Skandalingi faktai dūla giliai stalčiuose

Štai VSD strateginės komunikacijos vadovė Aurelija Katkuvienė savo feisbuko paskyroje nurodė, kad VSD informaciją apie „MG Baltic“ bandymus paveikti politikus, valstybines institucijas, teisėsaugą, žiniasklaidą rinko 2006-2017 m. Surinkta informacija, pasak jos, nuolat buvo teikiama STT, kadangi pati VSD ikiteisminių tyrimų neatlieka.

„Ką STT darydavo su ta informacija, tai jau jos pačios reikia klausti. Ar dar kam nors informaciją teikdavome, detalizuoti negaliu. Tačiau Žvalgybos įstatymo 18-ame straipsnyje nurodoma, kokiems subjektams mes teikiame informaciją. Įstatymu mes ir vadovaujamės. Visą 2006-2017 m. laikotarpį teikėme informaciją“, - „Vakaro žinioms“ pareiškė A.Katkuvienė.

Minėtame įstatymo straipsnyje nurodoma, kad VSD žvalgybos informaciją teikia Lietuvos nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms. Kokios tai institucijos, numato jau kitas - Nacionalinio saugumo pagrindų - įstatymas. Pasirodo, nacionalinį saugumą užtikrinančios vadovaujančios institucijos yra Seimas, Respublikos prezidentas bei Vyriausybė. O nacionalinį saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų yra gerokai daugiau: Valstybės gynimo taryba, URM, KAM, VRM, kariuomenė, policija, Valstybinė sienos apsaugos tarnyba, VSD, STT bei „kitos ministerijos ir valstybės bei savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją“. Jei visos jos buvo informuotos, tada apie renkamą informaciją žinojo kone pusė Lietuvos.

„Bet, savaime aišku, su tyrimu visai nesusijusios institucijos nebuvo informuojamos. Buvo informuojamos tik tos, kurios pagal kompetenciją priima atitinkamus sprendimus. Žiūrime į veiklos sritis. Pavyzdžiui, KAM iš viso čia niekuo dėta. Kas buvo informuojami, negaliu atskleisti. Tik galiu pasakyti, kad nuolat informuojama buvo STT bei valstybės vadovai. Prezidentė ir pati viešojoje erdvėje pripažino, kad žinojo apie tai“, - slapukavo A.Katkuvienė, nesutikusi atskleisti ir to, kokiu dažnumu informacija buvo teikiama.

Beje, VSD pateikta pažyma yra nepilna, joje užtušuotos kai kurios pavardės, pavadinimai. Premjeras Saulius Skvernelis sakė sieksiantis, kad visa medžiaga būtų išviešinta, bet A.Katkuvienė pateikė VSD poziciją, kad tai gali pakenkti tyrimui.

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas irgi kalbėjo gana aptakiai, tačiau vis tiek suteikė daugiau informacijos nei VSD atstovė.

„Apie tyrimo eigą buvo informuojami visi sprendimų priėmėjai - visi premjerai, Seimo vadovai, atitinkamų Seimo komitetų pirmininkai. Žinau, kad buvo informuojami. O prezidentei teikiama informacija man yra neprieinama. Tačiau iš to, ką matau, akivaizdu, kad ir ji buvo informuojama nuolat“, - sakė V.Bakas.

Parlamentaras nesutinka, kad daugybę metų nieko nebuvo daroma, siekiant pažaboti „MG Baltic“ neleistiną įtaką.

„Kaip tai nieko nebuvo daroma? Buvo daroma. Mes gi matome ir Darbo partijos bylą, ir „Tvarkos ir teisingumo“ bylą, ir Liberalų sąjūdžio bylą. Mes neturėtume valstybės, jei teisėsauga nedirbtų. Todėl tikrai nereikėtų sakyti, kad niekas nieko nedarė. Laimė, kad Lietuvą valdė visuomenės rinkti žmonės. Ir tik daliai sprendimų įtaką darė šešėliniai galios centrai“, - tikino V.Bakas.

Nuo 2012 m. pabaigos iki 2016 m. pabaigos premjero pareigas ėjęs Algirdas Butkevičius „Vakaro žinioms“ patvirtino, kad apie šešėlinius procesus, vykstančius Lietuvos politikoje, buvo informuojamas.

„Mes kiekvieną savaitę būdavome informuojami ir tam tikrą medžiagą gaudavome. Tačiau jei kalbėtume apie tokią medžiagą, kokia atiduota NSGK, tai mes tokios negaudavome. Gaudavome aptakią informaciją, su kuria susipažindavome ir, jei reikia, kitus supažindindavome. Ir grąžindavome su parašu: „susipažinau“. Bet tose pažymose buvo rašoma „manau“, „galima rizika“, „gali būti“ ir t.t. Tai - vidinis dokumentas, apie kurį joks valstybės vadovas negali viešai kalbėti. Ir negali kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo. Pažymų buvo kiekvieną savaitę, todėl, kai eskaluojama ta, kuri buvo pateikta NSGK, atrodo kaip vaikų darželis. Buvau informuotas, kad domimasi „MG Baltic“. Buvau informuotas apie kelią Vilnius-Utena ir panašiai. Tačiau apie tai net dabar negaliu kalbėti, nes esu įsipareigojęs parašu. Kaip reaguodavome? Pavyzdžiui, atšaukdavome neskaidrius konkursus arba liepdavome Viešųjų pirkimų tarnybai atidžiai peržiūrėti konkurso sąlygas“, - pasakojo A.Butkevičius.

Pasak ekspremjero, jei pradedamas ikiteisminis tyrimas, jo medžiaga neteikiama net valstybės vadovams - kad „nenutekėtų“.

„Aš pats, kaip premjeras, per 4 metus nesikreipiau nė į vieną teisėsaugos instituciją, kad man suteiktų informacijos apie įmonių įtaką, politikus ir panašiai (išskyrus STT, kai reikėdavo išvados apie kokį nors į pareigas priimamą pilietį). Nes žinojau, kad tada kiti apkaltintų mane besinaudojant užimamomis pareigomis“, - tvirtino A.Butkevičius.

Parlamentaras, buvęs vienas STT vadų, Povilas Urbšys įsitikinęs, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė apie viską buvo informuota. Tačiau, pasak politiko, šalies vadovė medžiagą naudojo saviems politiniams tikslams, o ne tam, kad būtų užkirstas kelias „MG Baltic“ įtakai.

„Prezidentės karas su „MG Baltic“ tęsiasi labai seniai, nes koncernui priklauso žiniasklaidos grupė, pakritikuojanti Jos Ekscelenciją. Neabejoju, kad jai buvo teikiama informacija apie koncerno sąsajas su premjeru. Štai, kai premjeru dirbo Andrius Kubilius, sklandė informacija, kad ant prezidentės stalo guli įvairios schemos, rodančios A.Kubiliaus aplinkos ryšius su „MG Baltic“. Neabejoju, kad prezidentei yra pateikta informacija ne tik apie konservatorius bei liberalus, bet ir failai apie kitas partijas. Sunku paneigti nuomonę, kad specialiųjų tarnybų surinkta informacija yra naudojama politiniame prezidentės žaidime. Turint informaciją galima tampyti už virvučių, todėl ne visa informacija paviešinama ar tampa tyrimo objektu“, - teigė P.Urbšys.

Antanas Guoga: nebuvau „MG liberalas”

- Ar būdamas Liberalų sąjūdžio nariu jautėte, žinojote, kad partijai didžiulę įtaką daro koncernas „MG Baltic“, kodėl siūlėte pasitikrinti melo detektoriumi?

- Ar atsimenate tokią Juliją Mackevič? Liberalų sąjūdžio valdybos narę, kuri, man tik pradėjus vadovauti partijai, pareiškė, kad mano aktyvus kalbėjimas apie partijos bėdas bei siūlymas pasitikrinti melo detektoriumi yra žalingas liberalams?

Tada Eugenijus Gentvilas su Gintaru Steponavičiumi ir Šarūnu Gustainiu priešaky skubėjo šaukti valdybą, nes tai buvo vienintelis būdas mane staigiai patraukti. Dabar suprantu, kodėl melo detektoriaus istorija sukėlė tokį rezonansą - aš kėliau realią grėsmę jų „projektui“, nebuvau „MG Baltic“ žmogus, o jie buvo „MG liberalai“.

- Dabartinis partijos lyderis Eugenijus Gentvilas tikina nebuvęs „MG Baltic“ įtakoje. Ar tikite jo žodžiais, kad šiandien partijoje likę „švarūs“ žmonės?

- Pats Gentvilas partiją pavadino neklusniu „MG Baltic“ vaiku. Net antraštė žiniasklaidoje tokia yra.

Tos partijos gretose ir šiandien yra daug puikių, idėjinių žmonių, bet tai nereiškia, kad su partija viskas gerai. Liberalų „brežnevas“, Gentvilas, viešai kaltina Valstybės saugumo departamentą vidaus politikavimu, aiškina, kad kuriantis Liberalų sąjūdžiui, kelių tūkstančių žmonių valios joks koncernas negalėjo paveikti. Bet juk nesunku suprasti: nereikia visų žmonių paveikti, užtenka „savos“ vadovybės.

Reikėtų nepamiršti, kad Liberalų sąjūdis praktiškai yra Zuoko „abonentinės“ partijos fiasko rezultatas. Liberalių idėjų žmonės tuo metu ieškojo alternatyvos ir ta alternatyva tapo Liberalų sąjūdis.

Aš vis pagalvoju, kur šiandien būtų liberalai, jei prieš du metus būtų principingai patikėję partijos vadžias į nepriekaištingos reputacijos ir aukščiausiais politinės moralės standartais besivadovaujančių žmonių rankas?

- Kaip vertinate tai, jog VSD, STT, prezidentūra, premjerai dešimtmečiais galėjo žinoti apie verslo koncerno įtakoje esančią partiją, tačiau visuomenė apie tai sužinojo tik dabar?

- Bandymai menkinti ir pulti teisėsaugą, įtraukti svarbiausias valstybės institucijas šiandien naudingi tik įtariamiesiems byloje. „Masiulis, Kurlianskis ir Co“ trauks nereikšmingas detales, kad tik nukreiptų dėmesį nuo esmės. Dar visko matysim. Bet teisėsauga jau padarė milžinišką darbą ir juos reikia gerbti už drąsą ir principines nuostatas.

Gyvename teisinėje valstybėje, reikia suprasti, kad surinkti nenuginčijamus nusikaltimų įrodymus, kurie teisme atlaikytų visas priekabes, nėra paprastas ir greitai įgyvendinamas uždavinys. Mes jau dabar matome Eligijaus Masiulio bandymus politizuoti bylą. Beje, jis sakė, kad yra už greitą teismo procesą - pažiūrėsim, ar jis sutiks, kad jam būtų paskirtas valstybės apmokamas advokatas. Jei ne, tai bus ženklas, kad mūsų laukia ilgi ir varginantys, Lietuvą ir demokratiją niekinantys, bylos metai.