priminė pastarąją savaitę minėtus faktus, kad Prezidentūra su koncerno spaudimu susidūrė ieškant generalinio prokuroro.

„Tokių įtarimų, kad gali būti tokios įtakos turėjome. Dabar matome iš į viešumą lendančių faktų, kad tie įtarimai buvo pagrįsti“, - antradienį „Žinių radijui“ sakė M. Lingė.

„Iš to, ką matome, panašu, kad tvirtinasi pagrįsti turėti įtarimai apie koncerno („MG Baltic“ - ELTA) bandymus plačiai daryti įtaką politiniams, ekonominiams, teisiniams procesams valstybėje“, - samprotavo Prezidentės patarėjas.

Anot jo, paaiškėję faktai gali būti išnaudoti iš tikrųjų apvalyti nuo neigiamų įtakų valstybę.

„Turime padaryti atitinkamas išvadas, kad visiems kitiems bandymams užvaldyti valstybę ar bandantiems daryti neteisėtą įtaką nekiltų panašių ketinimų“, - kalbėjo M. Lingė.

„Išvadas turi pasidaryti visi. Blogiausia, jei tų išvadų nebūtų, o būtų viskas palikta viešam išsiburbuliavimui, viešiems politiniams karams. Tie karai mažiausiai naudingi pačiai valstybei“, - apibendrino Prezidentės patarėjas ir akcentavo, kad politinės sistemos apsivalymas turi būti ne parodomasis, o realus.

Pirmadienį paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje, kuri yra adresuota Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), pateikiama medžiaga, atskleidžianti kaip „MG Baltic“ koncernas bandė sau naudinga linkme paveikti politikus ir šalies institucijas.

Pažymoje pateikiamos ištraukos iš žurnalisto Tomo Dapkaus susirašinėjimų su „MG Baltic“ koncerno vadovais, politikų ir valstybės pareigūnų ištraukos.

Paviešintame rašte teigiama, kad T. Dapkus buvo „MG Baltic“ tarpininkas ir užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.

T. Dapkus aktyviai siekė kontroliuoti situaciją „Registrų centre“, bandė daryti įtaką teismams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms. Taip pat teigiama, kad žurnalistas siekė paveikti Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus.

Prezidentė giria teismų darbą

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad koncerno „MG Baltic“ korupciniai ryšiai buvo žinomi ir anksčiau, tačiau, akcentavo Prezidentė, tai teisėsauga turėjo įrodyti.

„Sprendžiant iš tos informacijos, kokią matome dabar, jie („MG Baltic“ korupciniai ryšiai - ELTA) buvo pastebėti, bet fakto žinojimo nepakanka, reikia įrodymų tam, kad byla ar ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas ir būtų pasiekti teismai“, - kalbėjo šalies vadovė.

D. Grybauskaitė pripažino, kad informacija apie „MG Baltic“ ryšius su politikais buvo žinoma seniau, tačiau tikino, kad teisėsaugai dar reikėjo įrodymų.

„Kriminalinės žvalgybos įstatymas numato tvarką, kad periodiškai vadovai gali būti informuojami apie vidaus saugumo ir korupcinius reiškinius šalyje ir, be jokios abejonės, tai vyko. Ir tai vykdavo tik tokia apimtimi, kokia pagal įstatymą galėjo teikti teisėsauga ir žvalgybos institucijos. Bet tai yra tik informacija apie poveikį, o ji neturi prasmės, jeigu nėra įrodymų. O įrodymus jau vykdo ir ieško teisėsaugos institucijos, tokios kaip STT ir prokuratūra“, - tikino Prezidentė.

Anot jos, pasikeitus institucijų vadovams, pagerėjo ir teisėsaugos darbas.

„Norėčiau paminėti ir atkreipti dėmesį, kad nuo 2016 metų pradžios, pasikeitus kai kurių institucijų vadovams, matome gerokai efektyvesnį ir rezultatyvesnį teisėsaugos ir žvalgybos darbą“, - tikino Prezidentė.

2015 metų pabaigoje generaliniu prokuroru tapo Evaldas Pašilis, 2015 metų balandį VSD vadovauti pradėjo Darius Jauniškis.

LRT radijui komentuodama pirmadienį paviešintą Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, kurioje atskleidžiama, kaip koncernas bandė sau naudinga linkme paveikti politikus ir šalies institucijas, Prezidentė džiaugėsi, kad bylos pradėjo pasiekti teismus. Anot Prezidentės, tai rodo, kad teisėsauga tinkamai atlieka savo darbą.

„Labai džiaugiuosi, kad tai, kad bylos pradėjo pasiekinėti teismus, rodo, kad teisėsauga galėjo ir gebėjo pateikti ir įrodyti. (...) Tai reiškia, kad nuosekli kova su korupcija bei teisėsaugos profesionalumas bei pastangos pradėjo duoti labai apčiuopiamų rezultatų. Faktas, kad politinės korupcijos bylos pasiekia teismus, tampa nebe išimtimi, bet taisykle“, - antradienį interviu LRT radijui pabrėžė Prezidentė.

S.Skvernelis: reikia viešinti maksimaliai viską

Premjeras Saulius Skvernelis mano, kad reikėtų viešinti maksimaliai viską, jog Lietuvos žmonės matytų visą vaizdą, kas Lietuvoje vyko per paskutiniuosius dešimtmečius.

„Aš manau, kad reikia viešinti maksimaliai viską. Tik tas aspektas turi būti, kad nepakenkti esamiems tyrimams, kurie galbūt realizuotini yra. Bet Lietuvos žmonės turi žinoti pilną situaciją, pilną vaizdą, kas šalyje vyko paskutinius dešimtmečius“, - antradienį žurnalistams sakė S. Skvernelis, komentuodamas paviešintą Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, kurioje atskleidžiama, kaip „MG Baltic“ koncernas bandė sau naudinga linkme paveikti politikus ir šalies institucijas.

Jo teigimu, ta informacija yra skirta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), ir jie turi parengti išvadas, kad matytume visą visumą.

„Dabar yra fragmentiniai dalykai pateikti, nematant bendro vaizdo. Man kai kas naujiena buvo, kai kas didelė naujiena, kai kas ne“, - sakė Vyriausybės vadovas .

Į klausimą, ar gali būti pateikta informacijos ir apie kitas įmones, S.Skvernelis sakė, kad laukia NSGK išvadų.

„Aš nežinau, aš laukiu tiesiog komiteto išvadų. Manau, kad bus atskleistas pilnas vaizdas, pilnas paveikslas, sisteminiai dalykai, reikia to sulaukti“, - sakė jis.

Pasiteiravus, ar galima kalbėti apie galimą baudžiamąją atsakomybę už tokią veiklą, Premjeras paragino sulaukti NSGK išvadų.

„Bet pati misija parlamentinio tyrimo nebuvo baudžiamasis persekiojimas, ir tas tikslas yra visiškai kitoks - atskleisti sisteminius dalykus ir pamačius tą bendrą vaizdą padaryti sprendimus tokius, kad ateityje to nebūtų. (...) Mes turime pasidaryti išvadas ir neleisti, kad ateityje tokie dalykai galėtų pasikartoti“, - teigė S. Skvernelis.

G.Landsbergis: bemaž pavyko užvaldyti valstybę

Seimo Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ragina teisėsaugos institucijas atskleisti visą turimą medžiagą apie politikams darytą poveikį. Jo nuomone, netgi to užtušavimo galėtų nebūti.

„Vieninteliai klausimai, kurie išlieka, ar tai yra visa medžiaga, kuri yra išviešinta, ar jos bus daugiau. Kalbama ir apie tai, kad gali būti dar daugiau. Tai tas selektyvumas irgi priduoda tokio politinio prieskonio, kurio turėtų nebūti. Aš labai rekomenduočiau ir kviesčiau teisėsaugos institucijas, atlikusias tyrimą (tie tyrimai, atrodo, dešimtmečiais truko), atskleisti dabar jau viską. Manau, kad to užtušavimo irgi jau galėtų praktiškai nebebūti, juo labiau, kad daugelį jų turbūt visi mėginate ir galite atspėti, kas ten yra užtušuota“, - antradienį žurnalistams sakė G. Landsbergis, komentuodamas pirmadienį paviešintą Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, kurioje atskleidžiama, kaip „MG Baltic“ koncernas bandė sau naudinga linkme paveikti politikus ir šalies institucijas.

G. Landsbergio teigimu, akivaizdu, kad „buvo mėginama užvaldyti valstybę, kai kuriais atvejais tai bemaž pavyko.„

„Akivaizdu, kad mūsų partija kažkaip buvo pakraštyje viso to, galbūt kai kurios kitos taip pat“, - pastebėjo politikas.

Jo vertinimu, poveikio politikams apimtis yra stulbinama. „Negaliu neigti, kad kažkokių gandų Seimo koridoriuose nebūta, manau, kad visi kažką esame girdėję. Tačiau ta apimtis, kuria buvo veikiama, ji yra tikrai stulbinama“, - sakė G. Landsbergis.


A. Butkevičius: nemaža įtaka buvo daroma šilumos ūkiui ir energetikos sektoriui

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) dirbantis parlamentaras ekspremjeras Algirdas Butkevičius, komentuodamas verslo politikams darytą poveikį, prabilo ir apie kai kurių įmonių tikrai nemažą įtaką šilumos ūkiui ir energetikos sektoriui.

„Mane stebina tai, kad kai kuri medžiaga, jeigu mes kalbame apie 10 metų, kuri buvo tikrai pateikta, ji nėra šiuo metu komiteto nagrinėjama.

Tikrai įtaka nemaža buvo ir šilumos ūkiui ir energetikos sektoriui daroma. Man čia kyla labai didžiulis klausimas, kodėl viena atrinka medžiaga yra pateikta, kita ne“, - antradienį žurnalistams Seime sakė A. Butkevičius. Jis pažymėjo, kad kai kurios įmonės darė įtaką netgi strateginiams objektams.

„Manau, kad svarstant tą visą dokumentą, kuris bus pateiktas NSGK, jūs dar darbo turėsite ir jums bus labai įdomu. Kai kurios bendrovės, kurios darė tikrai didžiulę įtaką netgi strateginės reikšmės nacionaliniam saugumui turintiems objektams, tie, kurie darė įtaką energetikos sektoriui, irgi nėra atspindėti,„- sakė A. Butkevičius.

Jis atsisakė nurodyti, apie kokias įmones kalbama. „Negaliu atskleisti, nes tai slapta medžiaga“, - teigė politikas.

Buvęs premjeras sakė, kad vadovavimo Vyriausybei metu nėra gavęs jokių pažymų apie politikų ryšius su „MG Baltic“ koncernu.

„Kad politikų ryšiai su „MG Baltic“ koncernu būtų aprašyti pažymose, aiškiai tikrai to nebuvo. Truputį esu nustebęs, kodėl keletą metų buvo tylima. Išvadą galima daryti vieną: jeigu vyko ikiteisminis tyrimas, tai ikiteisminio tyrimo medžiaga nepateikiama nei Prezidentui, nei Ministrui Pirmininkui, nei kitiems valstybės vadovams. Tokia gali būti daroma išvada“, - svarstė A. Butkevičius.


„MG Baltic“ įvertino paviešintą VSD pažymą: tai Stalino ir Berijos veiklos imitacija

Korupcija ir siekiu paveikti Lietuvos politikus bei institucijas kaltinamas koncernas „MG Baltic“ sako, kad paviešintos pažymos yra surežisuotos ir primena Stalino bei Berijos taikytus metodus.

Koncernas, reaguodamas į viešai paskleistą Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją teigia, kad toks veiksmas prasidedant baudžiamosios bylos teismo procesui yra tiesioginis poveikis bylą nagrinėsiantiems teisėjams, dėl ko kaltinamieji byloje nebegali tikėtis sąžiningo ir nešališko teismo.

„Nuomonių ir prielaidų kratinį, pavadintą pažyma, pasirašiusiam VSD direktoriui derėtų prisiminti, kad priesaiką jis davė Lietuvos valstybei, o ne atskiriems pareigūnams. Surežisuotų pažymų metodas - Stalino ir Berijos veiklos imitacija, tik daroma negrabiai ir paskubomis, kai gaunamos „zadanijos“, - teigia koncerno prezidentas Darius Mockus.

Koncerno „MG Baltic“ nuomone, totalitariniams režimams būdingas persekiojimas yra nesuderinamas su teisinės valstybės principais, o piktnaudžiavimas valdžia yra nusikaltimas, už kurį numatyta atsakomybė.

„MG Baltic“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos direktoriaus Tado Marčiukaičio teigimu, su savivale nebus taikstomasi ir teisės bus ginamos teisinėmis priemonėmis.

„Nekovosime su mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomu Valstybės saugumo departamentu viešųjų ryšių priemonėmis ir savo interesus ginsime teisinėms valstybėms įprastomis priemonėmis“, - teigia T. Marčiukaitis.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net